Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, gegužės 10 d. (dpa-ELTA). Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl prieštaringai vertinamo Lenkijos lėktuvo perėmimo manevro, kurį pavojingai priartėdamas praėjusią savaitę atliko Rusijos naikintuvas, trečiadienį pranešė ministerijos atstovas spaudai.
„Griežtai smerkiame provokuojantį ir agresyvų Rusijos elgesį, nes jis sukėlė rimtą tarptautinį incidentą“, – tviteryje pareiškė Lukaszas Jasina.
Lenkijos pasieniečiai penktadienį pranešė, kad Rusijos naikintuvas priartėjo prie lenkų lėktuvo, kuris patruliavo ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ nurodymu virš Juodosios jūros.
Rusijos naikintuvas Su-35 atliko „agresyvius ir pavojingus manevrus“, sakė pasieniečiai.
Lenkijos orlaivio įgula laikinai prarado turbosraigtinio lėktuvo kontrolę, šis dėl reaktyvinio naikintuvo sukeltos turbulencijos prarado aukštį.
Incidentas įvyko tarptautinėje oro erdvėje, Rumunijos nustatytoje operacijų zonoje.
Rusijos karo Ukrainoje metu ES, NATO ir Rusijos orlaiviai ne kartą buvo priartėję vienas prie kito virš Juodosios jūros, dėl to praeityje įvyko keli pavojingi incidentai.
FRONTEX laikinai sustabdė patruliavimo skrydžius, kuriuos vykdo Lenkija. NATO taip pat sustiprino oro erdvės stebėjimą.
Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.
Bukareštas, gegužės 7 d. (AFP-ELTA). Rusijos naikintuvas virš Juodosios jūros perėmė Lenkijos orlaivį, vykdžiusį įprastą patruliavimo misiją. Tai šeštadienį pranešė Rumunijos gynybos ministerija.
Remiantis išplatintu pranešimu, incidentas įvyko penktadienį. Lenkijos pasieniečių lėktuvas drauge su Rumunijos pasienio policija patruliavo pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ įgaliojimus, kai Rusijos naikintuvas „Sukhoi-35“ pradėjo vykdyti „agresyvius ir pavojingus manevrus“. Kaip teigiama, Rumunijos ir Ispanijos orlaiviai iš NATO buvo sulaukę išankstinio įspėjamojo pranešimo, tačiau lenkų lėktuvo įgula saugiai pasiekė žemės paviršių.
Pranešime nurodoma, kad incidentas įvyko tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros, už maždaug 60 kilometrų į rytus nuo Rumunijos oro erdvės. Ministerija pabrėžė, kad tai yra dar vienas įrodymas, liudijantis „provokuojančią“ Rusijos Federacijos elgseną Juodojoje jūroje.
„Frontex“ ir Lenkijos pasieniečiai incidento nekomentavo. Pastarieji tvirtino, kad sekmadienį išplatins nuosavą pranešimą.
Rusų perimtas Lenkijos lėktuvas Rumunijoje dislokuotas nuo balandžio 19 d. Jis yra dalis Rumunijos organizuojamos „Frontex“ misijos, kurioje taip pat dalyvauja Ispanija ir Švedija.
Priskirtas užduotis VSAT aviatoriai vykdo naudodami du vienmotorius ir du dvimotorius sraigtasparnius. VSAT nuotr.
Trakų rajono Paluknio kaime įsikūrusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Aviacijos valdyba mini 30-ąsias veiklos metines.
1992 m. liepos 24 d. įkurtas aviatorių padalinys per savo istoriją patyrė keletą transformacijų, primenama VSAT pranešime. Savo veiklą dabartinė valdyba pradėjo kaip Vidaus reikalų ministerijos Atskiroji aviacijos tarnyba. Ji nuo 2000 m. sausio tapo VSAT struktūriniu padaliniu – Aviacijos eskadrile.
Plečiantis pasieniečių aviatorių veiklos apimtims ir skraidymo aparatų parką papildžius naujiems sraigtasparniams, nuo 2007 m. sausio 1-osios vietoje eskadrilės buvo įsteigta VSAT Aviacijos rinktinė. 2016 m. gegužės 1 d. Aviacijos rinktinė reorganizuota į VSAT centrinės įstaigos padalinį – Aviacijos valdybą.
