Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad trečiadienį prasidėsiantis prezidento Gitano Nausėdos vizitas Vokietijoje bus savotiškas „Vaterlo mūšis“. Pasak politiko, tai veikiausiai yra paskutinė proga užsitikrinti, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų priimti sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Aš sakyčiau, kad tai bus savotiškas Vaterlo mūšis (…) Atsiminkime, kad NATO viršūnių susitikime susitinka viršūnės ir Vokietijos kanclerio pozicija yra esminė. Tad labai tikiuosi, kad rytoj prezidentas įtvirtins variantą iki brigados dydžio padidinti Lietuvoje nuolat dislokuotas sąjungininkų sausumos pajėgas“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Šiame kontekste URK pirmininkas stebėjosi antradienį publikuotu prezidento G. Nausėdos interviu vokiečių leidiniui „Der Spiegel“. Kaip teigė Ž. Pavilionis, jį nustebino tai, kad šiame interviu prezidentas brigados dislokavimą įvardijo „kaip vieną iš variantų“.
„Tiesa pasakius kiek nustebau pamatęs prezidento interviu „Spiegel“, kur prezidentas brigados nuolatinį dislokavimą įvardino tik kaip vieną iš galimų variantų. Nėra jokių kitų variantų. Yra Madrido viršūnių sprendimai, kurių šventai turime laikytis“, – sakė politikas.
„Nežinau, ar tai vertimo klaida, ar dar kažkas, bet būtų gerai, kad prezidentas išsakytų tą pačią poziciją, kurią Lietuvos Seimas yra išsakęs. Reikia, kad nedviprasmiškai pasakytų, jog siekia brigados buvimo Lietuvoje, kaip yra sutarta. Reikia sutarti dėl laiko, kada tai bus padaryta“, – teigė Ž. Pavilionis, dar kartą akcentuodamas G. Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo reikšmę.
„Turime būtent Vokietijoje pasiekti įsipareigojimą. Tai turbūt paskutinė unikali galimybė pasiekti, kad iki tam tikro laiko, pavyzdžiui, iki 2026 m., kai pas mus bus sukurta brigadai dislokuoti reikalinga infrastruktūra“, – apibendrino Ž. Pavilionis.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda trečiadienį ir ketvirtadienį darbo vizitu lankysis Berlyne, kur susitiks su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Kaip nurodo Prezidentūra, susitikime planuojama aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.
Visgi prezidento vizito išvakarėse tiek viešojoje erdvėje, tiek politikos užkulisiuose tebekalbama apie Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje klausimą.
Dėl šio klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuotaVokietijos karių brigada.
Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Diskusijos kilo dar praėjusiais metais, kai konservatorių partijos lyderiai sukritikavo pačių deleguotą krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, po to kai šis pritariamai paantrino Lietuvoje viešėjusiai Vokietijos gynybos ministrei dėl to, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, būtų dislokuojama per dešimt dienų. Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prieVokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Diskusijas paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.
Dėl pastarųjų pareiškimų užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos. Opozicijai priklausantys politikai teigė, kad Lietuvos diplomatijos vadovas sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai.
Diplomatiškiau elgtis politikus yra paraginusi ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Šį antradienį Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ publikuotame interviu prezidentas G. Nausėda teigė, kad diskusijų dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje nereikėtų pernelyg išpūsti. G. Nausėda viliasi, kad galutinis šių užvirusių diskusijų rezultatas bus visos Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje.
„Neturėtume klausimo išpūsti. Kai kurios diskusijos kartais būna emocingos. Man asmeniškai viskas aišku: kancleris ir aš priėmėme aiškų komunikatą, kurį analizuojant išryškėja daugybė variantų. Jame taip pat numatyta, jog Lietuvoje bus dislokuota pilna Vokietijos brigada“, – vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ duotame interviu teigė G. Nausėda.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis stebisi Prezidento kanceliarijos reakcija į jo užduotus klausimus prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei. Anot Ž. Pavilionio, vienybės užsienio politikoje būtų daugiau, jei į klausimus būtų atsakyta, o ne kaltinama.
Prezidento kanceliarijai kreipusis raštu į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį, kaip teigiama, dėl viešai skleidžiamos „išgalvotos informacijos“ apie prezidento vyriausiąją patarėją A. Skaisgirytę, parlamentaras sako, kad kaltinimai turėtų būti išsakyti uždaruose posėdžiuose. Anot Ž. Pavilionio, kilusių problemų kėlimas į viešumą sudaro įspūdį, kad nenorima atsakyti į parlamentaro iškeltus klausimus.
„Aš esu nustebęs, kad atsakymas atsidūrė viešumoje. Visiems žinoma, kad po Merkel skambučių kilo tam tikrų nesusipratimų ir klausimų tarp institucijų, kurie iškilo ir mūsų Užsienio reikalų komiteto nariams, todėl mes nusprendėme, kad atėjo laikas pasikalbėti su Asta Skaisgiryte, kad tokių susipratimų nevyktų“, – teigė Ž. Pavilionis. Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos kanclerės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, klausimų kelia ne tik konservatoriaus viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.
„Aš pats savo nuožiūra surašiau klausimus, kurių buvo daug mažiau, negu viešai teigiama, apie tuos skambučius, apie kitus klausimus ir labai tikėjausi, kad Asta profesionaliai atsakys ir galbūt kai kuriuos mano nuogąstavimus paneigs. Bet, užuot gavęs sąžiningą atsakymą ir vienybės būtų užsienio politikoje daugiau, gaunu tokį viešą atsakymą, iš kurio suprantu, kad Seimo nariams negalima uždavinėti klausimų apie tai, kas skaldo“, – aiškino Ž. Pavilionis.
Etikos klausimai
„Aš manau, kad visi norime, kad judėtumėme kaip vienas kumštis, tai būkime sąžiningi ir uždaruose posėdžiuose atsakykime vienas kitam, bet, kai bandoma viešai nuteisti už tai, kad aš iškeliu klausimus dėl vienybės, susidaro įspūdis, kad į klausimus tiesiog nenorima atsakyti. O aš vis tikiuosi, kad atsakymus gausiu”, – pridūrė Ž. Pavilionis.
ELTA kiek anksčiau trečiadienį skelbė, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Prezidentūros raštą, kuriame teigiama, kad Ž. Pavilionis savo viešais pareiškimais ir klausimais, adresuotais prezidento vyriausiajai patarėjai A. Skaisgirytei, jai darė psichologinį spaudimą. Rašte kvestionuojama, ar toks Seimo nario elgesys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad partijos kolega, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis su juo nederino ketinimų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl Prezidentūros viešai aptarinėto galimo buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio skyrimo ambasadoriumi Europos Sąjungoje. Nors Ž. Pavilionis mano, kad Prezidentūros komunikacija leidžia svartyti, ar nereikia inicijuoti tyrimo dėl galimo tarnybinės paslapties paviešinimo, G. Landsbergis abejoja, ar tam yra pagrindo.
„Ponas Pavilionis nederino su manimi tokio sprendimo. Nežinau, ar yra daug pagrindo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Esu anksčiau pasakęs, kad praktika viešai, per žiniasklaidą diskutuoti apie dar nepaskirtų ir galimai skiriamų kandidatų pavardes nėra teisingiausias dalykas. Aš sau taikysiu kitas taisykles“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Ž. Pavilionis, kaip Seimo narys, turi teisę pasirinktu būdu kelti klausimus.
„Jis yra išrinktas politikas, Seimo narys. Matyt, jis vertina tai, kad turi labai plačias erdves politinei saviraiškai. Jis tai daro taip, kaip mano, kad yra tinkama. Jeigu tai yra pagal Seimo nario etiką ir įstatymus, tai jis turi tam teisę“, – pridūrė G. Landsbergis.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad šalies vadovas G. Nausėda pastarąją savaitę užsiminė, jog rimtai apsvarstytų buvusio krašto apsaugos ministro R. Karoblio kandidatūrą, dėl kurios anksčiau buvo išsakęs „politinio atšalimo“ poreikį. Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad jis yra pasirengęs svarstyti buvusio ministro R. Karoblio kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius ES, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis užsiminė, kad šį klausimą reikėtų „uždaryti“ kaip įprasta – „tyliųjų derybų“ būdu. Tačiau prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė nebemano, kad „tyliosios derybos“ yra įmanomos.
„Ambasadoriaus ES pozicija jau seniai buvo tiek politizuota, kad tyliųjų derybų būdu turbūt neįmanoma to toliau tęsti – taip pat ir konservatorių partijos pajėgomis. Turbūt visiškai normalu, kad apie tas kandidatūras, apie kurias metai laiko jau visi kalba, galima kalbėti ir viešai“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
Šią savaitę Ž. Pavilionis pranešė žadąs kreiptis į VSD, kad būtų inicijuotas tyrimas dėl galimo tarnybinės paslapties paviešinimo. Politiko teigimu, viešai aptarinėdama galimą R. Karoblio skyrimą ambasadoriumi ES, Prezidentūra pažeidė diplomatinės tarnybos įstatymą.
Kinijos karinė galia. Youtube.com
Lietuvos pasitraukimas iš 17+1 formato bei užmegzti glaudesni ryšiai su Taivanu ne tik paaštrino Lietuvos ir Kinijos santykius, tačiau, kaip pažymi politikai, sukėlė ir aktyvesnes Europos Sąjungos šalių diskusijas dėl tolesnių santykių su Pekinu. Galiausiai prabilta ir apie Lietuvos lyderystę, Vakarų valstybėms užduodant toną, kaip turėtų atrodyti santykiai su nedemokratinėmis valstybėmis.
