patriarchas Kirilas

Aktualijos

Vilniaus šv. Paraskevos ortodoksų bažnyčia. Vytauto Visocko nuotr.

Penktadienį Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchatas oficialiai paskelbė, kad buvo peržiūrėtos Maskvos patriarchato iš kunigų luomo pašalintų Lietuvos kunigų Vladimiro Seliavko, Vitalijaus Mockaus, Vitalio Dauparo, Gintaro Sungailos ir Georgijaus Ananjevo pateiktos apeliacijos, skelbia Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras.
 
Šie kunigai vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
 
„Ortodoksų Bažnyčioje egzistuoja teisė apskųsti vietinio patriarcho sprendimą aukščiausiai apeliacinei instancijai – Visuotiniam patriarchatui. Kunigai iš Lietuvos pasinaudojo šia teise ir pateikė apeliaciją Visuotiniam patriarchatui, kuri buvo nagrinėjama ir galiausiai patenkinta“, – skelbiama Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centro interneto svetainėje.
 
Kaip praneša centro atstovas, kunigas Gintaras Sungaila, tai reiškia, kad neatšaukiamai spręsdamas šiuos apeliacinius prašymus, „Jo Šventenybė rekomendavo Šventajam Sinodui panaikinti paskirtą pašalinimą iš kunigų luomo ir grąžinti jiems ankstesnį bažnytinį kunigo statusą, kas ir buvo vienbalsiai nuspręsta padaryti“.
 
Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui uždrausta atvykti į Lietuvą. EPA-ELTA nuotr.

„Nuodugniai ištyrus atitinkamas aplinkybes, buvo nustatyta, kad, viena vertus, vietinė bažnytinė valdžia, skyrusi bausmes, jau galutinai (savo lygmenyje) išnagrinėjo šias bylas, kita vertus, kad priežastys, dėl kurių buvo paskirtos bausmės, kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“,  – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje teigia G. Sungaila.
 
ELTA primena, kad pernai Rusios Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys trys lietuviai dvasininkai, kritikuojantys Rusijos invaziją Ukrainoje bei patriarchą Kirilą, susilaukė savo vadovybės nemalonės. Kaip tąkart patvirtino „Bernardinų“ šaltiniai, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas, buvo ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės Bažnyčioje.
 
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.02.18; 00:30
SkaitomiausiosŽvalgyba

KGB archyvų paslaptys

Bernas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Rusijos stačiatikių patriarchas Kirilas, tvirtas prezidento Vladimiro Putino šalininkas, septintajame dešimtmetyje gyvendamas Šveicarijoje dirbo sovietų žvalgybai, pranešė Šveicarijos laikraščiai, remdamiesi išslaptintais archyvais.
 
Pasak savaitraščių „Sonntagszeitung“ ir „Le Matin Dimanche“, Šveicarijos policijos byla apie žmogų, kuris šiandien yra Rusijos Stačiatikių Bažnyčios dvasinis vadovas, „patvirtina, kad „monsinjoras Kirilas“, kaip jis vadinamas šiame dokumente, dirbo KGB“.
 
Abu laikraščiai teigė, kad jiems pavyko susipažinti su Šveicarijos nacionaliniame archyve esančia byla.
 
Kirilas, šiandien karštai palaikantis Putino karą Ukrainoje, aštuntojo dešimtmečio pradžioje gyveno Ženevoje, oficialiai kaip Rusijos Ortodoksų Bažnyčios atstovas Pasaulio Bažnyčių Taryboje (PBT).
 
Kirilo, pasivadinusio kodiniu vardu „Michailovas“, misija buvo daryti įtaką tarybai, į kurią jau buvo infiltravęsis KGB. Pasak laikraščių, archyviniai dokumentai rodo, kad sovietų tikslas buvo priversti PBT pasmerkti JAV ir jų sąjungininkus ir sušvelninti jos kritiką dėl religinių laisvių trūkumo Sovietų Sąjungoje.
 
