Šnipų paieška. Slaptai.lt nuotrauka
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neatmeta, kad Lietuvai gali tekti priimti ne tik karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau ir pabėgėlius iš karą sukėlusios Rusijos bei Baltarusijos.
„Kad tokia tendencija bus (Rusijos ir Baltarusijos pabėgėlių srautas – ELTA) jau matome iš kitų valstybių, pavyzdžiui, iš Suomijos, kur užsipildę traukiniai iš Sankt Peterburgo vyksta į Helsinkį“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, žmonės iš Rusijos ir Baltarusijos bėga ne tik dėl šalyje esančio ekonominio nestabilumo, tačiau ir siekdami išvengti dalyvavimo kariniuose veiksmuose.
„Yra kelios priežastys, kodėl apsisprendžia žmonės jau dabar važiuoti iš Rusijos į Europos Sąjungą, į Vakarus, tai viena – dėl nestabilumo šalies viduje, ekonominio poveikio ir panašiai. Kitas dalykas yra tai, kad karas grįžta ir į Rusiją. Tai reiškia, kad vyrai, vaikinai turi keliauti ten ir kariauti, nepaisant nuolatinio paneigimo, kad šauktiniai nedalyvauja kariniuose veiksmuose“, – teigė K. Budrys, kartu pridurdamas, kad ir Baltarusija stoja į šalių, iš kurių žmonės gali norėti pabėgti į Vakarus, gretas.
Vis tik jis atkreipia dėmesį, kad tarp pabėgėlių gali būti ir Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentų, skleidžiančių Baltarusijos režimui palankų naratyvą. Be to, pabrėžia jis, toks naratyvas gali būti ir iš Rusijos pusės.
„Beveik neišvengiama ir garantuota, kad taip ir bus, nes tai ir vyksta. Iš Baltarusijos po surežisuotų rinkimų 2020 metais su opozicijos priedanga į Lietuvą yra patekęs ne vienas ir ne du KGB, tai Baltarusijos slaptosios prieigos tarnybos agentai, kur įsifiltravę į pozicijos gretas teikia informaciją, kuria intrigas ir to rezultatas buvo tos informacinės operacijos iš Baltarusijos pusės. Rusijos atveju yra lygiai tas pats, tai gali būti išnaudota“, – teigė prezidento patarėjas.
Vis tik, anot jo, tai neturėtų būti priežastis nesuteikti pabėgėliams prieglobsčio.
„Bet tai neturėtų būti priežastis mums išvis to atsisakyti ar blokuoti, reikia skirti tam didesnį dėmesį ar daugiau resursų, kad kontržvalgyba išsiaiškintų, kas čia pas bus prašosi prieglobsčio“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį Remigijus Šimašius teigė, kad jo vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi priimti ne tik karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau ir pabėgėlius iš karą sukėlusios Rusijos bei Baltarusijos.
Dėl vasario 24 d. Rusijos pradėto karo iš Ukrainos, Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros skaičiavimu, galimai pabėgo apie 2,1–2,2 mln. žmonių.
Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad yra ženklų, jog iš Baltarusijos pusės pasienyje yra galimi didesni pajėgų įsitraukimai. Todėl, pasak jo, reikalinga ir atitinkama Lietuvos parengtis.
Šalies vadovo patarėjas priminė ir antradienį įvykusį incidentą, kai dvylika Baltarusijos pasieniečių įžengė į Lietuvos teritoriją.
„Visi matėme, visi žinome ir vakar dienos incidentą ir vėlgi situacija yra akylai stebima. Yra ženklų, kad iš Baltarusijos pusės yra galimi ir didesni pajėgų įsitraukimai ir atitinkamai yra reikalinga ir mūsų parengtis. Tai mūsų parengtis yra atitinkamai padidinta“, – žurnalistams trečiadienį, po prezidento ir krašto apsaugos ministro susitikimo, sakė patarėjas D. Kuliešius.
ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) informavo, jog antradienį po vidurdienio riaušių malšinimo ekipuotę dėvėję Baltarusijos pareigūnai Šalčininkų rajone, vadinamojoje Dieveniškių kilpoje, įstūmė 35 migrantų grupę į Lietuvą ir patys neteisėtai peržengė valstybės sieną.
VSAT teigimu, fiksuota, jog Lietuvos pusėje atsidūrė 12 Baltarusijos pasienio komiteto pareigūnų. Po pakartotinių Lietuvos pasieniečių įspėjimų visi pažeidėjai grįžo į kaimyninės valstybės teritoriją. VSAT pareigūnai padėtį deeskalavo be prievartos panaudojimo.
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius sako, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra ir bus grėsme nacionaliniam saugumui ne tik Lietuvai, bet ir visai ES.