Priskirtas užduotis VSAT aviatoriai vykdo naudodami du vienmotorius sraigtasparnius „EC 120B Colibri“, du dvimotorius sraigtasparnius „EC 135“ ir vieną dvimotorį „EC 145“. Visi jie pagaminti Prancūzijos bendrovėje „Airbus Helicopters SAS“, kuri iki 2014-ųjų vadinosi „Eurocopter“.
Jubiliejų minintys VSAT aviatoriai trečiadienį savo bazėje Paluknyje organizuoja sraigtasparnių parodą ir jų techninių galimybių pristatymą. Į renginį pakviesti pasieniečių aviatorių kolegos ir per tuos tris dešimtmečius šiame padalinyje dirbę buvę ir esami tarnautojai. VSAT aviatorių sraigtasparnis. VSAT nuotr.
VSAT Aviacijos valdybos orlaiviai yra naudojami vykdant skrydžius, susijusius su Lietuvos valstybės sienos apsauga sausumoje ir jūroje, viešosios tvarkos palaikymu, paieškos ir gelbėjimo darbais. Sraigtasparniai taip pat pasitelkiami vykdant keleivinių traukinių, vykstančių pagal Kaliningrado tranzito schemą, stebėjimą, likviduojant ekstremalių bei stichinių nelaimių padarinius ir pan.
Sienos kontrolė iš oro ir greitas reagavimas yra ypač efektyvūs pasieniečiams saugant sienas su Rusija ir Baltarusija, kurios taip pat yra ir Europos Sąjungos išorės sienos. Tokių skrydžių metu neretai išaiškinami bandymai neteisėtai pereiti Lietuvos valstybės sieną, kontrabandos gabenimo atvejai, užkardoma neteisėta migracija, gaunama daug informacijos apie situaciją pasienio ruožuose, vykdomos tikslinės prevencinės priemonės, sulaikymo operacijos.
Daugelyje VSAT užkardų prie ES išorės sienų yra įrengtos tūpimo ir kilimo aikštelės VSAT sraigtasparniams, taip pat aviacinio kuro rezervuarai su išdavimo įrenginiais, todėl pasieniečių aviatoriai gali operatyviai per trumpą laiką įveikti ilgesnius atstumus ir skirti daugiau skrydžio valandų atidžiai tikrinant reikiamas pasienio teritorijas.
VSAT orlaiviai taip pat naudojami kaip mobilios vadavietės, iš kurių stebima viešoji tvarka įvairių masinių renginių metu, koordinuojami antžeminių pajėgų veiksmai.
Nuo 2008-ųjų Lietuvos pasieniečiai su savo sraigtasparniais reguliariai dalyvauja Europos Sąjungos išorės ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX organizuojamose tarptautinėse operacijose Viduržemio jūros regione, Graikijos bei Turkijos pasienyje.
Prieš daugiau kaip dešimtmetį VSAT ir Nacionalinis transplantacijos biuras sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią pasieniečių orlaiviai yra efektyviai ir sėkmingai panaudojami donorų organų gabenimui.
Sraigtasparnis – Paluknyje. VSAT foto
VSAT lakūnai taip pat yra pasirengę ateiti į pagalbą nelaimės atvejais – jie nesyk pagelbėjo ieškant dingusių žmonių ar nusikaltėlių bei išaiškinant įvairius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus. Pasieniečių aviacijos pajėgos talkina ir kitoms institucijoms, kai prireikia operatyviai reaguoti į ekstremalias ir kriminogenines situacijas.
Praėjusiais metais Lietuvos pasienyje kilusi Baltarusijos režimo organizuota neteisėtos migracijos krizė darsyk patvirtino VSAT aviacijos pajėgumų efektyvumą ir svarbą vykdant valstybės sienos apsaugą.
Masinio užsieniečių antplūdžio metu pasieniečių sraigtasparniai, VSAT duomenimis, ore praleido keturiskart daugiau skrydžio valandų nei 2020-aisiais. Patruliavimo metu VSAT orlaivių operatoriai neteisėtus migrantus neretai užfiksuodavo šiems dar būnant Baltarusijos teritorijoje bei rengiantis nelegaliai brautis į Lietuvą. Tokia informacija nedelsiant būdavo perduodama antžeminėms pajėgoms bei leisdavo efektyviai užkirsti kelią atėjūnams patekti į Lietuvą draudžiamose vietose.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Stokholmas, sausio 14 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Švedija dislokavo šarvuotas kovines mašinas ir ginkluotus karius patruliuoti Gotlando salos gatvėse – tai neįprastas šalies atsakas į išaugusį „Rusijos aktyvumą“ regione, pranešė kariuomenė.