Visgi šalies aktyvumą ir vertybinę politiką Kinijos atžvilgiu Lietuvos politikai vertina skirtingai.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis mano, kad Lietuvos lyderystė ne tik pastebima tarp kitų ES šalių, tačiau ir duoda apčiuopiamą rezultatą. Tuo tarpu socialdemokratas Gintautas Paluckas tvirtina, kad Lietuvai derėtų laikytis nuosaikesnės politikos, o ne, pasak jo, „tuščiai šokinėti“ ir priimti vienašališkus sprendimus.
Lietuvos lyderystė pagirtina, bet kol kas niekur nevedanti
Dar gegužės mėnesį Vilnius pasitraukė iš 17+1 formato, kuris sieja Pekiną su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Kaip teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES, tad Lietuva su Kinija galėtų palaikyti analogiško formato santykius tik tuo atveju, jei į jį būtų įtrauktos visos ES šalys.
Taip pat Lietuva ėmė megzti glaudesnius ryšius su Taivanu ir paskelbė leidusi jam savo vardu atidaryti atstovybę. Toks Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu įsiutino komunistinę Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
Neseniai prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad kilusios trintys tarp Lietuvos ir Kinijos turėjo įtakos bendrai ES pozicijai dėl Pekino. Visgi po Lietuvos pasitraukimo kol kas nė viena ES šalis nepasekė Lietuvos pėdomis pasitraukti iš 17+1 forumo. Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio nuomone, Lietuvos pasitraukimas inicijavo kitų demokratinių valstybių diskusijas ir, anot politiko, tai jau galima laikyti ženklu, kad valstybės artimiausiu metu imsis veiksmų. Kinijos karys. Youtube.com
„Natūralu, kad visos demokratinės valstybės šiuo metu ieško būdų, kaip susivienyti. Jeigu leisite man prognozuoti, Baltijos šalys bus vienos iš pirmųjų, kurios seks mūsų žingsniais. Jau dabar Estijos vieši pareiškimai rodo, kad šalis gali priimti tokį pat sprendimą. Tai, kad Lietuva lyderiauja šiame procese yra tiesiog labai gerai. Vadinasi, nepamiršome šios lyderystės laisvės ir demokratijos klausimais, kurią pademonstravome net ir prieš 20 metų sukildami prieš Sovietų Sąjungą“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Kiek kitokios pozicijos laikosi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas G. Paluckas. Jo teigimu, mažų šalių interesas dažnai gali būti atspindėtas per mažai, kad ES šalys jį pastebėtų bendroje pozicijoje.
„Kalbant apie santykius tarp ES ir Kinijos, mažų šalių interesas dažnai gali būti per mažai arba visai neatspindėtas, kad jį pastebėtų kitos valstybės”, – sakė G. Paluckas.
„Žinoma, mes nesame bejėgiai ir darome tam tikrą įtaką, bet būtent ta įtaka atsiranda iš bendro susitarimo su kitomis didesnėmis ir galingesnėmis ES valstybėmis, o ne tuščiai šokinėjant. Taivano mėginimai atidaryti atstovybę sukėlė skandalą lygioje vietoje, tai išaugo į konfliktą ir sunku suprasti, ko mes tuo siekėme. O išeidama iš 17+1 formato Lietuva neteko informacijos ir vietos prie bendro stalo. Niekas nuo tokio Lietuvos šokinėjimo nepasikeitė”, – pridūrė politikas.
Simboliniai žingsniai kelia triukšmą, bet naudos neduoda
Ekspertams baiminantis, kad vis silpniau palaikomi Lietuvos santykiai su Pekinu turės įtakos Lietuvos rinkai, Ž. Pavilionis grėsmės šalies ekonomikai teigia nematąs.
„Jeigu Kinija sugalvos bausti Lietuvą ekonomiškai, visa ES atlygins tą žalą ir atitinkamai sukels tokią pat žalą Kinijai”, – sakė Ž. Pavilionis bei pridūrė, kad artimiausiu metu likęs 16+1 formatas turėtų galutinai suskilti, o vietoj jo turėtų atsirasti visos ES bendradarbiavimo su Kinija forumas 27+1.
G. Paluckas laikosi kitokio požiūrio ir, jo teigimu, išėjimas iš šio formato prilygsta informacijos praradimui, tai gali atsiliepti ir šalies ekonomikai.
„Paprastai didžiausią vietą užima didžiųjų žaidėjų, pavyzdžiui, Vokietijos ir Prancūzijos industriniai interesai. Tuo tarpu šitas formatas 16+1 yra taikytas į centrinę Rytų Europos dalį, kuri labai dažnai jaučiasi nevisavertė ES šeimoje ir yra pastumta į šalį. Būtent čia Kinija naudoja savo diplomatinius instrumentus ir siūlvio dvišalius susitarimus, tokius kaip bendras rinkų atidarymas, prekių ir paslaugų pripažinimas arba tam tikros pozicijos formavimas toje pačioje Europoje tarp mažesnių šalių”, – kalbėjo G. Paluckas.
Anot politiko, Lietuvai reikėtų laikytis didžiųjų valstybių pozicijų, o ne pačiai imtis savo iniciatyvų.
„Aš manau, kad čia absoliučiai tuščias ir simbolinis žingsnis, kuris Lietuvą patraukė nuo to stalo, prie kurio vyksta diskusijos, dalijamasi informacija bei vertingais siūlymais. Išeiti iš šito formato absoliučiai nebuvo protinga ar reikalinga, todėl tai yra tiesiog nuostolis”, – kalbėjo politikas.
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos siekį sugriauti formatą politikas laiko neapgalvotu, ir, jo teigimu, tokie simboliniai žingsniai tik kelia triukšmą, tačiau realaus pokyčio neduoda.
„Tokių žingsnių mes čia užsienio politikoje matome tikrai ne vieną. Arba nemodeliuojamos pasekmės, arba tiesiog daromi simboliniai tuščią triukšmą keliantys žingsniukai, kurie neduoda jokio pokyčio”, – dėl Lietuvos sprendimų abejoja politikas.
„Aš matau, kad Lietuvą kamuoja kažkoks kompleksas, kad mes maži, todėl turime išsišokti ir parodyti kažkokią lyderystę. Šiuo atveju, atvirkščiai, reikalinga nuosaikesnė politika, nes Lietuvą vertina užsienio partneriai tiek ES, tiek plačiau kaip nuolatinį išsišokėlį ir karštakošį. Mažiau reikia draskytis, o daugiau teigiamas politines koalicijas formuoti priimant vienus ar kitus sprendimus”, – sakė politikas.
Politologas R. Vilpišauskas: toliau diskusijų nėra pažengta
VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sutinka su Ž. Pavilionio nuomone, kad Lietuvos sprendimai įkvepia kitas valstybes diskutuoti, tačiau, jo teigimu, diskusijos neišauga į veiksmus.
„Manau, kad Lietuvos sprendimas pasitraukti iš 17+1 grupės, vėliau priimtas sprendimas priimti Taivano atstovybę Lietuvoje, į kurį griežtai sureagavo Kinija, iš tiesų yra matomas kitose ES šalyse ir ES institucijose. Deja, man atrodo, kad toliau diskusijų nėra pažengta”, – sakė R. Vilpišauskas.
Anot R. Vilpišausko, pagrindinis motyvas, neleidžiantis šalims išardyti 16+1 formato, tai ekonominiai interesai palaikyti ir plėsti prekybinius investicijų ryšius su Kinija.
„Kinija yra tapusi bent jau kai kurioms ES šalims, tokioms kaip Vokietija, labai svarbia išorės ekonomikos partnere ir iš to kyla tas atsargumas atsitraukti. Kita vertus, reikia taip pat pabrėžti, kad pastaraisiais metais net ir tokių šalių pozicija tampa vis kritiškesne Kinijos vykdomos politikos atžvilgiu. Vyksta pokyčiai, susiję su Kinijos komunistų partijos vykdoma politika tiek šalies viduje, tiek ir agresyvių reagavimų į kitų šalių sprendimus, įskaitant ir Lietuvos sprendimus dėl Taivano atstovybės”, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Didžiausius pokyčius ES santykių su Kinija kontekste R. Vilpišauskas įžvelgia šį mėnesį vykusio neformalaus Europos vadovų tarybos susitikimo išvadose, kur Kinija pirmiausia buvo įvardyta kaip konkurentė. Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Taip Kinija apibūdinama jau keletą metų, bet anksčiau pirmoje vietoje eidavo žodis partnerė, o dabar į pirmą vietą buvo iškeltas apibūdinimas konkurentė. Tai yra ženklas, kad santykiai keičiasi“, – Eltai sakė R. Vilpišauskas.
Politologo teigimu, vertinti tai, kiek Lietuva prisideda prie besikeičiančio ES šalių požiūrio ir bendradarbiavimo su Kinija, kol kas yra anksti.
„Lietuvos sprendimai suteikia diskusijoms dar daugiau pagrindo, tačiau tai, kur tos diskusijos toliau eis ir kiek Lietuvos ir Kinijos dvišaliai santykiai gali turėti įtakos, kol kas man atrodo dar anksti vertinti. Kad tai intensyvina diskusijas tiesa, bet ar tai pavirs konkrečiais politiniais sprendimais, kol kas mes dar nežinome, todėl aš vertinčiau tai atsargiai“, – pridūrė politologas.
Vienybė težydi. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų (URK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai aptarė trečiųjų šalių piliečių neteisėtą migraciją į Lietuvą ir bendru sutarimu priėmė pareiškimą „Dėl vienybės ginant demokratines vertybes“. URK pirmininko Žygimanto Pavilionio teigimu, pareiškimu buvo dar karta išreikšta vienybė remiant demokratines vertybes įgyvendinant užsienio ir saugumo politiką.
„Svarbu tai, kad abu komitetai bendru sutarimu, visų partijų balsais pabrėžė, kad mes visi šiuo metu užsienio ir nacionalinio saugumo srityje veikiantys politikai esame vieningai už vertybinę užsienio ir saugumo politiką“, – Eltai teigė URK pirmininkas Ž. Pavilionis.
