patikra

Trumposios naujienos

Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė kontroversišką ir ilgai lauktą migracijos susitarimą, kuriuo siekiama reformuoti fragmentišką ir perkrautą prieglobsčio prašymo sistemą.
 
Planą dar svarstys ES šalių lyderiai ir Europos Parlamentas, kol kas nėra iki galo aišku, ar jis bus patvirtintas.
 
Ryškiausias EK plane atsispindintis siekis – vykdyti daugiau prieglobsčio prašytojo statuso negavusių migrantų sugrąžinimų į šalis, iš kurių atvyko, taip pat parodyti daugiau solidarumo kitoms ES šalims.
 
EK sieks vykdyti išankstinio „skryningo“ procedūrą. Prieglobsčio prašytojams atvykus prie ES šalių sienų, butų atliekama jų sveikatos apžiūra ir saugumo patikra, paimami atvykėlių pirštų antspaudai. Tada būtų sprendžiama, ar jų byla patenka į pagreitinto sprendimo kategoriją, ar, vis dėlto, įprasto. Toks patikros procesas užtruktų daugiausiai penkias dienas, teigė EK.
 
Jei prieglobsčio prašytojai atvyksta iš šalies su mažu migrantų priėmimo rodikliu – Komisija siūlo mažiau nei 20 proc. – jiems turėtų būti taikoma pagreitintas procesas, kuris truktų iki 12 savaičių. Jei sprendimo nepavyktų priimti per 12 savaičių, jie būtų siunčiami į ES šalį, kurioje būtų vykdoma prieglobsčio suteikimo procedūra. Jei jų prieglobsčio prašymas yra atmestas, jie būtų išsiunčiami atgal, teigė EK.
 
Plane taip pat raginama imtis solidarumo ir skaidriau dalytis atsakomybe dėl migrantų. EK pristatė trijų bangų principą, kuriuo valstybės įpareigojamos padėti daugiau migrantų priėmusioms šalims. Svarbiausia, kad numatomas nuolatinis mechanizmas, o ne vienkartiniai migrantų perkėlimai. Įprastu laikotarpiu migrantai iš šalies, į kurią jie atvyko gali būti priglaudžiami savanoriškai. Tačiau kai vienos iš šalių migrantų priėmimo schema yra perkrauta, migrantų dalijimasis tampa privalomas. Galiausiai, trečiu atveju, krizės situacijos akivaizdoje, pavyzdžiui, esant tokiam migrantų antplūdžiui, koks buvo 2015 m., EK gali įpareigoti valstybes nares prisiimti teisinę atsakomybę už deportacijas.
 
EK taip pat nori plėsti bendradarbiavimą su kitomis, ne ES šalimis. Tokiu būdu siekiama, kad migrantai pirmiausia atvyktų į kitas teritorijas, o ne į ES. Dėl šios priežasties EK žada stiprinti paramą migrantus priimančioms ne ES valstybėms, kad jose būtų sukurta naujų darbo vietų ir daugiau migrantų pasiliktų gyventi už ES ribų.
 
Vis dėlto, sienų kontrolės griežtinimas ir išankstinis tikrinimas kelia nemažai klausimų žmogaus teisių atžvilgiu, o aktyvistai teigia, jog tokie apribojimai kelia grėsmę pamatinei teisei ieškoti apsaugos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.24; 00:30
Aktualijos

Vilniaus oro uoste pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį Vilniaus oro uoste buvo pademonstruota, kaip yra pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Pavakarę iš Milano grįžtančius keleivius pasitiko specialiais apsaugos kostiumais bei respiratoriais apsaugoti krašto apsaugos savanoriai kariai.
 
Minėtu reisu skridusi keleivė Bronislava žurnalistus patikino, kad yra labai patenkinta vykdoma patikra.
 
Karių savanorių budėjimas finansuojamas Lietuvos kariuomenės lėšomis
 
Apie budinčius oro uoste karius kalbėjęs Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas Andrius Dilda sakė, kad visoje Lietuvoje savanoriai patikėtas užduotis vykdo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose, kruizinių laivų ir krovos terminaluose.
 