Mažame Visbio uostamiestyje strategiškai patogioje saloje buvo matyti apie 10 šarvuotų kovinių mašinų ir dešimtys ginkluotų karių.
Toks žingsnis žengtas trims Rusijos desantiniams laivams šią savaitę įplaukus į Baltijos jūrą per Didžiojo Belto sąsiaurį Danijoje, taip pat didėjant įtampai tarp Rusijos ir NATO.
„Ginkluotosios pajėgos imasi būtinų priemonių, kad apsaugotų Švedijos vientisumą ir parodytų mūsų gebėjimą apsaugoti Švediją ir Švedijos interesus“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas.
Vėlyvą ketvirtadienį paskelbtame pareiškime kariškiai nurodė, kad dėl „padidėjusio Rusijos aktyvumo Baltijos jūroje“ kariai bus dislokuoti, kad „sustiprintų operacijas keliose vietose“.
Švedija ne kartą praeityje yra parodžiusi savo karinius raumenis per pratybas, bet retai kada tiesiogiai reaguoja į įvykius.
P. Hultqvistas naujienų agentūrai TT taip pat sakė, kad sustiprintas patruliavimas Gotlande rodo, jog Švedija rimtai vertina padėtį ir „nebus užklupta netikėtai“. Švedijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadas Michaelas Claessonas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Visbyje dislokuoti daliniai yra iš saloje jau dislokuoto garnizono.
Vakarų valstybės kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis dislokavus tankus, artileriją ir apie 100 tūkst. kareivių prie karo draskomos rytinės Ukrainos sienos, NATO teigimu, ruošiantis invazijai. Maskva teigia, kad tai atsakas į NATO plėtrą į teritorijas, kurias Rusija laiko savo įtakos sfera.
Švedija nėra NATO narė, tačiau glaudžiai bendradarbiauja su aljansu. Rusija neseniai perspėjo dėl „sunkių padarinių“, jei Skandinavijos šalis įstos į NATO.
Šaltajam karui pasibaigus Stokholmas sumažino karines išlaidas. Tačiau Rusijai 2014 m. aneksavus Krymo pusiasalį, pakeitė kursą ir ėmė stiprinti gynybą. Du šimtmečius nekariavusi Švedija 2017 m. vėl įvedė privalomąją karinę tarnybą, o 2018 metų sausį vėl atidarė savo garnizoną Gotlande, susirūpinusi dėl Rusijos kėslų Europoje.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad šalies policija plačiai įsitraukė į nelegalių migrantų krizės suvaldymo procesus ir siunčia žinutę – Lietuva „pereinamuoju kiemu“ neteisėtiems migrantams netaps.
Generalinio komisaro teigimu, kartu su pasieniečiais policija pradėjo vykdyti transporto priemonių ir asmenų, vykstančių Lenkijos kryptimi, stebėseną, šalyje sustiprintas patruliavimas, atkreipiant dėmesį į asmenų gymį.
„Pradedame su mūsų partneriais pasieniečiais ir muitinės darbuotojais vykdyti vykstančių Lenkijos kryptimi transporto priemonių ir asmenų stebėseną“, – penktadienį žurnalistams sakė R. Požėla.
„Šalies teritorijoje nuo pat pirmųjų dienų yra sustiprintas mūsų patruliavimas, atkreipiant dėmesį į transporto priemones ir juose esančius asmenis, kurie yra neeuropinio gymio. Tikrinamas jų kelionės teisėtumas“, – teigė generalinis komisaras.
Taip pat R. Požėla pažymėjo, kad keičiamasi žvalgybine informacija su kriminaline policija, stebimi procesai socialiniuose tinkluose.
„Dirbama pagal kriminalinės policijos liniją, keičiamasi nuolat žvalgybine informacija tiek su lenkais, tiek su latviais. Stebime, kokie procesai vyksta socialiniuose tinkluose, siekiant gauti tam tikrų informacijų. Lietuvos policija tikrai yra labai plačiai įsitraukusi į pagalbą – naudojami tam tikri rezervai, tačiau tik tokiu būdu, kai tarnybos veikia išvien, galima pasiekti rezultatų“, – teigė jis.