„Malonu, kad kolegos iš visų partijų vieningai apsisprendė ir dar kartą patvirtino, kad mes šį savo ilgametį dešimtmečiais besitęsiantį užsienio politikos kursą tęsime“, – pridūrė jis.
Komiteto pirmininko teigimu, pareiškimu taip pat bandoma atkreipti dėmesį, kad vienas iš pagrindinių šiuo metu vykstančios hibridinės atakos tikslų yra nukreiptas į Lietuvos užsienio ir saugumo politikos krypties pakeitimą.
„Šia situacija gali pasinaudoti tam tikros radikalios grupės, kurios gali būti įtakotos ta dezinformacija ar sąmoningai manipuliuojama informacija ir kviečiame piliečius būti budriems, nepasiduoti šioms provokacijoms ir tęsti tą ilgalaikį Lietuvos užsienio politikos kursą, nukreiptą į laisvės ir demokratijos erdvės įsitvirtinimą regione“, – sakė Ž. Pavilionis.
Pareiškimu, kurį bendru sutarimu priėmė komitetai, yra griežtai smerkiami Aliaksandro Lukašenkos režimo organizuojami nelegalios migracijos srautai. Dokumente taip pat pažymima, kad pareiškimą priėmę komitetai laikosi nuomonės, kad beprecedentis nelegalios migracijos organizavimas yra Baltarusijos politinio režimo sąmoningai vykdoma veikla prieš Lietuvos valstybę ir Europos Sąjungą bei kryptingas siekis pakeisti vykdomos užsienio politikos kryptį.
Taip pat pareiškimu Lietuvos žmonės raginami likti pilietiškais kovojant su nelegalia migracija, be kita ko, teikti informaciją Lietuvos pareigūnams apie Lietuvos teritorijoje pastebėtus įtartinus asmenis ir jų grupes, likti atspariems manipuliatyvios informacijos ir dezinformacijos sklaidai.
Taip pat NSGK ir URK siūlo visoms valstybėms uždrausti skrydžius į Baltarusiją, nes jie, kaip įtariama, naudojami valstybės organizuojamai žmonių kontrabandai.
Pareiškimu Europos Sąjunga raginama taikyti sankcijas asmenims, dalyvaujantiems valstybei organizuojant žmonių kontrabandą per tarptautines sienas, ir ją kontroliuojančiam A. Lukašenkos režimui.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad politikams apskritai nederėjo kreipti dėmesio į vaizdo įrašą, kuriame Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis kalbasi su Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiu provokatoriumi. Pasak krašto apsaugos ministro, „dividendų“ tokiems asmenims, kurie medžiagą išgauna apgaulės būdu, apskritai nederėtų mokėti.
„Aš manau, kad čia yra ta problema, kurią iškėlė apžvalgininkas Marius Laurinavičius pakankamai aiškiai ir šviesiai tiesiai: ar išvis mūsų valstybėje, kaip bet kurioje kitoje demokratinėje valstybėje, galima naudotis spec. tarnybų sukurta informacija? Kitos šalies, nepalankios Lietuvai šalies informacijai, kuri išgauta apgaulės būdu“, – interviu Eltai sakė A. Anušauskas.
Visgi konservatorius pripažįsta, kad dalis politikų peržengia šią „raudoną liniją“ ir pasinaudoja teroristų sufabrikuota medžiaga, patys siekdami savo politinių interesų.
Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Tiesą sakant, principinė nuostata yra tokia, kaip ir derybos su teroristais: mes jiems dividendų nemokame, mes su jais nebendraujame ir šitoje vietoje naudotis apgaulės būdu išgauta informacija, nesvarbu, kokia ji bebūtų, vis dėlto politikams tai turėtų būti ta „raudonoji linija“, kurios jie neturėtų peržengti, bet peržengia. Politinis interesas arba menami politiniai dividendai, kuriuos tikisi gauti, matyt, yra stipresnis motyvas peržengti tas „raudonas linijas“, – teigė ministras.
Pasak jo, propagandistai tokiais savo veiksmais ir siekia sugriauti tarpusavio pasitikėjimą visuomenėje.
„Demokratinėje valstybėje politikų, visuomenės, piliečių bendradarbiavimas ir paremtas tuo tarpusavio pasitikėjimu. Sugriauti tarpusavio pasitikėjimą – čia vienas iš svarbesnių dezinformacijos tikslų. Nepasitikėti politikais, valstybės institucijomis“, – mano A. Anušauskas.
Pasak ministro, dalis Lietuvos politikų taip pat pasitarnauja Rusijos propagandistams ir, siekdami susikrauti politinius dividendus, pasirenka lengviausią kelią ir naudojasi dezinformatorių sukurta medžiaga.
„Aš manau, žinoma, kad politikai prisideda (skleisdami dezinformaciją). Vienaip ar kitaip. Politikai nėra vienodi. Jų pažiūros ir žinios irgi skiriasi. Aš nesakyčiau, kad nėra politikų, kurie nesistengia politinių dividendų susikrauti tokioje situacijoje, kai reikia edukuoti, platinti Lietuvos nacionalinius interesus atitinkantį naratyvą, o jie eina lengviausiu keliu, tiesiog kartais net pritardami skleidžiamai dezinformacijai. Ar tai liestų vakcinavimo procesą, ar istoriją. Skirtingi požiūriai – skirtingi politikai“, – įsitikinęs A. Anušauskas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį atvėsti opoziciją paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Opozicija siekia iš einamų URK pirmininko pareigų išversti į Rusijos provokatorių pinkles įkliuvusį konservatorių Ž. Pavilionį. Žygimantas Pavilionis. Skandalingasis pokalbis su apsimetėliais. Slaptai.lt nuotr.
„Man atrodo, kad šioje situacijoje, retorikoje ir įkarštyje reikia šiek tiek atvėsti ne tik komiteto pirmininkui, bet ir opozicijai, ir įsivertinti, kur ji dalyvauja“, – „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovė.
Pasak I. Šimonytės, opozicijos reiškiamas nepasitikėjimas Ž. Pavilioniu, kuris kritikos sulaukė po pokalbio su Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu apsimetusiu provokatoriumi, yra neteisingas. Jos teigimu, tokiu būdu opozicija tiesiog prisideda prie tikslų įgyvendinimo, kurių ir siekė galbūt Kremliaus interesus realizuojantys Rusijos „pokštininkai“.
„Opozicija, gaila, bet labai sėkmingai dirba tame lauke, kuris buvo sąmoningai sukurtas“, – teigė ji, pažymėdama, kad pati vertina Ž. Pavilionio indėlį Lietuvos užsienio politikos bare.
„Žygis yra iš karštų politikų, kartais aš turėčiau pastabų konkrečiai retorikai, kuri yra vartojama vienu ar kitu atveju. Bet tai yra žmogus, kuris visada kovojo už Lietuvos interesus, turi labai plačius ryšius (…), kurie padeda Lietuvai vykdyti užsienio politiką ir sulaukti dėmesio“, – sakė I. Šimonytė.
„Aš nesistebiu, kodėl tokie žmonės gali tapti mums nedraugiškų valstybių ir jas aptarnaujančio įvairaus personalo, tokio kaip troliai ar prankeriai, taikiniu“,– pažymėjo ji.
Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis. Kas tai – klastotė ar faktas? Slaptai.lt nuotr.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad Seime artimiausiu metu turėtų prasidėti nepasitikėjimo URK pirmininku procedūra. Visgi valdantiesiems nepalaikius Ž. Pavilionio atleidimo, S. Skvernelio teigimu, URK darbas būtų itin apsunkintas.
„Mūsų pozicija, išsakyta Seimo pirmininkei, turėtų rasti atgarsį. Tai nėra karas tarp pozicijos ir opozicijos. Čia yra noras, kad užsienio politikoje tikrai toliau sklandžiai dirbtumėme, nes kitaip, šitam žmogui liekant komiteto pirmininku, bendradarbiavimas Seime taps problemiškas“, – po susitikimo su Seimo pirmininke trečiadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patikslino, kad, neatleidus dabartinio pirmininko, dalis opozicijai priklausančių komiteto narių iš jo tiesiog pasitrauktų, ir URK nebegalėtų tęsti savo darbo, nes jame tiesiog nesusirinktų kvorumas.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad opozicija artimiausiu metu imsis veiksmų dėl Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio pasisakymų, jam bendraujant su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiu pašnekovu.
Ekspremjeras tvirtina, kad nepaisant to, jog tai galima laikyti pasisakymu, tokie URK pirmininko pareiškimai tiesiog iliustruoja jo tikrąją nuomonę bei nepagarbą Lietuvos prezidento institucijai.
„Galima įvardinti kaip provokaciją, pačios formos nereikėtų diskutuoti, bet turinys daug pasako, ką žmonės galvoja realiai ir po to kalbasi žinodami, kad kalbasi privačiai. Tie pasisakymai yra pirmiausiai nepagarba prezidento institucijai, po to tokia keista leksika apie savo galimybes, įvardinant net tam tikrus kontaktus su galima mafija. Susireikšminimas beribis“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus prieš Seimo posėdį kalbėjo S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis keistais vadina ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus, užstojant Ž. Pavilionį.
„Keista, kad ir ministrė pirmininkė, ir partijos pirmininkas mąsto taip, kaip komiteto pirmininkas. Galbūt atvirkščiai turėtų būti“, – teigė ekspremjeras.
Pasak jo, šį konservatoriaus pasisakymą reikėtų vertinti ne kaip pavienį įvykį, o visame valdančiųjų politikos kontekste.
„Reikia žiūrėti kontekste. Ne iš vieno fakto. Visi tie skandalingi pasisakymai, kliurkos užsienio politikoje, manau, daro rimtą problemą. Valdantieji turėtų pagalvoti, ar tai nekenkia šalies interesams“, – svarstė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis mano, kad tai, ar Ž. Pavilioniui reikėtų palikti URK pirmininko postą, yra aukštus etikos standartus esą deklaravusių valdančiųjų klausimas. Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai yra valdančiųjų klausimas. Jie deklaravo prieš rinkimus apie aukštus moralės, etikos, skaidrumo standartus. Tai dabar tegul pavertina, ar tai atitinka, nekalbant apie profesinę kompetenciją“, – sakė jis.