„Atominė energetika yra pati nesaugiausia energetika. Tai penkiasdešimtmetį planuojamas veikimas ir toliau reikės galvoti, kaip ją uždaryti, likviduoti. Čia ne tik mūsų, bet ir mūsų vaikų rūpestis, galvos skausmas. Ypač svarbu, kad tokie objektai būtų statomi laikantis visų saugumo reikalavimų.
Ką šiandien žinome, matome ir iš paskutinių incidentų, kad to skaidrumo, atvirumo, dalijimosi su visuomene ir kaimynais informacija apie incidentus, jo nėra. Vertiname, kad būtent Astravo AE nėra saugi, neišpildyti visi saugumo reikalavimai. Lietuva ruošiasi ir turi būti pasiruošusi visiems įmanomiems incidentams“, – „Žinių radijui“ sakė D. Kuliešius.
Radiacinės saugos centrui neturint nuolatinio vadovo, D. Kuliešiaus nuomone, šį klausimą kuo greičiau turėtų išspręsti Vyriausybė.
„Institucija yra svarbi, atlieka svarbias užduotis ir funkcijas ir yra pavaldi ministerijai. Ministerija ir Vyriausybė turi išspręsti šį klausimą, kad institucija veiktų pilnu pajėgumu ir efektyviai“, – teigė jis.
Dėl suveikusios generatoriaus apsaugos sistemos šeštadienį nuo elektros tinklo buvo atjungtas pirmasis Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje blokas, primena ELTA.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Prof. habil dr. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.
Yra absurdas, kuomet kažkoks Prezidentūros klerkas – D. Kuliešius – uzurpuoja valdžios galias ir priiminėja sprendimus, kurie yra ne jo nosiai. Ne patarėjui spręsti, šaukti ar nešaukti Valstybės Gynimo tarybos posėdį. Jo reikalas aplankus su dokumentais nešioti.
Nesu didelis valdančiųjų mylėtojas. Prirašiau aibes labai aštrių pamfletų jų atžvilgiu.
Visos valdžios daro klaidų, kartais, matyt, ir kokį reikaliuką su didele nauda sau prasuka. Ne šventieji puodus lipdo. Kažkada netgi demokratiškos VFR didysis kancleris Helmutas Kohlis dėl aferų gerokai apdegė…
Kažkada JAV parlamente buvo debatai dėl Čilės diktatoriaus A. Pinočeto žvėriškumų. Dalis amerikiečių politikų reikalavo žiaurių sankcijų diktatoriui, beje, visai pelnytų. Kita vertus, Lotynų Amerikoje plito komunizmo bacila. Tada kažkas iš didžiųjų JAV politikų ar įtakingų patarėjų aistras nuramino vieninteliu posakiu, kuris tapo sparnuota fraze, įėjo į istoriją: „Pinočetas, žinoma, kalės vaikas, bet tai Mūsų kalės vaikas…“.
Mes tą patį galėtume pasakyti apie S. Skverelį: „Premjeras… Mūsų … vaikas“.
Mes aršiai kritikuojame Mūsų valdžią, bet tik todėl, kad ji dirbtų kuo efektyviau. Mes nenorime Mūsų Vyriausybei kenkti. Kenkimas Vyriausybei bemaž yra tolygu kenkimui Valstybei. Ir neleisime, kad tai darytų kiti. Kuliešiams taip pat neleisime to daryti.
Raštingas lietuvaitis gali pasiskaityti LR Vyriausybės įstatymą. Ten aišku, kas yra Premjeras, kas yra Vyriausybės narys, kaip jie atsiranda, kokios jų galios, kam ir kaip jie atsiskaito? Ir apie Vyriausybės kanclerį viskas aišku, ir apie ministerijos bei valstybės sekretorius, apie viceministrus VISKAS aišku, skaidru ir teisėta. Visi žino, kad jie tokie, ką gali, ko negali.
Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Kas yra LR Prezidentas, yra aišku. Ne personą turiu galvoje, bet konkrečias galias ir atsakomybės ribas. Kas yra Prezidento Kanceliarija ir Kancleris yra visiškai aišku. Bent jau raštingiems žmonėms, gebantiems pasiskaityti elektronines teisės aktų versijas. O kas yra LR Prezidento patarėjas? Teisiškai, Seimo įstatymo lygmeniu, šis klausimas „Marijos žemėje“, berods, niekaip iki šiol nesureguliuotas.