Rusijos Stačiatikių Bažnyčia atsisakė komentuoti Kirilo šnipinėjimo veiklą Ženevoje, o PBT tvirtino neturinti jokios informacijos apie šį atvejį, teigiama juose.
 
Patriarcho sūnėnas Michailas Gundiajevas, šiuo metu atstovaujantis Rusijos bažnyčiai PBT Ženevoje, laikraščiui „Le Matin Dimanche“ tvirtino, kad jo dėdė „nebuvo agentas, nors KGB jį „griežtai kontroliavo“. Jis tvirtino, kad tai „neturėjo įtakos jo nuoširdumui dalyvaujant ekumeniniame darbe su kitomis bažnyčiomis“.
 
M. Gundiajevas taip pat tvirtino, kad jo dėdė ypač vertino Šveicariją. Kirilas mažiausiai 43 kartus lankėsi turtingoje Alpių šalyje, rašoma laikraštyje. Be kita ko, jis aistringai mėgo slidinėti, o 2007 metais Šveicarijos slidinėjimo trasose, kaip pranešama, net buvo susilaužęs koją.
 
„Šalia religinės diplomatijos, šnipinėjimo ir finansų Kirilą nuolat traukė Alpės ir Ženevos ežero pakrantės“, – rašė „Le Matin Dimanche“.
 
„Jaučiu ypatingus jausmus jūsų šaliai, – 2019 metais sakė pats patriarchas, priimdamas Šveicarijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininką. – Iš visų pasaulio šalių ji turbūt yra ta, kurioje lankiausi dažniausiai“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.02.07; 07:14
AtsargiaiSkaitomiausios

Norvegijos ginkluotosios pajėgos

Oslas, spalio 19 d. (ELTA). Rusijos stačiatikių bažnyčia pastaraisiais metais nusipirko Norvegijoje kelis nekilnojamojo turto objektus, kai kurie iš jų yra prie karinių bazių, praneša leidinys „Dagbladet“.
 
Su Maskvos patriarchatu susijusi Bergeno stačiatikių bendruomenė įsikūrė prie vieno svarbiausių Norvegijos ginkluotųjų pajėgų objektų – Hakonsverno uosto ir karinio laivyno bazės.
 
Turto registras rodo, kad 2017 metais stačiatikių Kristaus Apreiškimo kongregacija įsigijo maldos namus Sioreidėje. Pastatas yra ant kalvos, už trijų kilometrų nuo Hakonsverno. Iš jo atsiveria vaizdas į šią Norvegijos karinių jūrų pajėgų bazę. Anksčiau religinė bendruomenė buvo įsikūrusi Bergeno centre.
 
Rusijos stačiatikių bažnyčia turi nekilnojamojo turto ir Rugalano procincijoje, konkrečiai – Klepo, Briunės ir Karmojaus miestuose. Tos pačios provincijos Stavangerio mieste buvęs tenykštės rusų stačiatikių bendruomenės vadovas turi nekilnojamojo turto prie NATO jungtinio karinio centro. Jo namas yra už kilometro nuo šio svarbaus karinio objekto.
 
Be to, Finmarko regione, prie Rusijos sienos, stačiatikių bendruomenė įsigijo nekilnojamojo turto 2015 metais.
 
Norvegų mokslininkė Alfa Sefland Winge pažymi, kad tokie nekilnojamojo turto objektai prie karinių bazių gali sukelti problemų.
 
„Galimas daiktas, kad tokie pastatai naudojami ne religiniams tikslams. Iš jų galima slopinti ryšį, klausytis pokalbių, valdyti bepilotes skraidykles ir t. t.“, – sakė ekspertė.
Emblemoje – Norvegijos vėliavos spalvos
 
Kristaus Apreiškimo kongregacijos dvasininkas Dmitrijus Ostaninas žurnalistus tikino, kad jo cerkvė nekelia grėsmės.
 