S. Skvernelis tikino, kad „artimiausiu metu“ bus galima pamatyti, kokių konkrečių veiksmų opozicijoje esantys parlamentarai imsis Ž. Pavilionio atžvilgiu.
„Opozicija imsis veiksmų komiteto pirmininko atžvilgiu“, – tikino opozicijos lyderis, kartu pažymėdamas, jog klausimų kelia ne tik konservatoriaus pasisakymai, bet ir konkretūs veiksmai išvykus į komandiruotę.
„Tegul (Ž. Pavilionis – ELTA) sugrįžta į Lietuvą. Juo labiau ten yra ir kitų niuansų dėl asmeninių reikalų, komandiruotės ir lydinčiųjų dalykų“, – kalbėjo S. Skvernelis.
ELTA primena, kad daugiausiai dėmesio Lietuvos viešojoje erdvėje sulaukė įraše, kuriame su Rusijos opozicionieriais apsimetusiais provokatoriais bendravo URK pirmininkas, Ž. Pavilionio išsakyti teiginiai, esą nereikėtų kreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį užsienio politikos klausimais.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas tik simbolinis“, – iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio teigimu, šį pokalbį galima vertinti tik kaip provokaciją.
„Šio pokalbio turinys gali būti vertinamas tik vienareikšmiškai – tai manipuliatyvi provokacija, kurios auka gali tapti bet kuris Lietuvos politikas. Pasitikiu Žygimantu Pavilioniu, o tai, kad jis buvo pasirinktas provokacijų taikiniu, matyt, rodo, kad jo darbas ir iniciatyvos erzina, yra neparankios Kremliui, o Lietuvos balsas yra girdimas pasaulyje bei itin nervina režimus Rytuose“, – Eltai atsiųstame komentare sakė G. Landsbergis.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu Prezidentūros reakcija kiek kitokia. Šalies vadovo patarėjo Rido Jasiulionio teigimu, vertinant Ž. Pavilionio pasisakymus prasminga atkreipti dėmesį ir į G. Nausėdos metiniame pranešime deklaruotus teiginius apie brandumą.
„Prezidento statusas yra apibrėžtas LR Konstitucijoje. Bandymai jį iškraipyti susilpnina tarptautines Lietuvos pozicijas. Prezidentas savo metiniame pranešime atkreipė dėmesį, jog Lietuvos užsienio politikos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo demokratijos brandumo šalies viduje: „Tik jausdamiesi stiprūs ir vieningi šalies viduje, įgysime daugiau užsienio politikos svertų. Galėsime įtaigiai kalbėti Europai ir pasauliui, burti sąjungininkus ir lemti tarptautinius sprendimus.“
Prezidentas mano, kad spręsti dėl Seimo komitetų vadovų tinkamumo eiti pareigas turi pats Seimas“, – Eltai atsiųstame komentare sakė R. Jasiulionis.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis viešai apgailestauja, kad prezidentas Gitanas Nausėda nedalyvavo Sakartvelo Nepriklausomybės dienos minėjime. Pastaruoju metu atstovavimo Europos vadovų taryboje (EVT) klausimu prezidentui kritikos negailįs Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad G. Nausėda vis dar nesuranda laiko „strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų Kaukaze įgyvendinimui“.
„Iš Tbilisio pasiekė giliai liūdinantis, nuviliantis neseniai iš kalėjimo išleisto pagrindinio opozicijos (UNM partijos) lyderio Nika Melia pareiškimas. Dieną po Europos vadovų tarybos pagal istorinę prezidentų Adamkaus-a.a.Kačinskio tradiciją tik mūsų ir Lenkijos prezidentas buvo kviečiami į Nacionalinę dieną Tbilisyje. Lietuvos strateginės partnerės Lenkijos prezidentas Duda pasirodė puikiai ir labai svarbiu laiku, kai Sakartvelas yra kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, kaip teigia pats Nika Melia“, – feisbuke apgailestavo Ž. Pavilionis, negailėdamas pagyrų Lenkijos prezidentui, kuris, pasak jo, aktyviai dalyvauja sprendžiant politinį nestabilumą išgyvenančio Sakartvelo problemas.
Ir nors G. Nausėda su oficialiu vizitu Sakartvele ketina lankysis birželio 10–11 dienomis, Ž. Pavilionis tarsi pažymi, kad Lietuvos prezidentas jau šią savaitę galėjo vykti ne į Šiaulius, bet į Tbilisį.
„Lietuvos Prezidentas pagal oficialią darbotvarkę „nuotoliniu būdu susitiko su Šiaulių regiono merais“. Be abejonės, tai labai svarbu, tačiau kartu labai gaila, kad Lietuvos Prezidentas nuo pat krizės Tbilisyje pradžios, per visą labai sunkių derybų procesą ir net dabartiniu metu siekiant užtikrinti šio suderėto susitarimo įgyvendinimą (kurio dėka ir Nika Melia buvo paleistas iš kalėjimo) niekaip neatranda laiko strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų Kaukaze įgyvendinimui. Nuoširdi pagarba Lenkijos Prezidentui, kuris supranta, kad mums ne tas pats, kuria linkme pasuks Sakartvelas, kuris toliau tęsia Adamkaus-a.a.Kačinskio politiką rytuose“, – feisbuke rašė A. Pavilionis.
Trečiadienį G. Nausėda su Šiaulių regiono merais aptarė COVID-19 pandemijos valdymą bei pasirengimą naujiems mokslo metams.
Prezidentas trečiadienį taip pat pasveikino Sakartvelą Nepriklausomybės dienos proga ir perdavė linkėjimų visiems šios šalies gyventojams.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus Rusijos veiksmams Rytų Ukrainoje, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad Lietuva imasi veiksmų telkiant valstybių paramą Ukrainai. Pasak Seimo nario, trečiadienį tikimasi surengti bendrą Baltijos šalių parlamentų komitetų posėdį. Taip pat neatmetama galimybė, kad Seimui dėl Ukrainos klausimo gali būti pasiūlyta priimti rezoliuciją, o Lietuvai atstovaujantiems parlamentarams – išvykti paramą reiškiančio vizito į Kremliaus spaudimą patiriantį Kijevą.
„Tikėtina, kad trečiadienį įvyks bendras Užsienio reikalų komitetų posėdis ir mes kaip trys Baltijos šalys (Lietuva, Latvija, Estija – ELTA) kalbėsime ir bandysime apjungti koaliciją Vakaruose,kuri aiškiai įvardintų, kas yra agresorius, o kas ne. Rusija šiuo metu bando Vakarus suskaldyti, bando atskiras šalis į savo pusę patraukti, skleisdama dezinformaciją, apie tai, kas ten vyksta: gal net yra ruošiama dirva agresyviems veiksmams“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.
Politiko teigimu, artimiausiu metu Seime bus svarstoma, kokių tolimesnių veiksmų turėtų imtis Lietuva. Pasak Ž. Pavilionio, neatmetama, kad dėl padėties Ukrainoje, Seimo nariai inicijuos rezoliuciją.
„Neatmetu, kad mes inicijuosime ir Seimo rezoliuciją šiuo klausimu, kurioje visas savo valstybės pozicijas ir išdėliosime. Bet pirmiausia, turime susitarti su partneriais Vakaruose. Svarbiausia yra išlaikyti vienybę, kad nebandytume kaltinti Ukrainos dėl to, kuo ją šiuo metu kaltina Rusija bandydama paruošti galimus karinius veiksmus“, – teigė URK pirmininkas.
Apie tai, kad ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras planuoja vykti į Ukrainą, Elta jau skelbė pirmadienį. Savo ruožtu, šią informaciją patvirtino ir Ž. Pavilionis.
„Užsienio reikalų ministras bendrauja su Baltijos kolegomis, ruošiasi tam tikriems veiksmams ir gal net vizitui“, – kalbėjo Seimo narys.
„Mes irgi svarstome apie vizitą Seimo lygiu, Seimo pirmininkė derinasi su Rados pirmininku. Bandysime būti kartu su Ukraina ir kelti visus klausimus, kuriuos jie kelia Vakarams, nes Rusija bandys juos visapusiškai skaldyti“, – teigė jis.
Šiuo metu, kaip teigia politikas, JAV jau išreiškė paramą Ukrainai, todėl kitoms valstybėms lieka tik sekti tuo pavyzdžiu ir vieningai priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų Rytų Ukrainoje.
„Mūsų tikslas yra, kad Vakarai kalbėtų vieningai, taip kaip pakankamai aiškiai kalba naujoji JAV administracija, aiškiai įvardindama agresorių, pasakydama, kad už bet kokius tolimesnius veiksmus, Rusija gali sumokėti aukšta kaina“, – sakė Ž. Pavilionis.
„O kokia bus ta kaina mes tarsimės tarpusavyje: tai gali būti naujos ar papildomos sankcijos ar kiti dalykai“, – apibendrino politikas.
ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių.
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Dabar, kai įsivėlėme į užtektinai rimtą trintį dėl įvykių Sakartvele, verta susimąstyti, ką Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis nuveikė netinkamo, viešėdamas Tbilisyje.
Keletas gruziniškų pastabų
Domėtis Sakartvele įsiplieskiančioms politinėms nuostatoms, – kodėl gi ne? Pateikti net ir aštroką nuomonę, ką manome apie opozicijos lyderių suėmimą arba gravitaciją Kremliaus pusėn, – ne tik galima, bet ir būtina. Taip pat sutikime, kad aukso viduriuko pozicija kartais – neįmanoma. Jei paremsi poziciją, būtinai įsižeis opozicija. Jei palaikysi mitinguojančius, įsižeis valdžia. Žiūrint iš šios pusės Lietuvos Seimo URK vadovas nepadarė nieko blogo.