Visos šios priemonės, sako policijos generalinis komisaras, yra tam tikra žinutė, kad Lietuva nėra „pereinamasis kiemas“.
„Mūsų tarnybos labai aiškiai siunčia žinutę tiek Rytams, tiek Vakarams, kad tarnybos neleis asmenims pasinaudoti ar piktnaudžiauti prieglobsčio teise, Lietuva netaps pereinamuoju kiemu“, – teigė R. Požėla. Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pastaruoju metu Lietuvos – Baltarusijos pasienį kerta Lietuvai dar nematyti nelegalių migrantų srautai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti daugiau nei 1500 neteisėtų migrantų.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad jos vadovaujamos ministerijos pozicija yra aiški – būtina pradėti pasienyje su Baltarusija statyti tvorą.
Policijos virtualus patrulis. Policijos departamento nuotr.
Antradienį patruliuoti elektroninėje erdvėje pradės virtualus patrulis. Tai, kaip skelbia Policijos departamentas, darys trys pareigūnai, kurių pagrindinė užduotis – nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija elektroninėje erdvėje.
Pareigūnai reaguos tik į akivaizdžius elektroninėje erdvėje daromus ar rengiamus daryti teisės pažeidimus. Pradžioje asmenys bus įspėti, kad jie nutrauktų galimai neteisėtus veiksmus, o jų nenutraukus – surinkta medžiaga bus registruojama ir perduodama atitinkamam policijos padaliniui tolesniam tyrimui.
Virtualus patrulis reaguos į skelbimus su siūlymais įsigyti kontrabandinių cigarečių ar alkoholio, į siūlymus prisiimti kito asmens padarytą pažeidimą, grasinimus susidoroti su kitais asmenimis. Virtualus patrulis atkreips dėmesį ir į siūlymus nusipirkti vairuotojo pažymėjimą ar padėti už pinigus išlaikyti vairavimo egzaminą, siūlymus nusipirkti techninę apžiūrą ir pan. Patrulio akiratyje bus ir narkotinių medžiagų platinimas elektroninėje erdvėje, siūlymai investuoti į įtartinas platformas, pirkti el. būdu netikrose internetinėse parduotuvėse, kitokie sukčiavimai elektroninėje erdvėje.
Tai, kaip skelbia Policijos departamentas, – pagrindinės veiklos kryptys, kuriomis dirbs šie pareigūnai.
Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuo penktadienio Raseiniuose įvedus karantiną, bus stiprinami rajone patruliuojančių pareigūnų pajėgumai.
Kaip Eltą informavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė, policijos pareigūnai taip pati tikrins ir saviizoliacijoje turinčius būti asmenis.
„Raseinių pareigūnams talkins policijos ekipažai iš kitų Šiaulių apskrities policijos komisariatų. Dalis Raseinių policijos komisariato pareigūnų dirbs, kaip ir dirbo, pamainomis, kiti, kurie gali savo funkcijas vykdyti nuotoliu, pvz., tyrėjai, – nuotoliniu (būdu – ELTA)“, – Eltai perduotame komentare sako G. Smagriūnienė.
Ji pažymėjo, kad pats policijos komisariatas Raseiniuose yra užrakintas, gyventojai jame nesilanko, o esant problemai, pareigūnai, pasak G. Smagriūnienės, vyksta į įvykio vietą arba susisiekia telefonu.
Penktadienį Raseinių rajone bus įvedamas karantino režimas, primena ELTA. Numatyta, kad jis truks dvi savaites – iki spalio 23 dienos įskaitytinai.
Karantino metu bus draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims bus privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Visų švietimo ir ugdymo įstaigų veikla bus organizuojama tik nuotoliniu būdu, lankymasis stacionariuose socialinių paslaugų įstaigose draudžiamas. Bus draudžiama ir veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose.
Religinėms bendruomenėms rekomenduota nevykdyti religinių apeigų. Žmonės įpareigoti viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, taip pat laikytis asmens higienos reikalavimų. Rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių.
Taip pat karantino metu bus ribojamas rajone keliaujančiųjų tarpmiestinio, priemiestinio ir miesto keleivinio transporto maršrutais intensyvumas.