Įtempkite vaizduotę. Kokios yra (turėtų būti) Prezidento patarėjo funkcijos, kokios jo galios? Kur jų pradžia ir pabaiga? Ar gali patarėjas pataisyti Prezidentui kaklaraištį ir paduoti Ekscelencijai nuo kabyklos kepurę, nerizikuodamas pakenkti valstybei? Tikrai gali? Ar gali prezidentui atnešti derinti dienotvarkę? Tikrai taip. Ar gali referuoti apie procesus ir medijų pranešimus iš kuruojamo sektoriaus? Tikrai gali. Ar gali Prezidento patarėjas blokuoti Vyriausybės vadovo – Valstybės gynimo tarybos nario – informaciją, siūlymą dėl posėdžio datos ir posėdžio darbotvarkės? Tikrai negali.
Gerbiamas Seime, priimkite pagaliau įstatymą, kuris aiškiai sunormintų Prezidento patarėjų funkcijas, konkrečias galias, atsakomybės ribas ir atskaitomybę. Likviduokite „juodąją skylę“ Lietuvos demokratijoje. Sustabdykite, prašau, visokių kuliešių siautėjimus.
Prezidente, pasirūpinkite savo patarėjų personaliniu korpusu, jų veiklos teisiniu sureguliavimu. Bent jau dalis atsakomybės už chaosą valstybėje tenka ir Jums.
Teksto autorius – prof. habil. dr. Gediminas Merkys
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio komentarai Prezidendūroje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininku Gabrieliu Landsbergiu.
Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikime aptartos politinės aktualijos, priešrinkiminis sezonas, įstatymų leidyba, taip pat švietimo ir socialinės srities problematika. G. Landsbergis taip pat prezidentui susitikimo metu perdavė TS–LKD rinkiminę programą.
„Norisi pasidžiaugti, TS–LKD tiki gerovės valstybės idėja. Net pirminėje rinkiminės programos stadijoje, partija ieško konkrečių veiksmų, kurie padėtų siekti socialinės atskirties mažinimo. Taip pat ieško, kokios kryptys padėtų stiprinti švietimą valstybėje bei kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę piliečiams. Taip pat buvo kalbama apie konkrečius rodiklius, priemones, kaip būtų galima to siekti valstybėje, kalbant ir apie kitą Seimo kadenciją“, – sakė P. Mačiulis.
P. Mačiulis pabrėžė, kas su G. Landsbergiu prezidentas kalbėjo ir apie artėjančią pavasario sesiją.
„Prezidentui nėra svarbu, ar tai opozicinė partija, ar partija valdančiojoje daugumoje. Prezidentas tikisi, kad artimiausias pusmetis Seime nebus vertinamas per rinkimų prizmę, o vyks konkretus darbas. Todėl buvo kalbama apie įstatymines iniciatyvas, didžiausią dėmesį skiriant viešųjų pirkimų tobulinimui“, – sakė P. Mačiulis.
G. Landsbergis po susitikimo su G. Nausėda teigė, kad prezidentui perdavė rinkiminės programos matmenis.
„Labai džiaugiuosi, kad šiandien turėjau galimybę įteikti prezidentui, pirmajam valstybėje, mūsų programos matmenis, kurią rengiame“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis teigė, kad dar neaišku, kas ves partijos sąrašą rinkimuose.
Paklaustas, ar gali būti, jog I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis atsakė trumpai „gali“.
G. Landsbergis apie „valstiečius“: keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas
Konservatorių lyderis taip pat teigia, kad jau galima matyti atsakingų partijų branduolį, kuris po Seimo rinkimų galėtų būti ir bendroje koalicijoje.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš šiandien matau galimybę, dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis formuojant koaliciją. Mes nežinome, kokiomis proporcijomis bus Seime, mes nežinome kokios partijos bus Seime. Spėlionės dar per daug sudėtingos. Bet aš matau, kad atsakingos, valstybiškos partijos gali tokį branduolį kurti. Tas branduolys gali užtikrinti būsimos koalicijos ašį“, – sakė jis.
Paklaustas, kokios konkrečiai partijos galėtų būti kartu su TS–LKD koalicijoje, G. Landsbergis teigė, kad atsakingos.
„Atsakingumas man yra priešprieša populizmui. Atsakingos partijos? Tos, kurios kelia valstybei svarbiausius tikslus. Nekelia nerealistiškų tikslų, žiūri į valstybės valdymą atsakingai. Nevengia atsakomybės ir nėra ketverių metų partijos, kurios būna sutvertos tik trumpam rinkiminiam laikotarpiui. Staigiai užsidega, užgesta ir atsakomybės nebelieka“, – sakė jis.
Anot jo, jis mato „valstiečių“ partijoje atsakingų žmonių, bet kol kas pati partija su valstybiškumu prasilenkia.
„Apie „valstiečius“ aš esu kalbėjęs anksčiau, kad jie turi galimybę tapti valstybiška partija. Jie turi žmonių, kurie yra valstybiškai mąstantys, bet pasirinkimas yra jų. Keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas“, – teigia G. Landsbergis.