Tačiau turime pripažinti, jog, žaisdami pagal šias taisykles tuomet privalome būti pakantūs mūsų pusėn pažeriamais priekaištais. Jei, pavyzdžiui, į Tbilisį atvykęs aukšto rango Lietuvos politikas galįs nurodyti gruzinams, su kuo privalu taikiai šnekučiuotis prie derybų stalo, turėtume sutikti, kad ir gruzinų politikai, kada nors atvykę į Vilnių, turės teisę nurodinėti Ž.Pavilioniui, kaip jis privaląs elgtis. Maždaug taip.
Prisipažįstu, kadaise patiko Michailo Saakašvilio politinė laikysena, kol vadovavo Gruzijai. Bet kai atvykęs į Ukrainą puolė aršiai patarti ukrainiečius, kaip jiems gyventi be korupcijos, – liko nemalonus kartėlis. Ar tikrai M.Saakašvilis – toks išmintingas, kad turįs neginčijamą teisę mokyti ukrainiečius demokratijos abėcėlės? Nejaugi dešimtis milijonų gyventojų turinti Ukraina negalinti rasti bent jau M.Saakašviliui lygaus ukrainiečio – drąsaus, principingo, demokratiją gerbiančio? Tokios štai slogios mintys tada kirbėjo galvoje.
Kodėl – slogios? Nesiginčiju, atvykęs į Ukrainą politikuoti M.Saakašvilis vadovavosi kuo gražiausiais ketinimais – padėti ukrainiečiams. Bet ar šis jo žingsnis neturėjo pažeminimo gaidelių: žiūrėk, ukrainiečiai žiopli, be gruzinų patarėjų – nė iš vietos?
Jei vertiname Lietuvos Seimo URK pirmininko elgesį Sakartvele, turėtume analizuoti ne tik tai, ką jis teigiamo ar neigiamo nuveikė, bet ir analizuoti, ko jis nepadarė, nors turėjo padaryti. Mat diplomatijoje svarbu ne tik tai, ką tu garsiai įvardini, bet ir tai, ko nepasakai, ką nutyli. Jei jau mes tokie drąsūs, principingi, nebijome į atlapus kibti net ir milijardus gyventojų turinčiai Kinijai, kodėl nepasveikinome Azerbaidžano, praėjusių metų pabaigoje vos per šešias savaites trukusį karą susigrąžinusio daug 1992 – 1994-aisiais prarasto Kalnų Karabacho teritorijų, įskaitant ir septynetą gretimų, su Kalnų Karabachu nesusijusių rajonų (Džabrailas, Agdamas, Fizuli, Kubadly, Zangilanas, Kialbedžaras ir Lačynas)?
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Juk 2020-ųjų rugsėjo 27 dieną prasidėjęs ir šešias savaites trukęs karas – tai unikali karinė operacija, kurios metu Azerbaidžanas susigrąžino didžiąją dalį pagal tarptautinę teisę jam priklausančių žemių. Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo laikų savų teritorijų neteko net kelios valstybės: Moldova, Azerbaidžanas, Sakartvelas ir Ukraina. Bet tik Azerbaidžanui pavyko atgauti tai, kas iš jo buvo neteisėtai atplėšta. Susigrąžinant Kalnų Karabacho kontrolę Azerbaidžanui nuoširdžiai talkino Ankara, tad galėjome pasakyti „ačiū“ net ir Turkijai.
Nepasveikino nei Azerbaidžano, nei Turkijos
Bet Lietuva nepasveikino nei oficialiojo Baku, nei oficialiosios Ankaros. Subtili situacija. Konfliktas dėl Kalnų Karabacho likviduotas be ES Rytų partnerysčių programų pagalbos. Iš tų Rytų partnerystės programų išėjo didelis šnipštas. Jos pasirodė nieko vertos bent jau omenyje turint prarastų teritorijų problematiką.
Būkime atviri: kai kurie iš mūsų graužia nagus dar ir dėl to, kad Azerbaidžanas nė trupučio nenusileido Armėnijos separatistams. Lietuvoje gausu proarmeniškai nusiteikusiųjų, tvirtinančių, girdi, nors pagal tarptautinę teisę Kalnų Karabachas – Azerbaidžanas, vis tik būtų buvę geriau, jei ši teritorija atitektų armėnams. Ir šią savo idėją visokiausiais būdais mėgino įteisinti ieškodami įvairiausių pretekstų – nebūtų Azerbaidžano ir Turkijos nuodėmių. Kuo tik nebandyta kaltinti Azerbaidžaną: pagalbon pasitelkė samdinių – teroristų (grubus melas, jokių samdinių nebūta), specialiai šaudė į civilius armėnų objektus (atvirkščiai – tai Armėnija apšaudė civilius Azerbaidžano miestus Terterą, Bardą ir Giandžą), pasidavė Rusijos įtakon (Rusijos politinė įtaka po sėkmingos Azerbaidžano karinės operacijos kaip tik sumenko).
Armėnijos ataka prieš Terterio rajono civiliusArmėnijos opozicija šaukia, kad premjeras Nikolas Pašinianas atsistatydintų iki vidurnakčio. EPA-ELTA nuotr.
Nūnai net atsiranda “gudročių“, kurie siekia Azerbaidžaną sukiršinti su Iranu. Esą jei Azerbaidžanas atsiėmė Kalnų Karabachą, netrukus ieškos galimybių susigrąžinti ir kadaise Iranui atitekusias teritorijas. Tuo tarpu oficialusis Baku nepuoselėja jokių teritorinių pretenzijų Teheranui. To, kas nutiko 17 – 19 amžiais, negalima palyginti su tuo, kas nutiko 1988 – 1994 metais.
Moralas būtų toks: jei norime būti ypatingai sąžiningi ir principingi analizuodami situaciją Sakartvele, privalome sąžiningumą ir principingumą išlaikyti visur – taip pat vertindami padėtį Azerbaidžane ir Armėnijoje. Mes jau esame priskaldę malkų, siųsdami Armėnijai klaidingus signalus, esą nors pagal tarptautinę teisę Kalnų Karabachas nėra Armėnija, galbūt kaip nors pavyks pergudrauti Azerbaidžaną išprievartaujant nuolaidoms. Užuot pastaruosius tris dešimtmečius Armėnijai aiškiai rėžę, jog griežtai gerbiame Azerbaidžano teritorinį vientisumą ir niekad niekada nepripažinsime Kalnų Karabacho esant armėnišku, mes vis vengėme atviro tiesos sakymo. Padarėme Jerevanui meškos paslaugą. Suteikėme nepagrįstų vilčių.
Nikolas Pašinianas – joks demokratas
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ragina kariuomenę „tarnauti šalies žmonėms“. EPA – ELTA nuotr.
Žodžiu, liaukimės apgaudinėję tiek save, tiek kitus. Nustokime kūrę mitus, esą Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas yra demokratas, tad Azerbaidžano ir Turkijos pergalė atsiimant Kalnų Karabachą sutrukdys demokratiniams procesams Armėnijoje. Svetimų teritorijų besigviešiantis, okupuotų rajonų grąžinti nesutinkantis politikas negali būti demokratas. O juk N.Pašinianas ne sykį yra pareiškęs: „Kalnų Karabachas – Armėnija, ir taškas“. Tad vadinti jį demokatu neapsiverčia liežuvis.
Štai skaitau vieną iš paskutiniųjų Lietuvos spaudoje pasirodžiusių publikacijų apie dabartinę padėtį Armėnijoje. Omenyje turiu Vaido Saldžiūno rašinį „Kas taip įsiutino Rusiją: vienas Armėnijos premjero sakinys privedė prie perversmo slenksčio“ (delfi.lt). Įdomi publikacija. Daug faktų, daug palyginimų. Akivaizdu, jog padėtis Armėijoje – sudėtinga. Dar neaišku, ar pavyks išvengti karinio perversmo, ar nebus pereita prie teroristinių išpuolių, užsakomųjų žmogžudysčių. Bet toje publikacijoje – nė menkiausios užuominos, jog dėl tokios padėties kaltas pats Jerevanas. Svetimų terotorijų užgrobimai okupantams retai kada atneša laimės.
Latviški akcentai
Hodžaly tragediją primenantis plakatas
O kol lietuviškoji žiniasklaida vis dar nedrįsta aiškiai pasakyti, kam Kalnų Karabachą priskiria tarptautinės teritorinio vientisumo taisyklės, Latvijos spaudoje jau pasirodė tekstų, kurių autoriai ieško tikrosios tiesos. Štai telekanalas Rigatv24 paskelbė išsamų reportažą apie azerbaidžanietiško Hodžaly miesto tragediną, kai 1992-ųjų vasario 25 – 26 dienomis armėnų separatistai išžudė šio miesto gyventojus (didžioji Lietuvos žiniasklaida apie tai – nė žodelio).
O leidinyje pietiek.com paskelbtas Dainio Memešonoko rašinys, kuriame brėžiamos paralelės tarp Latvijos ir Azerbaidžano istorijų. Autorius mato daug panašumų. Autorius pastebi, jog pastaraisiais dešimtmečiais apie Azerbaidžaną paskelbta daug melo ir netiesos. Autorius taip pat akcentuoja, kad azerbaidžaniečiai, kurdami savo valstybę, ėjo tuo pačiu keliu kaip ir latviai – demokratijos, padorumo, taikos keliu.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva yra pasirengusi tarpininkauti Sakakartvelo politinės krizės sprendime. Visgi šalies vadovas pabrėžia, kad tarpininkaujant būtina vengti neapgalvotų, stichiškų veiksmų, kurių, anot jo, praeityje jau pasitaikė.