Vokietijos karinės oro pajėgos. KAM nuotr.
Baltijos šalių oro erdvę, sustiprindami NATO oro policijos misiją Baltijos regione, saugo ir Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter”. Šiauliuose praėjusią savaitę papildomai dislokuoti Vokietijos karinių oro pajėgų kariai ir naikintuvai iš 71-ojo taktinio sparno pagal dvišalį Vokietijos ir Jungtinės Karalystės susitarimą. Vokietijos naikintuvas. KAM nuotr.
Jie prisijungė prie Lietuvoje jau dislokuoto Jungtinės Karalystės junginio atliekančio oro policijos misiją kartu su Ispanijos karinėmis oro pajėgomis.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, šiuo metu trijų Baltijos šalių oro erdvę saugo 15 naikintuvų. Šiauliuose dislokuoti Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos naikintuvai, taip pat Estijos Amari bazėje dislokuoti Prancūzijos naikintuvai.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
Vokietijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvauja šeštą kartą.
Taip pat Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada yra priskirta vienai iš Vokietijos kariuomenių divizijų, taip suteikiant Lietuvos ir Vokietijos kariams didesnių treniravimosi galimybių.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė informavo, kad ketvirtadienį, nuo 17 val., ilgajam savaitgaliui bus sustiprintas policijos pareigūnų patruliavimas viešose vietose.
Pasak jos, Lietuvoje iš viso patruliuos daugiau nei 800 ekipažų. Vidaus reikalų ministrė taip pat pabrėžė, kad pareigūnai didelį dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei.
„Patruliuojama nuolat, bet po darbo valandų – nuo 17 val. patruliai jau bus prie kurortinių savivaldybių. (…) Pareigūnai taip pat vykdo transporto priemonių patikrinimą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė R. Tamašunienė.
Ji paaiškino, kad pareigūnai stebės, ar žmonės nesibūriuoja, ar dėvi kaukes, kai šalia yra kitų žmonių.
„Jeigu oras geras, žmonių srautai yra pakankamai dideli. Patruliavimas parkuose, pagal galimybę lankytinuose vietose bus keliami dronai ir stebima, kaip žmonės elgiasi viešose vietose. Svarbu, kad jie nesibūriuotų, būtų laikomasi saugaus atstumo. Savivaldybės lokaliai gali taikyti savo papildomas priemones“, – teigė R. Tamašunienė, pridūrusi, kad savivaldybėms galima pačioms spręsti, ar leisti apgyvendinimo paslaugas, taip pat – ar neuždaryti kai kurių kelių.
Dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad pareigūnai didelį dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei.
„Noriu pabrėžti, kad kyla emocinės įtampos – ilgai žmonės yra namuose. Dažnai abu šeimos nariai – ir vyras, ir žmona dirba nuotoliniu būdu. Tokiu būdu visa šeima nuolat yra namuose, kyla įtampos, todėl viena iš prioritetinių policijos pareigūnų užduočių yra reagavimas į smurtą artimoje aplinkoje. Tikimės, kad tais palengvinimais, kuriuos priėmė vakar Vyriausybė, mes pasinaudosime protingai, sąmoningai, žinodami, kad virusas yra prie pat mūsų“, – akcentavo R. Tamašunienė.
Ministrei antrino ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Atkreipsime didžiulį dėmesį į riziką tapti smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų saugumo užtikrinimą. Karantino laikotarpiu tokių įvykių yra padaugėję ir tai mums kelia nerimą. Identifikuojame konkrečias vietas, kurios išsiskiria didžiausiu pranešimų skaičiumi, stiprinsime jų kontrolę“, – teigė R. Požėla.
Policijos vadovas informavo, kokių priemonių imsis pareigūnai ilgąjį savaitgalį.
„Viešųjų erdvių stebėsena, parkų, skverų, paplūdimių ir kitų tikėtinų žmonių susibūrimo vietų stebėsena, kapinių ir jų prieigų kontrolė, eismo saugumo stiprinimas ir įvažiavimo į kurortinius miestus kontrolė. Mes pasiliekame teisę pasirinktinai tikrinti transporto priemones ir juose esančius asmenis – ar jie atitinka visus karantino reikalavimus. Taip pat – prekybos, pramogų, paslaugų ir maitinimo įstaigų kontrolė“, – informavo R. Požėla, pridūręs, kad informacija gyventojams bus dalinamasi ir socialiniuose tinkluose.