Prezidentui pristatė partijos programą dėl švietimo
Apie siekį pasirašyti susitarimą dėl švietimo G. Landsbergis kalbėjo skeptiškai, nors ir pripažino, kad daugeliu klausimų visos politinės jėgos turi bendrų vardiklių. Pasak jo, yra tik keletas dalykų, dėl kurių partijos nesutaria.
„Dėl mokyklų tinklo, dėl pedagogų rengimo, dėl kelių kitų panašių klausimų. O dėl likusių dalykų partijos sutaria. Aš manau, kad 80 procentų švietimo klausimų partijos sutaria. Mes daugiau ar mažiau suprantame, kad švietimas turi mažinti socialinę atskirtį, suprantame, kad vaikai, kad ir kur jie gyvena, turi gauti tokios pačios kokybės paslaugas (…) Klausimai yra kokiomis priemonėmis tai padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Mano pagrindinis klausimas, ar, artėjant rinkimams, mes galime turėti susitarimą, kuris keltų klausimą iš esmės, ar tai bus tiesiog deklaracijos“, – sakė politikas, pabrėždamas, kad kol kas nemato dokumento, kuriame tai atsispindėtų.
G. Landsbergis teigė, kad jo vedama partija pasisako ne už mokyklų tinklo optimizavimą jas uždarant, bet, priešingai, – siekia sukurti valstybinių gimnazijų tinklą.
„Mes kalbame apie tai, kad reikia atidaryti valstybinių gimnazijų tinklą… Tokią idėją Lietuva turėjo nepriklausomybės pradžioje (…) Gimnazijų, kurios taptų švietimo magnetais (…) Tai sujungtų tuos, kurie sako, kad reikia optimizuoti ir tuos, kurie sako palikti – mes siūlome išeitį ir tai yra mūsų partijos programoje“, – žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad šias idėjas perdavė ir prezidentui.
ELTA primena, kad prezidentas jau susitiko su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šalies vadovas per kelias ateinančias savaites planuoja susitikti ir su kitais parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitikimus su partijų lyderiais organizuoja jau ne pirmą kartą – tai darė ir savo kadencijos pradžioje.
Nesutinku su politologu Lauru Bieliniu, kad “Prezidentui nedera veltis į rinkimų kampaniją”. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.
Jis ir pats neseniai pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.
Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos, ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eilinis rinkėjas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”
Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.
Eltos korespondentė Paulina Levickytė ir buvęs V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės patarėjas, dabar konservatorių konsultantas Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė tvirtina, kad politinės kultūros nepaisymas ir keršto politika yra valdančiųjų „valstiečių“ kadencijos braižas.
Šiuo metu Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionių demokratų partiją strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais konsultuojantis M. Lingė sako esąs įsitikinęs, kad valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi ir iš prezidento Gitano Nausėdos. Pasak jo, nors „valstiečiai“ ir žarstėsi komplimentais naujai išrinktam šalies vadovui jo kadencijos pradžioje, iš tikrųjų siekia prezidentą padaryti savo asmeniniu notaru.
„Prezidentą norima paversti notaru, kad tai, ką pateikia valdančioji koalicija, būtų tvirtinama“, – interviu Eltai sako M. Lingė ir pabrėžia, kad to, kaip pastaruoju metu yra žeminamas šalies vadovas, D. Grybauskaitės prezidentavimo metu tiesiog neįsivaizduoja.
Rinkimų kartelės mažinimo klausimas buvo vienas esminių šios savaitės įvykių. Vis dėlto valdantiesiems pritrūko vieno balso. Kaip apskritai vertinate tokias iniciatyvas?
Šie valdantieji apskritai pasižymi tuo, kad jie naudojasi valstybe, Konstitucija, teisės aktais savo poreikių patenkinimui. Kartelės klausimas nėra pirmas. Prisiminkime, kuomet buvo bandoma net ir referendumo kartelę žeminti, kad jiems tai palankiai pasitarnautų. Prisiminkime situaciją dėl partijų finansavimo, kuomet viena politinė jėga nepraėjo pro galiojančius mechanizmus, taip pat buvo ieškoma, kaip sau pasigerinti sąlygas. Tiksliau, buvo norėta koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ užtikrinti finansavimą (…).