„Labai džiugu, kad (EVT primininkas – ELTA) Charlesas Michelis kitą savaitę ketina aplankyti visas tris asocijuotos Europos Sąjungos nares: Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą, aptardamas ne tik jų reformas, bet ir politinio deeskalavimo galimybes vienoje iš šių valstybių, konkrečiai Sakartvele“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengus bendradarbiauti bei tarpininkauti sprendžiant Sakartvele kilusią politinę krizę.
„Iš tikrųjų mes esame pasirengę bendradarbiauti ir tarpininkauti Sakartvelo krizės sprendime, tačiau turime vengti neapgalvotų, stichiškų ir kartais menkai paruoštų veiksmų, kurių, deja, praeityje pasitaikė. Nes tai pakirs mūsų potencialą ir galimybes būti efektyviais tarpininkais“, – patikino prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo manąs, kad bet kokią valstybėje kilusią krizę turi spręsti ne kariškiai ir civilinė valdžia, pasak jo, neramumus spręsti turi „subjektas, kuris sprendžia susikaupusias problemas valstybėje“.
„Mes visada pasisakome už tai, kad vietoj karingos retorikos ir situacijos destabilizavimo reikia galvoti apie reformas ir apie, atvirkščiai, stabilizaciją, nes priešingu atveju šalis praranda tarptautinį įvaizdį, šalis praranda ir labai daug galimybių, kurios yra susijusios su situacija šalies viduje“, – teigė jis.
Prezidentas taip pat pažymėjo EVT susitikime kėlęs ir Rytų partnerystės valstybių svarbą. Pasak jo, šios šalys tikrai iki šiol nesulaukė pakankamo Europos Sąjungos institucijų dėmesio.
„Rytų kaimynystės klausimu turime aiškiai pasakyti, kad Lietuva yra tikrai labai entuziastinga aktyvios kaimynystės politikos rėmėja ir nesvarbu, ar kalbėtume apie Pietų kaimynystės šalis, ar kalbėtume apie mums tikrai labai artimas visomis prasmėmis Rytų kaimynystės šalis“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas.
Politinė krizė Sakartvele prasidėjo po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis išvyksta į Sakartvelo sostinę Tbilisį, kur vasario 19–22 dienomis dalyvaus susitikimuose su Sakartvelo valdžios, politinių partijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Palaikant Sakartvelo siekį atnaujinti politinį dialogą ir stabilizuoti padėtį šalyje, vizito metu yra numatyti susitikimai su Sakartvelo prezidente, Sakartvelo parlamento pirmininku, Užsienio reikalų komiteto pirmininku, Sakartvelo užsienio reikalų, taip pat gynybos ministrais.
„Neformaliai lietuvių balsas Sakartvele pagal savo svorį ir patikimumą vertinamas ne mažiau nei amerikiečių, nes mes visą laiką buvome kartvelų pusėje: niekada nepalikome Sakartvelo, visada buvome jų pusėje. Šiuo metu mūsų strateginiai partneriai atsidūrė vienoje iš didesnių savo politinių krizių. Norime pasidalinti savo patirtimi, kad opozicijos ar kitaip mąstančių lyderių negalima suimti ir kad reikia vieningai ir nuosekliai dirbti, kol strateginiai tikslai bus pasiekti. Tai buvo Lietuvos sėkmės raktas, kurį tikimės perduoti ir Sakartvelo broliams ir sesėms. Lietuva buvo, yra ir išlieka Sakartvelo balsas visoje transatlantinėje erdvėje, ir tikimės šį vaidmenį išlaikyti“, – sako Ž. Pavilionis.
Parlamentaro komandiruotei į Sakartvelą pritarė Seimo valdyba.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybei ir Prezidentūrai net artimiausiu metu radus sprendimų dėl kandidatų užimti ambasadorių postus valstybei strategiškai svarbiose valstybėse, iki realaus naujųjų diplomatinių atstovų darbo Lietuvos atstovybėse užsienyje pradžios dar gali tekti laukti bent kelis mėnesius.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas ir buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis teigia, kad būtų labai gerai, jei naujasis ambasadorius Vašingtone, kurio Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos, darbą pradėtų bent jau iki Velykų.
Kita vertus, dėl to, kad kandidatai į ambasadorius turės būti apsvarstyti Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) nereikėtų atmesti galimybės, jog bent jau viešojoje erdvėje JAV ir ES ambasadorių skyrimo procesas gali būti linksniuojamas ne tik dėl to, kad jis akivaizdžiai per ilgai užsitęsė ar yra siejamas su prezidento įvesta „politinio atšalimo“ sąvoka. Papildomų aistrų gali įnešti ir Seimo narių veiksnys, jei URK nuspręstų kuriai nors iš kandidatūrų nepritarti.
Ir nors, teigia ekspertai, Konstitucijoje aiškiai numatyta, kad Seimas neturi teisės įsiterpti į Vyriausybei bei Prezidentui numatytus įgaliojimus skirti bei atšaukti ambasadorius, istorijoje esama ne vieno atvejo, kai Seimo komitetas pasielgė priešingai.
Reikės sulaukti ir užsienio valstybės sutikimo priimti ambasadorių
Ž. Pavilionio teigimu, Lietuvos institucijoms sutarus dėl kandidatūrų į ambasadorius, reikės dar sulaukti ir užsienio valstybės sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą. Šis procesas, pažymi politikas, gali kurį laiką užsitęsti.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Iki dviejų mėnesių gali trukti. Tačiau agremanai ateina ir anksčiau. Aš manau, kad visos pusės – ir JAV, ir Vokietija nori, kad mes turėtume kuo greičiau tuos žmones“, – Eltai teigė buvęs ambasadorius JAV Ž. Pavilionis.
„Duok Dieve, iki Šventų Velykų, kad turėtume“, – pridūrė jis.
Pasak konservatoriaus, nebent Europos Sąjungos struktūrose ambasadoriaus paskyrimas galėtų klostytis šiek tiek greičiau nei kad užtrunka nacionalinėse valstybėse.
„Ten skyrimo procesas gana greitas. Negalima sakyti, kad automatiškas, tačiau palengvintas“, – teigė Ž. Pavilionis.
Pasak jo, užsienio valstybės, į kurias bus skiriamas ambasadorius, gali turėti klausimų dėl siūlomų personalijų. Kita vertus, akcentuoja politikas, klausimų gali kilti ir Seimo nariams, kurie dirba URK.
Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatyta, kad „iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo ministras pirmininkas“.
Kitaip tariant, gavus URK išvadą, Užsienio reikalų ministerija kreipiasi agremano (priimančiosios valstybės sutikimo priimti) į užsienio valstybę, į kurią norima kandidatą į ambasadoriaus postą išsiųsti. Gavusi sutikimą, Vyriausybė teikia suderintą kandidatūrą prezidentui, o jis ambasadorių skiria.
URK pirmininkas Ž. Pavilionis Eltai pažymėjo, kad istorijoje buvo įvairių komiteto sprendimų dėl kandidatų į ambasadorius – ne visuomet Seimo nariai pritardavo siūlymams. Ir šiuo atveju, teigia konservatorius, komitetas nebūtinai pritars. URK pozicija, tvirtino Ž. Pavilionis, kiekvienu atveju priklausys nuo kandidato į ambasadorius profesionalumo.
„Visko buvo mūsų istorijoje, buvo ir nepritarimų, tačiau aš tikiuosi, kad pasirinkimas bus toks, kad abejonių mums nekils (…) Iš esmės tai priklausys nuo žmogaus profesionalumo. Jokia partija neprieštarauja profesionalams, kuriuos mes matėme dešimtmečius veikiančius diplomatijos frontuose. Tad turi būti visuotinas pritarimas, nes tai garantuoja tęstinumą, ilgalaikiškumą“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
„Kuo profesionalesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jokių problemų nekils. Jeigu šis principas nebus išlaikytas, gali būti įvairių klausimų. Jei mes žmogaus nepažįstame, nematėme, kaip jis dirbo… Jeigu bus koks politinis kandidatas, kojų diplomatinėje tarnyboje neapšilęs – gali kilti daug klausimų ar net galime tikėtis nepritarimo“, – teigė politikas.
O Seimo Užsienio reikalų komiteto istorijoje išties esama epizodų, kai parlamentarai pasisakė priešingai nei valią ambasadorių atžvilgiu buvo išreiškęs Ministrų Kabinetas ar prezidentas. Pavyzdžiui, 2013 m. URK nepritarė sprendimui atšaukti ambasadorius iš Azerbaidžano ir Vengrijos, po to, kai internete buvo paviešinti diplomatų pokalbiai telefonu. Tačiau tuomet URK pozicijos Vyriausybė nepaisė ir savo sprendimo nepakeitė.
URK yra nepritaręs ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio paskyrimui į ambasadorius Baltarusijoje 2006 m. bei Argentinoje 2007 m.
URK sprendimas dėl kandidatūrų į ambasadorius – nieko nelemia
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Seimo komitetas neturi jokių instrumentų neleisti Vyriausybei teikti kandidato į ambasadorius, o prezidentui – teikiamo kandidato skirti.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mes turėtume remtis valdžių padalijimo principu. Pagal Konstituciją tik du subjektai dalyvauja skiriant ambasadorius. Ambasadorius skiria Prezidentas Vyriausybės teikimu. Tad joks kitas subjektas – ar tai būtų komitetas, ar komisija, ar kokia nors taryba – negali daryti jokių sprendimų, kurie neleistų Vyriausybei pateikti kandidatūros arba neleistų prezidentui paskirti ambasadoriaus“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, URK šiuo atžvilgiu tiesiog pasako savo nuomonę, neturinčia jokios konstitucinės galios skiriant ambasadorius.