Savaitgalį keliuose bus įrengta 300 policijos postų. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Velykų savaitgalį šalyje dirbs apie 3000 pareigūnų, kurie užtikrins viešąją tvarką keliuose, skelbia Vidaus reikalų ministerija.
„Norėdami apsaugoti vyresnio amžiaus artimuosius, turime susilaikyti nuo kelionių į kitus Lietuvos miestus. Savaitgalį keliuose bus įrengta 300 policijos postų, kuriuose automobiliais vykstantys piliečiai bus tikrinami, ar nepažeidžia izoliacijos taisyklių“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Pasak Lietuvos policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, pareigūnai dirbs ne tik keliuose, bet ir patruliuos viešose vietose, kontroliuos asmenis, kuriems skirta izoliacija, ar tuos, kurie pažeidinėja karantino reikalavimus. Policija reaguos ir į kitus pranešimus apie pažeidimus ar nusikalstamas veikas.
Policijos pareigūnams, vidaus reikalų ministrės pavedimu, viešąją tvarką ir žmonių saugumą padės užtikrinti policijos rėmėjų, Viešojo saugumo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Policija pasitelks ir kitas, viešai nematomas technines priemones, kurios taip pat padės kontroliuoti asmenų judėjimą ir suvaldyti situaciją Šv. Velykų savaitgalį. Savivaldybės prie kai kurių įvažiavimų į miestus pastatys specialius ženklus, ribojančius įvažiavimą.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad jau mėnesį apie 120-200 kariškių kasdien padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui bei policijai patruliuoti viešosiose erdvėse, užtikrinant karantino laikymąsi.
Kariuomenės vadas taip pat pažymi, kad kariuomenė, esant poreikiui, būtų pasiruošusi prisijungti ir didesniais pajėgumais.
„Jeigu situacija pablogėtų, esame atlikę išsamų planavimą, esame gavę ir užduotį šiam planavimui iš prezidento, – jeigu paaštrėtų situacija ir mūsų civilinės pajėgos nebesugebėtų užtikrinti savo funkcijų arba nebeturėtų tokių pajėgumų, tai kariuomenė būtų įtraukta labiau nei dabar, bet šiuo metu tokio poreikio, kad kariuomenė dalyvautų dar daugiau, nėra“, – pirmadienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė V. Rupšys.
Generolas leitenantas taip pat pridūrė, kad kariškiai yra aprūpinti apsaugos priemonėmis.
Savaitgalį patruliuoja sustiprintos šaulių pajėgos. Šaulių sąjungos nuotr.
Vėlyvą sekmadienio popietę Vilniuje patruliuojantys šauliai sulaikė vagį, sprunkantį iš prekybos centro „Lidl“ Fabijoniškėse.
Apie 16.15 val. šaulių ekipažas, patruliuojantis Fabijoniškių gatvėje, pastebėjo iš prekybos centro „Lidl“ išbėgantį vyriškį su alkoholiniais gėrimais ir iš paskos bėgančią apsaugos darbuotoją.
Šaulių ekipažas bėglį sulaikė prie Fabijoniškėse esančių garažų ir pristatė į „Lidl“ apsaugos postą.
Netrukus ilgapirštis buvo perduotas atvykusiems policijos pareigūnams.
„Esame dėkingi šauliams už jų drąsą, greitą reakciją ir operatyvią pagalbą. Tai – iš tiesų puikus neabejingumo, susitelkimo ir pilietiškumo pavyzdys“, – sako „Lidl“ komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta.
Lietuvos šauliai jau antrą savaitgalį iš eilės sustiprintomis pajėgomis patruliuoja Lietuvos miestų gatvėse – teikia pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, padėdami kovoti su COVID-19 viruso plitimu. Šaulių pagrindinė užduotis – priminti gyventojams Vyriausybės priimtus sprendimus ir rekomendacijas dėl karantino.
Sekmadienį Vilniuje patruliuojantys šauliai policijos pareigūnams perdavė 3 neblaivius asmenis, ėjusius važiuojamąja kelio dalimi ir kėlusius pavojų sau bei aplinkiniams.Šeštadienį, šauliai pateikė daugiau nei 30 įspėjimų asmenims dėl alkoholio vartojimo viešose vietose.