„Klaipėdos regione turime Palangos oro uostą, taip pat kruizinių laivų, krovos terminalą. Kariai ten nebudės nuolatos, jie ten budės pagal nustatytą grafiką. Tuo metu, kai bus skrydžių iš patvirtintų regionų, iš kurių atvyks keleiviai, kariai padės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovams registruoti atvykstančius piliečius ar svečius, taip pat kitas jiems patikėtas užduotis“, – žurnalistams antradienį sakė Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas A. Dilda.
 
Kariškis patvirtino, kad toks budėjimas yra finansuojamas iš Lietuvos kariuomenės lėšų.
 
„Kariai savanoriai yra pašaukti į taikos meto užduočių pajėgas, jiems tai yra tarnyba. (…) Kol kas kariuomenė yra pasiruošusi tiek, kiek reikės skirti karių ir užtikrinti pagalbą civilinėms institucijoms“, – sakė jis.
 
A. Dildos teigimu, kariai kartu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ekspertais turėjo išsamų instruktažą, tad yra tinkamai pasirengę.
 
„Šiuo atveju būtent prieš šią užduotį kariai turėjo labai išsamų instruktažą su (Nacionalinio. – ELTA) visuomenės sveikatos centro atstovais ir tikrai yra parengti jų laukiančioms užduotims“, – patikino kptn. A. Dilda.
 
R. Lingienė: keleivių srautas mažėja
 
Tuo metu NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė tikino, kad bus patikrinti visi lėktuvu skridę keleiviai. Jiems taip pat bus suteikiamos būtinos rekomendacijos.
 
Vilniaus oro uoste. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Vykdoma sustiprinta medicininė, karantininė keleivių kontrolė. (…) Bus pasitikti visi keleiviai, atskridę tiesioginiais skrydžiais iš paveiktų teritorijų, ir patikrinamos orlaivyje surinktos užpildytos kortelės. (…) Taip pat jiems suteikiamos rekomendacijos, kad grįžę iš paveiktų teritorijų, jei įmanoma, dirbtų nuolatinį darbą“, – tikino ji.
 
Taip pat bus suteiktos rekomendacijos, kaip elgtis, jei jų sveikata pablogėtų, išmatuojama jų kūno temperatūra, sakė R. Lingienė.
 
NVSC Vilniaus departamento direktorė patikslino, kad minėtu reisu atskrido apie 40 keleivių.
 
„Pastebėjome tendenciją šią savaitę – keleivių srautas labai mažėja iš paveiktų teritorijų“, – tikino ji.
 
Pasak R. Lingienės, savaitgalį buvo labai daug keleivių, atskridusių iš slidinėjimo kurortų. Dėl to, pasak jos, savaitgalį reisai buvo pilni, kai paskutinėmis dienomis jų jau mažiau.
 
„Jeigu paveiktų regionų bus daugiau, (…) sustiprinta medicininė kontrolė bus vykdoma iš visų paveiktų regionų, bus įtrauktos kitos šalys, (…) tai reikės turbūt daugiau žmonių. Tai priklausys nuo mūsų susitarimo su oro uostu“, – sakė R. Lingienė.
 
Kartu ji pridūrė, kad nusileidusį pilną orlaivį sutinka 20-30 žmonių, šiuo metu tai, jos teigimu, – pakankamas skaičius.
 
Kalbėdama apie Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gulinčią koronavirusu užsikrėtusią lietuvę, R. Lingienė patikino, kad virusas toliau neplinta.
Vilniaus oro uoste buvo pademonstruota, kaip yra pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Visuomenėje šitas užkratas neplinta – yra vienas patvirtintas atvejis, jis yra puikiai lokalizuotas. Kaip minėjau, tai dėka to susirgusio žmogaus, dėka visuomenės sveikatos specialistų“, – apibendrino ji.
 
Iš Milano grįžusi keleivė: esu labai patenkinta
 
Iš Milano grįžusi keleivė Bronislava teigė, kad patikra ji yra labai patenkinta.
 
„Labai esu patenkinta patikra. Pirmiausia labai patiko, kad duoda rankas dezinfekuoti“, – teigė nusileidusio lėktuvo keleivė Bronislava.
 