„Diplomatinės tarnybos įstatyme yra numatyta, kad kandidatūra yra svarstoma Užsienio reikalų komitete. Jie gali svarstyti kandidatūrą, viskas gerai, bet jų sprendimas negali būti vertinamas taip, kad jei jie nepritars – tai paskirti kandidato negalima. Jie pasvarsto, susipažįsta, parodo savo požiūrį, bet tai nesukelia jokių teisnių padarinių: nei Vyriausybei, nei prezidentui“, – sakė MRU profesorius.
„Yra įprasta praktika, kad paprastai parodomas mandagus požiūris į parlamentą. Paklausiama komiteto nuomonės, tačiau tai tik mandagumo gestas. Tad jų sprendimas nesaisto Vyriausybės ir ji gali pateikti kandidatūrą, kuriai komitetas nepritarė, o prezidentas gali paskirti tą, kuriai komitetas nepritarė“, – apibendrino V. Sinkevičius.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministrais dirbę Raimundas Karoblis bei Linas Linkevičius pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas Gitanas Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.
Lukašenka Aliaksandras. EPA – ELTA nuotr. Po Aliaksandro Lukašenkos pareiškimų esą Baltarusija uždaro savo vakarinę sieną su Lietuva ir Lenkija, savo nuomone apie tai pasidalino ir užsienio politikos srityje dirbantys Seimo nariai.
Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas tikina, kad tokie autoritarinio tariamo Baltarusijos prezidento pasisakymai yra melas.
„Čia yra eiliniai visiškai neadekvatūs gąsdinimai, kurie tik didina įtampą. Jeigu dar uždarytų sieną, tai nutrauktų (prekių – ELTA) tiekimą ir patys sau. Taigi čia yra nerealu – tiesiog diktatorius sutrikęs ir paisto niekus“, – Eltai sakė G. Kirkilas.
Jo teigimu, Baltarusijai nėra jokių priežasčių, kodėl reikėtų užsidaryti nuo Europos. Kartu jis patikino, kad gyventojams nerimauti nėra ko.
„Tikrai nėra jokio pagrindo nerimauti, dar kurį laiką tokios politinės įtampos bus, kol pasikeis situacija Baltarusijoje, bet realaus pagrindo nerimui tikrai nėra“, – teigė ERK pirmininkas.
Tuo metu Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Žygimantas Pavilionis situaciją vertino kiek atsargiau, nors ir pripažino, kad tokiuose A. Lukašenkos žodžiuose tikriausiai yra „nemažai melo ir gąsdinimų“. Vis dėlto, jo teigimu, situaciją nuolat stebėti būtina.
„Niekas nežino, kas ten buvo su Putinu sutarta už uždarų durų. (…) Tai gali būti de facto aneksija ir galbūt tai yra pirmi požymiai tos aneksijos, kuri pradedama vykdyti. Labai tikimės, kad į tai bus atkreiptas dėmesys ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame dalyvaus ir baltarusių išrinkta prezidentė Sviatlana Cichanouskaja“, – sakė politikas. Gediminas Kirkilas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Parlamentaro nuomone, ES turi reaguoti į vykdomus nusikaltimus prieš taikius protestuotojus – turi įtraukti į sankcijų sąrašą A. Lukašenkos pavardę, pareikalauti Rusijos atsakomybės už pasikėsinimą cheminiu ginklu nužudyti Kremliaus opozicijos atstovą Aleksejų Navalną ir suformuoti bendrą tvirtą poziciją dėl naujų rinkimų Baltarusijoje.
„Tik po jų baltarusių tauta gali pati apsispręsti, ką ji daro su savo sienomis, su įvairiomis sąjungomis. Lukašenka taip elgdamasis neturi jokios atramos savo visuomenėje, jokio tautos mandato. Tai dar kartą parodo, kad jis yra neligitimus prezidentas, kuris imasi neteisėtų veiksmų savo šalį parduodant Rusijai“, – teigė Ž. Pavilionis.
Paklaustas, ar vis dėlto yra tikimybės, kad A. Lukašenka galėtų įgyvendinti tokį pareiškimą, Ž. Pavilionis atsakė teigiamai.
„Manau, kad viskas yra realu toje erdvėje, žinant, kad už to slypi Putinas. Kažkada sakė visi, jog nerealu, kad jis okupuos Sakartvelą ar kad įsiverš į Ukrainą. Kai kas vis dar netiki, kad jis vykdo hibridinę Baltarusijos aneksiją. Manau, kad tokie dalykai yra labai svarbūs kaip pareiškimai, pažadinantys Vakarų visuomenę“, – kalbėjo politikas.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad A. Lukašenka nurodė uždaryti vakarinę sieną su ES šalimis Lietuva ir Lenkija. Tai jis pareiškė ketvirtadienio vakarą Minske, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Be to, sustiprinta apsauga pasienyje su Ukraina.
Vertindami tokį A. Lukašenkos pareiškimą susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Eltą informavo, kad pasienyje judėjimas vyksta įprastai, duomenų apie kitokius veiksmus esą nėra gauta.
Tai patvirtino ir premjeras Saulius Skvernelis, kuris teigė, kad kol kas nėra jokio Baltarusijos sprendimo, tačiau, jei toks būtų, Lietuvos verslui reikšmingo smūgio tai nesuduotų, nes jis yra diversifikavęs rizikas.
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė tokią A. Lukašenkos poziciją vertinąs kaip provokaciją bei teigė, kad kai kurių šalių valdžia pamiršta, jog sienas galima uždaryti iš abiejų pusių.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) bendrai sutarė nepripažįstąs Baltarusijos prezidento rinkimų legitimiais ir nelaikąs Aliaksandro Lukašenkos legitimiu šalies vadovu.
„Esminis dalykas, kad šiandien Užsienio reikalų komitetas patvirtino, jog mes nepripažįstame (Baltarusijos prezidento – ELTA) rinkimų kaip oficialių ir pirmą kartą turbūt Lietuvos istorijoje mes pasakome, kad nelaikome Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Tai buvo padaryta visų partijų pritarimu. Atitinkamai kreipsimės į visų kitų demokratinių šalių parlamentus, siekdami, kad ir jie priimtų panašią poziciją ir kartu su Europos Sąjunga reikalausime naujų rinkimų“, – bendrą URK poziciją išsakė komiteto narys konservatorius Žygimantas Pavilionis.
„Tai reiškia, kad iš esmės mes neturime partnerio aukščiausiu lygiu, nebent mes pasiruošę bendrauti su de facto valdžią užgrobusiu diktatoriumi. Bet jis nėra legitimus tos šalies vadovas ir mes tai šiandien patvirtinome Užsienio reikalų komitete“, – pridūrė jis. Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Ž. Pavilionis teigia, kad URK ragina Vyriausybę kartu su Europos Sąjunga ir nacionaliniu lygiu sudaryti sąrašą žmonių, kuriems bus taikomos individualios sankcijos, taip pat skatina Europos Sąjungą priimti globalų Magnickio aktą, kuris užstrigo tam tikruose europiniuose stalčiuose.
URK narys teigia, kad komitetas taip pat raginama Vyriausybę teikti tiesioginę ir aktyvią paramą visiems tiems piliečiams, kurie šiuo metu kovoja už konstitucinių ir demokratinių principų įgyvendinimą ir apriboti bet kokią finansinę ar kitokią paramą valstybinėms Baltarusijos institucijoms.
„Ir pritarėme, ką jau ministras iš esmės daro, sukviesti neeilinį Europos Sąjungos susitikimą, kur, be šitų klausimų, būtų iškeltas ir Europos Sąjungos embargo Astravo gaminamai elektrai (klausimas – ELTA). Ir paskutinis politinis sutarimas, kad šiandien mes URK pritarėme, kad būtų surengta neeilinė Seimo sesija apsvarstyti Baltarusijos klausimą“, – informavo Ž. Pavilionis.
„Tačiau dėl to aš dar turėsiu tartis su savo frakcijos vadovais, nes, kaip žinoma, tam reikia tam tikro skaičiaus parašų, mes įvertinsime šį sprendimą šiandien“, – pridūrė jis.
Baltarusijos opozicijos atstovė: aukų yra daugiau nei viena
Baltarusijos opozicinio pilietinio sambūrio „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač teigė, kad ją pasiekia žinios apie siaubingą įkalintų taikių protestuotojų padėtį ar netgi gyvybei pavojingus kankinimus.
„Tai tikrai siaubinga situacija“, – Seime kalbėjo opozicionierė. Jos teigimu, turimi duomenys taip pat leidžia teigti, kad Baltarusijoje kone 10 tūkst. asmenų buvo rimtai sužaloti. Keli šimtai iš jų, pabrėžė ji, šiuo metu dėl patirtų sužalojimų ar nutrauktų kūno galūnių turi labai rimtų sveikatos problemų.
„Nėra abejonių, kad aukų turime daugiau nei vieną. Kur kas daugiau, kol kas nėra aišku, kiek tiksliai“, – pabrėžė O. Karač, pridurdama, kad Baltarusijos gatvės yra tiesiog nusidažiusios krauju.
„Tačiau baltarusiai neatsitrauks“, – teigė ji. Anot opozicionierės, šiuo metu pasipriešinimas ir protestai vyksta visoje Baltarusijoje. Kartu, pasak jos, stiprėja politinė ir ekonominė krizė Lietuvai kaimyninėje šalyje. O. Karač teigimu, Baltarusijoje apskritai gyventojai patiria tokių elementarių problemų kaip pinigų išsigryninimas.
Baltarusijoje trečią naktį iš eilės tęsėsi protestai. EPA-ELTA nuotr.
„Aš manau, kad Aliaksandras Lukašenka nebėra legitimus vadovas, tai yra Baltarusijos okupacija ir karas. Šiuo metu legitimus prezidentas yra Sviatlana Cichanouskaja”, – apibendrino ji.
Sekmadienį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai baigėsi be netikėtumų. Nedemokratiškais laikomuose rinkimuose jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka esą surinko 80,23 proc. rinkėjų balsų, rodo preliminarūs Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti rezultatai.