Šį savaitgalį visoje Lietuvoje patruliavo daugiau nei 200 šaulių. Šauliai yra lengvai atpažįstami – jie tradiciškai dėvi šaulio uniformą su skiriamaisiais ženklais, taip pat geltonas liemenes su užrašu „Lietuvos šaulių sąjunga“.
Karo policijos pareigūnai talkina policijai patruliuojant didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Nuo penktadienio, balandžio 3-iosios, Lietuvos kariuomenės Karo policija pradėjo patruliuoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir teikti pagalbą valstybės institucijoms reaguojant į COVID-19 viruso plitimą.
Dešimt ekipažų, 20 karo policininkų, naudodamiesi transporto priemonėmis, patruliuoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje padėdami Lietuvos policijai užtikrinti viešąją tvarką ir karantino režimo palaikymą.
Taip pat viena iš Karo policijos funkcijų yra palaikyti viešąją tvarką ir padėti dalinių vadams užtikrinti karių drausmę karinėse teritorijose.
Esant karantinui visi Lietuvos kariuomenės daliniai, vykdydami Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą veiksmų planą, savo patalpose turi būti įrengę atskirą izoliuotą patalpą, kurioje karys ar darbuotojas, įtarus susirgimą, galėtų laukti civilinės greitosios medicinos pagalbos.
Taip pat turi organizuoti praleidžiamųjų punktų ir institucijų budėtojų aprūpinimą apsauginėmis ir dezinfekcinėmis priemonėmis, laikytis kitų prevencijos rekomendacijų.
Nuo kovo 19 d. Karo policijos ekipažai, bendradarbiaudami su dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos specialistais, vykdo įgulų atsakomybės rajonuose esančių karinių dalinių kontrolę, t. y. tikrina, kaip Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse esantys daliniai laikosi kariuomenės vado reikalavimų.
Nuo kovo 28 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo pavedimu karo policininkai saugo į Lietuvą atgabentą medicininių apsaugos priemonių siuntą iš Kinijos. Karo policijos reagavimo grupė vykdo nepertraukiamą šių priemonių apsaugą visą parą, kol visos priemonės bus išgabentos iš pašto terminalo.
Lietuvos kariuomenės Karo policija skiria didelius pajėgumus grėsmėms, susijusioms su virusu, kontroliuoti ir pagal galimybes yra pasiruošusi reaguoti į vis didėjantį poreikį prisidėti prie COVID-19 viruso plitimo suvaldymo, teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Turkijos pajėgos kartu su Rusijos pajėgomis penktadienį pagal susitarimą pradėjo patruliuoti Šiaurės Sirijoje, siekdamos užtikrinti kurdų kovotojų pasitraukimą iš pasienio zonos, pranešė AFP žurnalistai.
Patruliavimas prasidėjo maždaug vidurdienį (11 val. Lietuvos laiku) viename kaime prie Turkijos sienos, pranešė žurnalistai iš Turkijos pasienio, kur vyriausybė sukvietė žiniasklaidos atstovus šiam momentui paliudyti.
Maždaug tuzinas Turkijos ir Rusijos šarvuočių pasuko rytinės Al Darbasijo regiono dalies link, jie patruliuos dešimčių kilometrų ilgio teritorijos ruože, skelbė Turkijos karinių pajėgų šaltiniai.
Penktadienį Turkijos gynybos ministerija tviterio paskyroje parašė, kad Ankaroje planuojamas susitikimas su Rusijos karinių pajėgų delegacija, kurio metu žadama aptarti „taktinius ir techninius klausimus“.
Kurdų pajėgoms buvo duotas 150 valandų laikotarpis, kurio metu kurdų kariškiai turėję pasitraukti iš teritorijos palei Turkijos ir Sirijos sieną. Būti šioje zonoje kurdams uždrausta susitarimu, kuris praėjusią savaitę po Turkijos puolimo buvo priimtas Sočyje. Kurdams duoto laikotarpio terminas pasibaigė antradienio vakarą.
Dėl Sočyje priimto pakto ir dar vieno kiek anksčiau su JAV suderėto susitarimo Turkija sustabdė spalio 9 dieną prieš Sirijos kurdus pradėtą operaciją.