Be abejo, tai neetiška, neformuoja geros politinės kultūros. Tai yra neatsakinga, ir tokie sprendimai nedidina visuomenės pasitikėjimo. Kitas klausimas, kurį nuolat sprendžia valdantieji, tai perteklinė keršto darbotvarkė, muštynių darbotvarkė. Nusitaikoma į tikslinius objektus, valdžia naudojama persekiojant opoziciją. Kiek serialo serijų turėjo Pranckietis? Tikriausiai dabar net sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvo bandomą jį atstatydinti. Taip pat Narkevičiaus klausimas tapo ištęstas. Tuomet buvo mulkinamas tiek prezidentas, tiek visuomenė. Tai jie žadėjo klausimą po savaitės, tai advento metu nebuvo galima spręsti…
Antradienį po balsavimo valdantieji teigė, kad daugelis koalicijos partnerių sulaukė skambučių iš Prezidentūros, konkrečiai iš Povilo Mačiulio. Kaip vertinate tokias Prezidentūros iniciatyvas? Ar jūs būdamas D. Grybauskaitės vyriausiuoju patarėju taip pat naudojote tokią praktiką?
Turbūt nieko kriminalinio nėra, kai institucijos bendrauja tarpusavyje ir kada yra ginami interesai. Jeigu mes inicijuodavome kažkokius įstatymo projektus, tai toks bendravimas buvo visiškai normalus. Klausimas, be abejonės, yra tai, koks pokalbio turinys. Mes nežinome ir niekas neatskleidė tų pokalbių turinio, kaip ten iš tiesų buvo. Ar ten buvo tiesiog prašoma, ar ten buvo reikalaujama, ar šantažuojama. Patys paskelbė iš tribūnų tokią informaciją, bet turinio neatskleidė. Žinia ta, kad patarėjai skambina Seimo nariams… Turbūt šiais laikais sunku įsivaizduoti, kad yra įmanoma kitaip dirbti. Klausimas tik, koks yra turinys.
Antradienį vainikavo valdančiųjų sprendimas palikti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių poste. Kaip jūs vertinate šią situaciją? Ar manote, kad santykiai tarp valdančiųjų ir skelbtas konstruktyvus bendradarbiavimas baigėsi?
Taip (kalbėdami apie konstruktyvų bendradarbiavimą. – ELTA) valdantieji iš pradžių bandė užliūliuoti prezidentą. Bet dabar suprantame, kad buvo siūlomi nuodai taurėje. Matyt, tos pagyros, atitekusios šalies vadovui, nebuvo nuoširdžiausiais tikslais išsakytos. Bet grįžkime į 2016 metus, kai ši Vyriausybė buvo formuojama kokybiškai kitaip. Kuomet Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis formavo XVII Vyriausybę, buvo bendras sutarimas, kad mes neišleisime į viešumą žmonių pavardžių, jeigu tarpusavyje nesuderinsime kandidatūros tinkamumo. Pagal Konstituciją Vyriausybės formavime dalyvauja du subjektai, tai yra premjeras, kuris teikia, ir prezidentas, kuris deda savo parašą ant dekreto ir tvirtina. Kas pas mus Lietuvoje atsitiko ir kokia tradicija yra dabar? Prezidentą norima paversti notaru, kad, ką pateikia valdančioji koalicija, tas turi būti tvirtinama. Taip išeina, kad ministras pirmininkas yra tik paštininkas, kuris nuneša į Prezidentūrą raštą, o prezidentas yra notaras, kuris deda antspaudą ir tvirtina, ką atnešė valdantieji. Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Konstitucinis santykis ir konstitucinė atsakomybė yra būtent tarp šitų dviejų grandžių – premjero ir prezidento. 2016 m. tikrai jautėme, kad ir valdančioji dauguma, bent jau S. Skvernelis, jautėsi turįs daugiau manevro laisvės ir tikrai daugiau galimybių keisti kandidatūras, kurios atrodydavo nepriimtinos.
Visuomenė matė pakankamai darnų, geranorišką bendradarbiavimą tarp institucijų, ir visos kandidatūros buvo tarsi derinamos. Buvo ieškoma geriausių sprendimų. Tas principas tenkino ir džiugino… Bet kas atsitiko? Matyt, kažkuriame etape jie nusimušė nuo tos tradicijos.
Tikriausiai tuomet, kada prasidėjo politinis procesas – rinkimai, kuomet vyko daug politinės košės. Pats S. Skvernelis yra pripažinęs, kad teisingumo ministrą Giedrių Danėlių jis teikė nesuderinęs su prezidente. Prezidentė pirmiausia sužinojo iš spaudos, kad bus toks kandidatas teikiamas. Jie patys buvo susikūrę ir pasitvirtinę taisykles, kad mes veikiame būtent taip, o paskui kažkokiame etape pradeda elgtis kitaip.
Taigi priežasčių, kodėl taip atsitiko, reikia jau ieškoti kažkur kitur. Užvirė kiti politiniai tikslai ir išskaičiavimai, kad jie nebenorėjo veikti taip, kaip buvo sutarę (…).