„Viskas labai puiku. (…) Žinau visas rekomendacijas, visos šalys daro tą patį“, – pridūrė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 05:00
Aktualijos

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys po susitikimo su Lenkijos žemės ūkio ministru Janu Krzysztofu Ardanowskiu pranešė, kad Lenkija sutinka vėl įsileisti lietuviškas gyvas kiaules. Pasak ministro, detalės paaiškės kitą savaitę, jo kolegai iš Lenkijos sprendimą patvirtinus raštu.

„Sėdėjome dvi valandas surėmę kaktas, kalbėjomės apie draugiškus Lietuvos ir Lenkijos santykius. Iš principo sutarėme, kad kitą savaitę grįžta į galiojimą senas, buvęs susitarimas dėl gyvų kiaulių eksporto iš Lietuvos į Lenkiją pusei metų. Tačiau Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba turės atlikti keletą papildomų patikrų tam, kad Lenkijos pusė būtų absoliučiai įsitikinusi, kad mūsų yra saugios nuo kiaulių maro. Dėl detalių – kitą savaitę Lenkijos ministras priims sprendimą raštu, ir tada bus aiškios detalės“, – po vėlyvo susitikimo Berlyne kalbėjo G. Surplys.

Pasak jo, afrikinis kiaulių maras (AKM) Europoje kelia daug baimių, nuogąstavimų, dėl to ir pokalbis užsitęsė.

„Išsamiai kalbėjomės apie tai, kokias grėsmes mato Lenkijos pusė, kokias – mes. Tai buvo labai konstruktyvus dialogas apie tai, ar gali kiaulių įvežimas iš antros AKM zonos kelti papildomą grėsmę Lenkijai, ar ne. Manau, kad pasiektas susitarimas yra geras ir mums, ir tuo pačiu – Lenkijai“, – teigė ministras.

Ministrų susitikime dalyvavęs ES komisaras Vytenis Andriukaitis teigė susitarimą vertinantis puikiai.

„Jis demonstruoja, kaip svarbu išlaikyti konstruktyvų požiūrį. Tai, kad Lietuva, vadovaudamasi 2014 metų sprendimu, kuriame numatyta papildomų 15 dienų patikrai, sutiko tą patikrą padaryti – nieko naujo. Europos Komisija taip pat sutiko su šiuo pasiūlymu. Juo labiau, kad Lenkijos ministrui taip pat yra svarbu patikinti viešajai nuomonei, kad saugumo reikalai yra išlaikyti taip, kaip ES sprendimas nustato.

Visos problemos tikrai yra aptartos, mes patenkinti, kad po šešių mėnesių jau bus peržiūrimi reikalai, nes to reikalauja epidemiologinės situacijos pokyčiai, galimi nauji biosaugos pokyčiai. Taip kad dabar viskas stojasi į normalias vėžes“, – sakė V. Andriukaitis.

Ministras J. K. Ardanowskis sakė, kad Lenkija gerbia ES laisvos prekybos taisykles, kaip didelį šalių narių pasiekimą.

„Lietuva yra mums labai svarbus strateginis partneris. Dėl to nusprendėme atnaujinti prekybą tarp mūsų šalių, atsižvelgiant į ES teisę. Sutarėme, kad papildysime atitinkamas ES nuostatas tam tikrais reikalavimais veterinarinės patikros srityje. Norime, kad trečiosios šalys gerbtų mūsų realizavimo principus“, – po susitikimo komentavo ministras.

Dėl to, ar Lenkija linkusi vėl įsileisti ir lietuvišką kiaulieną, informacijos kol kas nepateikiama.

ELTA primena, kad gruodžio viduryje Lenkijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministras pasirašė įsaką, kuriuo bus ribojamas kiaulienos importas iš tų sričių, kurios laikomos raudonąja AKM zona, tarp jų ir Lietuvos.

Pirmadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis telefonu aptarė situaciją su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu. S. Skvernelis sakė, kad situacija negali būti sprendžiama formaliu susirašinėjimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.19; 07:37