„Aš kartu su savo parapijiečiais, kurių daugumą dabar sudaro pabėgėliai, darau visa, kad padėčiau ukrainiečiams. Mes teikiame ir finansinę pagalbą – remiame krizių centrą Dnipre, kuris išveža vaikus iš subombarduotų miestų į saugias vietas. Taip, patriarchas Kirilas palaiko šį siaubą, bet to negalima pasakyti apie visus žmones, kurie išpažįsta stačiatikybę“, – teigė jis.
 
Rugsėjo 25 d. patriarchas Kirilas pareiškė, jog kare su Ukraina rusų kareiviai atlieka savo pareigą tėvynei ir visuomenei, todėl jų veiksmus galima laikyti pasiaukojimu. Anot jo, žuvusiems rusų kareiviams bus atleistos visos nuodėmės.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
AktualijosSkaitomiausios

Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui uždrausta atvykti į Lietuvą. EPA-ELTA nuotr.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas teigia, kad Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui draudimas atvykti į Lietuvą buvo pritaikytas dėl jo pasisakymų prieš Ukrainos teritorinį vientisumą bei neapykantos kurstymo prieš ukrainiečių tautą.
 
„Rusijos patriarchui Kirilui birželio 23 d. URM teikimu buvo išleistas draudimas atvykti, tai yra tos nacionalinės sankcijos, kurias gali valstybė taikyti savo ruožtu be ES sprendimo“, – žurnalistams trečiadienį teigė M. Adomėnas.
 
Viceministro teigimu, sprendimas patriarchui Kirilui uždrausti atvykti į Lietuvą buvo priimtas reaguojant į jo neapykantą kurstančius pasisakymus prieš ukrainiečių tautą.
 
„Priežastis ta, kad jis yra artimas režimui žmogus, ne sykį pasisakęs už Krymo aneksija ir prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, dažnai viešai skelbiantis nesantaikos ir karo kurstymą, neigiantis ukrainiečių apskritai kaip nacijos teisę egzistuoti, raginęs deportuoti arba sunaikinti tai, ką jis vadina naciais Ukrainoje, kuriuos Rusijos režimas tapatina su ukrainiečiais kaip tauta“, – akcentavo jis.
 
Kaip ELTA skelbė anksčiau, draudimas atvykti Kirilui į Lietuvą priimtas dėl to, kad jis savo pasisakymais neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir parėmė agresyvius Rusijos veiksmus. Kaip tvirtina Vidaus reikalų ministerija (VRM), Rusijos dvasininkas, Užsienio reikalų ministerijos siūlymu, į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas dar birželio 23 dieną.
 
Tokį sprendimą, VRM teigimu, lėmė tai, kad Kirilas savo pasisakymais neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir parėmė agresyvius Rusijos veiksmus.
 
„Patriarchas Kirilas sąmoningai neigia Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą, pateisina ir remia agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus“, – teigiama Eltai perduotame ministerijos komentare.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
 
Užsienio reikalų ministerijos pateiktoje informacijoje pažymima, kad patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų, ne kartą viešai teigiamai pasisakiusių apie vykdomą Rusijos agresiją. 
 
Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovybė teigia, kad yra pateikusi prašymą suteikti jai savivaldos Bažnyčios statusą. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Šventojo Sinodo sudaryta komisija šį Vilniaus – Lietuvos vyskupijos prašymą pradėjo nagrinėti. Trakų vyskupas Amvrosijus liepą lankėsi Maskvoje, kur susitiko patriarchu Kirilu. Antradienį stačiatikių bažnyčios vyskupas Amvrosijus teigė, kad susitikimo metu paaiškinęs, kodėl Lietuvos stačiatikių bažnyčiai yra reikalinga didesnė nepriklausomybė. Vyskupo teigimu, patriarcho Kirilo reakcija į Lietuvos stačiatikių bažnyčios prašymą buvo pozityvi.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.07.28; 00:30