Konstituciškai prezidentas ministro atleisti negali. Ar siūlytumėte šalies vadovui reikalauti tiesiogiai premjero atsakomybės bei reikšti jam nepasitikėjimą? Koks apskritai šioje vietoje galėtų būti prezidento vaidmuo? Prisimenat, kad ir prezidentė D. Grybauskaitė nepasitenkinimą reiškė taip pat keliems ministrams, bet šie liko postuose.
Kiekviena situacija yra individuali (…). Su Kęstučio Trečioko klausimu buvo panaši situacija. Kodėl jis tuo metu buvo ginamas? Nes jis daugiau ar mažiau buvo surištas su premjeru. Tuo metu Vyriausybė teikė nutarimą dėl „Vijūnėlės dvaro“. Jeigu premjeras būtų atleidęs ministrą, tikėtina, kad pastarasis nebūtų tylėjęs – būtų su savimi skandinęs ir premjerą. Jie buvo dviese sulipinti. Tokiu pačiu principu viskas vyksta ir dabar. Tik dabar rankų sukabinimas yra dar tvirtesnis. Keliuko klausimas sulipdė ir negali lengvai atskirti ministro (nuo premjero. – ELTA). Vieno ministro nereikia vertinti, reikia žiūrėti bendros Vyriausybės atsakomybės.
Ką rodo ne toks senas Ramūno Karbauskio pasisakymas, kad jie gailisi, jog neužstojo buvusio ministro (Broniaus. – ELTA) Markausko. Ką tai reiškia? Ministras tuomet nebuvo tiesiogiai sulipdytas, todėl ir valdantieji jo lengviau atsisakė. Jiems lengviau buvo priimti sprendimą dėl jo pasitraukimo, kad nebūtų balasto. Yra dar vienas svarbus klausimas – kur pagal valdančiuosius yra riba, rodanti, kad jau viskas, kad ministras turi trauktis. Jeigu ant stalo yra dedami pažeidimai, faktai, tačiau vis tiek ciniškai nenorima nieko matyti.
Su prezidentu dabar, matyt, vyksta kovos dėl institucinių galių. Bandoma siaurinti prezidento galias, ne įgaliojimus, bet galias. Tačiau su laiku gali ateiti ir prezidento įgaliojimų siaurinimo eilė. Įvairiose Seimo kadencijose ir anksčiau siekta siaurinti prezidento galimybes paveikti viešąjį politikos diskursą. Geras pavyzdys yra susijęs su Generaline prokuratūra, kuomet įvairūs Seimai bandydavo, apribojant prezidento galimybes, patys įgyti daugiau galių skiriant ar atleidžiant prokurorus (…). Galių siaurinimas vyksta panašiais principais: nesiskaitoma su prezidentu, bandoma jį žeminti. Pavyzdžiui, antradienį… Kaip vertinti tai, kai (aplinkos. – ELTA) ministras į susitikimą pas šalies vadovą vėlavo pusantros valandos. Sunkiai galime įsivaizduoti tokias situacijas prie D. Grybauskaitės.
Valdantieji reiškė nepasitenkinimą kritikuojantiems Lenkų rinkimų akcijos politikus. Valdantieji teigė, kad kaltinimai yra pučiami tyčia ir kad tai fake news. Premjeras užsiminė, kad dėl šios kritikos Valdemaro Tomaševskio vedama partija gali tiesiog būti stumiama į Rytų erdvę. Kaip regite šią situaciją?
Tai yra politinė gynyba. Kai nebelieka realių argumentų, lieka tik neigti esamą nekompetencijos faktą. Kaip teigė D. Grybauskaitė, J. Narkevičius apskritai neturėjo būti skiriamas. Skyrimo metu prezidentas gali įvertinti du dalykus: kompetenciją ir skaidrumą. Tokiu būdu ir prezidentė nėra paskyrusi poros ministrų dėl nekompetencijos (…). Bet jei (tarp valdančiųjų ir prezidento. – ELTA) pradeda skirtis ministro vertinimai, atsiranda ir politinė gynyba. Bandoma permetinėti fokusą ir ieškoma, kaip dėl to gali būti kalta opozicija.
Premjeras naujuosius metus pradėjo sveikinimu konservatoriams, pavadindamas juos antivalstybine partija. Kadencijai einant į pabaigą, manote, kad santykiai su premjeru nebebus konstruktyvūs?
