Žygiuoja Lietuvos šauliai. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujamo komiteto patarėjai prisideda prie daugiau kaip metus nepatvirtinamo pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo plano kūrimo. Taip, pasak politiko, siekiama, kad Vyriausybę pasiektų kokybiškas ir aukščiausius standartus atitinkantis dokumentas.
„Dabar įsijungė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, mano komiteto patarėjai. Tikimės, kad pasieksime tokį lygį, kad Vyriausybėje jam bus pritarta pagal visus kokybės parametrus“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Nereikia plano vardan plano. Reikia turėti planą, kuris būtų veiksmingas, efektyvus, orientuotas į tikslą, orientuotas į rezultatą. Tokį planą ir kuriame“, – nurodė jis.
Pilietinio pasipriešinimo strategiją Seimas patvirtino dar pernai. Tačiau dokumento įgyvendinimo planas stringa. Pavasarį NSGK kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) aptarė susiklosčiusią situaciją. Klausimas dėl strategijos įgyvendinimo keltas ir prieš porą savaičių vykusiame komiteto posėdyje. Tada krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad Vyriausybės kanceliarijai buvo teikti keli plano variantai, tačiau sulaukta pastabų.
„Planą mes esame parengę. Kadangi Vyriausybės kanceliarijoje netiko du variantai, mes dabar dar rengsime trečią variantą“, – prieš porą savaičių NSGK posėdyje sakė A. Anušauskas.
Pirmadienį klausiamas, kodėl nuspręsta įsitraukti į plano kūrimą, L. Kasčiūnas pažymėjo, kad tai nereiškia, jog Seimo komitetas nėra patenkintas KAM ekspertų darbu.
„Kai įsijungia NSGK, reikalai pradeda judėti greičiau“, – patikino komiteto pirmininkas. Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad Seimas Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją priėmė praėjusių metų gegužę.
Dokumente numatyta organizuoti privalomus mokymus visiems valstybės tarnautojams, mokyklų mokytojams, 11-12 klasių moksleiviams, alternatyvią krašto apsaugos tarnybą vykdantiems asmenims, 18 metų amžiaus ir vyresniems Lietuvos šaulių sąjungos nariams.
Strategijoje numatoma stiprinti piliečių švietimą ir informavimą apie šiuolaikines grėsmes, nacionalinį saugumą, galimybes prisidėti prie šalies gynybos. Siekiama stiprinti ir jaunimo pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą, tobulinti pedagogų rengimą, skatinti piliečių dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir istorinės atminties puoselėjime.
Visgi, strategijos įgyvendinimo planas dar nėra paruoštas – jį turėtų patvirtini Ministrų kabinetas.