Kuomet vyrauja muštynių darbotvarkė, nebereikia formalios koalicijos. Kam reikia turėti 71? Muštis gali ir turėdamas tik raumenų arba jėgos, agresijos ar drąsos. Užtenka 1 ar 3 žmonių „chebrytės“, kurie gali eiti ir daužyti visiems kur papuola. Galima išvadinti antivalstybininkais, galima nesiskaityti ir žeminti šalies vadovą. Taip, tai yra kiekvieno pasirinkimas, tačiau tuomet parodai ir savo politinės kultūros lygį, kai išeidamas į agresyvią kampaniją pasakai, kad aš nebeturiu jokių darbinių klausimų.
Grįžtant prie aktualijų, Prezidentūra teikia Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios žvalgybai leistų iškviesti žmogų prevenciniam pokalbiui. Valdantieji tokią iniciatyvą remia ir teigia sunkiai įsivaizduojantys, kaip VSD apskritai galėjo be šių priemonių dirbti. Tuo metu opozicija bei kai kurie politologai tokias pataisas kritikuoja, o D. Grybauskaitė užsiminė, kad ir jos kandidatūroje buvo mėginimų teikti tokias įstatymo pataisas, bet, pasak jos, pataisos perteklinės bei prasilenkiančios su žmogaus teisėmis. Ar manote, kad tokių pataisų reikia?
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūrai, kaip turinčiai tautos pasitikėjimą, nereikėtų savęs pastatyti į paštininko poziciją. Jei kokios nors tarnybos, institucijos atneša jau paruoštus įstatymo projektus, reikia kritiškai įvertinti. Tuo labiau, jei savo vardu ruošiamasi teikti. Vertėtų į tuos klausimus kritiškiau žiūrėti. Be abejonės, dabar gali pasimatyti ir daugiau klausimų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo sprendžiami anksčiau. Buvo, matyt, tam tikros priežastys, kodėl to nebuvo daroma. Tai dabar tie klausimai, tiesiog sulaukę palankaus laiko, sąlygų bei aplinkybių, gali vėl grįžti į darbotvarkę. Tai vienas tokių klausimų susijęs su Žvalgybos įstatymo pataisomis. Šį įstatymą reikia šiek tiek tobulinti. Visi sutariame, kad žvalgybos institucijos turi būti veiksnios ir turi turėti tam tikrus instrumentus. Bet vėlgi negalima sukurti aplinkybių, kad jos galėtų daryti tai, ką nori. Todėl turi būti sukurti mechanizmai, kurie apsaugotų ir neleistų susidaryti kažkokiai savivalei.
Žiūrint į reitingus, konservatoriai išlieka pirmoje vietoje. Jei TS–LKD laimės rinkimus, jūs, kaip konsultantas, ką siūlysite daryti Gabrieliui Landsbergiui? Kokiame poste jį matytumėte? Siūlytumėte daryti kaip R. Karbauskiui, ar vis dėlto eiti į Seimo pirmininkus ar premjerus?
Aš jokių formalių pareigų Tėvynės sąjungoje dar neturiu. Tai nenorėčiau leistis į spekuliacijas ir pradėti dalinti patarimus. Jeigu pasigiri laimikiu dar prieš jį nušovęs, dažniausiai didelės sėkmės nesulauki. Pirmiausia, dabar reikia susikoncentruoti į darbą su žmonėmis, į darbą su partijos struktūromis, ir tik po spalio 26 dienos turbūt jau galima kalbėtis apie tuos klausimus, kada bus žinoma rinkėjų valia po antrojo rinkimų turo.
Roko Masiulio klausimas buvo eskaluojamas pastarąjį mėnesį taip pat. R. Karbauskis teigia, kad būtent R. Masiulis susimokė prieš J. Narkevičių ir nori jam pakenkti. Ar visas šis konfliktas nepakeitė noro jį vis dar kviestis į konservatorių gretas?
Galime kalbėti tik apie tai, ką R. Masiulis yra viešai pasakęs, – dabar jis nebedalyvauja politikoje. Kiek ilgai tai tęsis, niekas negali atsakyti be paties R. Masiulio.
Pirmadienio rytą prie Vilniaus į avariją pateko prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Jonas Žukas. Jis išvežtas į ligoninę, pranešė DELFI portalas.
Senajame Ukmergės kelyje, ties Aukštųjų Rusokų viensėdžiu, susidūrė automobiliai „Subaru“ ir „Audi“. „Subaru“ vairavo V. J. Žukas.
Nukentėjo abu vairuotojai, jie išvežti į ligoninę.
D. Trumpas įvardijo R. C. O’Brieną naujuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paskirs Robertą C. O’Brieną naujuoju savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
R. C. O’Brienas šiuo metu yra specialusis prezidento pasiuntinys įkaitų reikalams.
Prezidentas apie R. C. O’Brieno paskyrimą paskelbė socialiniame tinkle tviteryje. D. Trumpas tviteryje rašė, kad džiaugiasi galėdamas pranešti, jog paskirs R. C. O’Brieną naujuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Pasak D. Trumpo, jis sunkiai ir ilgai dirbo su R. C. O’Brienu, kuris puikiai atliks naujas pareigas.
Patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigos atsilaisvino praėjusią savaitę, kai D. Trumpas iš šių pareigų atleido Johną Boltoną.
Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nuo šiandien, liepos 29 d., Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas pradeda eiti generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Prezidentas džiaugiasi, jog prie jo komandos prisijungė toks kompetentingas ir didžiulę patirtį sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus turintis specialistas.
Gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas nuo 2014 m. ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas. Prieš tai dirbo kariniu atstovu Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos, anksčiau ėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pareigas.
Jonas Vytautas Žukas yra apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorių medaliu, Vyčio Kryžiaus ordinio Riterio kryžiumi (5-ojo laipsnio ordinu), Lietuvos Krašto apsaugos sistemos „Už nuopelnus”, „Už pasižymėjimą” bei kitais valstybės apdovanojimais.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė paaiškino, ką Dalia Grybauskaitė turėjo galvoje, sakydama, kad sekmadienį vykę rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Pasak jo, šalies vadovė, vertindama Prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus, norėjo pabrėžti, kad Lietuvos žmonės pasirinko ne konfliktu grįstą politinę kampaniją.
„(Buvo parodytas. – ELTA) atsparumas gąsdinimui ir šantažui, nepasidavimas nurodymams, kaip turi elgtis, nes, jeigu ne, bus papildomos krizės valstybėje, jeigu politinės jėgos netenkins (visuomenės. – ELTA) pasirinkimai“, – „Žinių radijui“ sakė M. Lingė, komentuodamas pirmadienį išsakytą D. Grybauskaitės rinkimų vertinimą.
Atsakydamas pirmadienį pareikštam „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio nepasitenkinimui, esą prezidentė nebrandžiais laiko „valstiečių“ rinkėjus, M. Lingė akcentavo, kad šalies vadovo rinkimų pirmajame ture išsiskyrė konfliktu grįsta politinė kampanija.
„Mes turėjome konflikto kampaniją ir turėjome kandidatus, kurie kaip tik siūlė alternatyvas, siūlė susitarti, kurie siūlė vienybės idėjas ir, panašu, pasirinkimas buvo pozityviojoje pusėje, ne konfliktinės kampanijos pusėje“, – pabrėžė jis, galvoje veikiausiai turėdamas „valstiečių“ į prezidentus kelto premjero Sauliaus Skvernelio rinkimų kampaniją.
M. Lingė akcentavo, kad rinkimų rezultatai tiesiog rodo, jog rinkėjais nebegalima taip lengvai manipuliuoti, kaip, pasak jo, buvo tikimasi iš tam tikrų politinių jėgų.
Galiausiai M. Lingė konkretizavo kai kuriuos, jo teigimu, nesąžiningus rinkimų kampanijos momentus.
„Buvo inicijuotas vienas referendumas tam, kad ateitų žmonės ir balsuotų už tos jėgos kandidatą, Seime matėme įvairių komisijų darbo pasitelkimą, buvo ieškoma priešų, grėsmių įvairiausių visais lygmenimis, matėme šantažo, pykčio, administracinio resurso naudojimą. Tačiau taip pat pamatėme, kad tie dalykai nepasiekė tikslo, į kurį buvo nukreipti“, – apibendrino M. Lingė.
Prezidentė D. Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad Prezidento rinkimų rezultatai, rodantys, jog antrajame rinkimų ture varžysis konservatorių keliama kandidatė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, rodo visuomenės brandą.
G. Nausėda ir I. Šimonytė bus antrajame rinkimų ture. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. „Šie rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Žmonės turi aiškias vertybines nuostatas, kurios nepaveikios nei pigiam populizmui, nei agresyviam diktatui. Didėjantis rinkėjų aktyvumas rodo, kad vis daugiau žmonių šalyje supranta atsakomybę už valstybės ateitį“, – pirmadienį pareiškė D. Grybauskaitė.
Pasak „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, šalies vadovė, teigdama, kad sekmadienį vykę rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą, tiesiog be užuolankų sako, kad jo vadovaujama „valstiečių“ partija ir jos elektoratas yra nebrandus.
„Žmonės, kurie balsuoja už konservatorius, pagal prezidentę, yra brandūs, ir atvirkščiai, – kas balsuoja už „valstiečius“, jos nuomone, yra nebrandūs. Taip yra be užuominų pasakyta. Aš manau, kad tie, kurie balsavo už Saulių Skvernelį, taip pat yra brandūs“, – Eltai pirmadienį sakė R. Karbauskis.