Pagrindinė A. Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja atmetė oficialius rezultatus.
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, nuo sekmadienio Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
Per saugumo pareigūnų ir protestuotojų susirėmimus naktį į antradienį žuvo žmogus, dar dešimtys buvo sužeisti.
Piketas prie Latvijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai kartu su Sąjūdžiu prieš Astravo AE surengė piketą prie Latvijos ambasados Vilniuje. Parlamentarai ne tik ragino Latvijos parlamentą paremti bendrą Baltijos šalių siekį nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės, bet taip pat pažėrė patarimų ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kaip šis turėtų elgtis bei reaguoti į Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija.
Vienas didžiausių išbandymų Lietuvos ir Latvijos vienybei
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas neslepia, kad nelygi bei nevienoda Baltijos valstybių pozicija dėl Astravo AE gali ateityje tapti išbandymu Latvijos ir Lietuvos solidarumui.
„Pirmiausia mes čia atėjome draugiškai nusiteikę, nes latviai mūsų broliai. Bet tai vienas rimčiausių išbandymų šitai vienybei, ir tai yra akivaizdu. Mes matome procesus Baltijos šalių energetikos sektoriuje ir matome tai istoriškai, dažnai pastebėdavome, kad įvairios Latvijos reformos, kurios galėtų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, vykdavo lėtai arba jos iš viso nevykdavo. Dujotiekių pertvarka, kurią mes padarėme prieš dešimt metų, Latvijoje vėlavo prieš dešimt metų. Tai rodo labai rimtą ir akivaizdų dalyką – energetikos sektoriuje yra labai stipri lobistinės grupė. Kuomet šnekamės su patriotiniais Latvijos politikais, jie teigia tikrai suprantantys nepriklausomos energetikos svarbą, bet taip pat pabrėžia, kad visi sprendimai priimami techniniu kompanijų, įmonių lygmeniu, ir todėl jie nieko negali padaryti. Šis kreipimasis į Latvijos parlamentarus yra raginimas pasidomėti, kokios interesų grupės veikia Latvijoje. Tai, ką mes matome dabar, tai išbadymas solidarumui“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
TS–LKD atkreipia dėmesį, kad praėjusią savaitę Latvijos vyriausybė jau patvirtino Lietuvai nepriimtiną Baltijos šalių susitarimą, kuriame Latvija ir Estija įtvirtina savo teisę pirkti elektrą iš šios nesaugios atominės elektrinės iš esmės Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių, taip pat ir Latvijos, gyvybių sąskaita.
Seimo nariai po piketo susitiko ir su Latvijos ambasadoriumi ir įteikė jam kreipimąsi, prašydami solidarizuotis su Lietuva pozicijoje dėl nesaugios Astravo AE elektros pirkimo.
Pažėrė patarimų, kaip elgtis G. Nausėdai
TS–LKD frakcijos nariai įsitikinę, kad šiuo metu prezidento pozicija turi būti aiški ir kategoriška. Anot jų, jis turi pasinaudoti savo veto teise Europos Vadovų Taryboje.
„Įtakos ribos čia labai aiškios, tai vienbalsiškumo principas. Prezidentas visuomet Europos Vadovų Taryboje gali panaudoti savo lietuvišką veto, jeigu tikrai matys, kad situacija tampa kritiška ir Baltijos valstybių vienybė byra. Arba Kremliui pavyksta šią vienybę griauti. Juk visuomet gali pasakyti ne bet kuriam sprendimui ir reikalauti solidarumo iš kitų Europos valstybių. Pirmiausia, žinoma, iš Europos Komisijos. Juk būtent EK šiandien kalba apie žaliąją energetiką, tai Lietuva šiandien turi teisę kalbėti apie nesaugias atomines elektrines“, – Eltai sakė Audronius Ažubalis.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jam pritarė ir L. Kasčiūnas. Pasak jo, šiuo metu apskritai Lietuvos diplomatija neaktyvi.
„Iš esmės Baltarusijai šiandien reikia paskolų iš ES, nes Rusija yra prisukusi kranelį. Ji, tikėtina, grąžinama prie Rytų partnerystės programos. Prie viso šito konteksto iš esmės mes turime Astravo AE istoriją, kur Baltarusija nesilaiko jokių skaidrumo standartų dėl streso testų ir pan. Valstybės vadovas ir kiti užsienio politikos Lietuvos vairininkai galėtų išnaudoti būtent savo veto teisę, tokius dalykus blokuoti ir susieti tuos klausimus. Jeigu norite gauti paskolas, jeigu norite gauti laisvesnį asmenų judėjimą ir priartėti prie europinės erdvės, tai prašom atsižvelgti į kaimyninių valstybių saugumo interesus. Tai čia didžiuliai svertai ir jie yra visiškai Lietuvos nepanaudoti. Tai yra Lietuvos diplomatinė problema“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo metu Kęstutis Masiulis atkreipė dėmesį, kad didžiausią iniciatyvą šiuo metu turi Prezidentūra ir Vyriausybė.
„Vykdomoji valdžia, tai Vyriausybė ir prezidentas, šiandien šiuo metu turi kamuolį ir jie turi nieko nekeisti. O juk mes šiandien turime gerą įstatymą ir gerą tarptautinę sutartį, jeigu mes nieko nekeičiame, tai jokia elektra be mūsų žinios niekur negali tekėti. Jeigu mes švelniname sąlygas, o toks susitarimas tas sąlygas švelnintų, tai mes gautume iš Latvijos jų pačių nupirktą elektrą ir mes, Lietuva, pradėtume vartoti tą elektrą. Tai realiai nieko nereikia keisti, mes to ir reikalaujame, kad prezidentas nieko nekeistų. Bet man atrodo Prezidentūroje ir Vyriausybėje šiuo metu nėra pakankamo supratimo“,– sakė K. Masiulis.
Žada rengti piketą ir prie Prezidentūros
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
„Mes taip pat svarstome tokį patį piketą surengti ir prie Prezidentūros, nes artėja Rytų partnerystės susitikimas, kur norima inauguruoti Lukašenkos režimą. Kaip žinoma, yra tokie Rytų partnerystės prioritetai, kuriems mes ilgai nepritarėme su Baltarusija, o dabar yra tam tikro noro jiems pritarti, neatsižvelgiant į nieką, ką Baltarusija daro su demokratija ir žmogaus teisėmis. Reikia atkreipti dėmesį, mes siekiame solidarumo su Latvija, mes tikimės, kad jie pritars mūsų pozicijai nepirkti elektros, bet jeigu jie nepritars ir toliau gins Maskvos interesus, tai juk mes turime visus svertus tos elektros per savo teritoriją nepraleisti. Mes galime fiziškai neleisti naudoti mūsų infrastruktūros, nes juk galų gale tai įgaliojo ir prezidentą, ir visus kitus anksčiau Seimas. Aš tikiuosi, kad prezidentas nepasirašys po pono Vaičiūno iš esmės išdavikišku memorandumu. Realiai tai „Maišiagala 2“, kur savo parašu įtvirtins, galima sakyti, Astravo okupaciją Lietuvos teritorijoje“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Prie Latvijos ambasados tarp piketuotojų su plakatais „Neišduokime pagrindinio Lietuvos intereso – saugumo“ , „Braliukai, Let‘s unite“ buvo ir Lietuvos liberalaus jaunimo atstovai.
„Norėjau akcentuoti, kad tai nėra tik konservatorių reikalas, kad tai tikrai aktualu ir kitokių politinių pažiūrų žmonėms ir ypač jaunimui, nes mums su tuo Astravo monstru reikės gyventi ateityje, todėl taip aktyviai šiandien ir susirinkome. Norime paraginti Latviją, kad ši prisimintų mūsų bendrą istoriją ir tapatumą. Todėl kviečiame išreikšti kartu bendrą poziciją ir solidarizuotis“, – Eltai sakė LiJOT pirmininkas Lukas Stravinskas.
ELTA primena, kad trečiadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
Tuo metu konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, sakė, kad artėjama link techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
Donald Trump. EPA-ELTA foto.
JAV Atstovų rūmams trečiadienį nubalsavus už apkaltos šalies prezidentui Donaldui Trumpui inicijavimą, į šį įvykį sureagavo ir Lietuvos politikai. Jų vieninga nuomone, apkaltos procesas atitolina Jungtines Valstijas nuo užsienio politikos strategijos įgyvendinimo, dėl to, kaip jie sako, Lietuvai kartu su sąjungininkėmis Europoje būtina priminti JAV apie save.
Diplomato, buvusio Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus JAV ir Meksikai, parlamentaro Žygimanto Pavilionio teigimu, demokratų daugumą turinčių Atstovų rūmų trečiadienį priimtas sprendimas inicijuoti apkaltą JAV prezidentui D. Trumpui nebuvo netikėtas.
Vis dėlto politikas tikina, kad apkalta žlugs balsuojant Senate, kuriame daugumą turi respublikonai.
„Visi mes ir tikėjomės, kad Atstovų rūmai taip nuspręs, matydami tą jėgų išsidėliojimą, tačiau niekas nesitiki, kad toks pat rezultatas bus Senate. Tiek daug senatorių perkalbėti tiesiog neįmanoma, tai reiškia – apkalta sužlugs, kaip sužlugo visos istorinės apkaltos“, – JAV Atstovų rūmų balsavimo rezultatus Eltai komentavo Ž. Pavilionis.
Jam antrino ir kitas parlamentaras, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Manęs labai nenustebino. Manyčiau, kad ir JAV prezidentas (D. Trumpas. – ELTA), toks įspūdis, čia neieškojo jokių kompromisų ir visą laiką buvo šiokioje tokioje konfrontacijoje, tai aš buvau beveik tikras, kad visa šita konfrontacija prie apkaltos ir prives. Taip ir atsitiko“, – konstatavo G. Kirkilas.
JAV susirūpinimas apkaltos reikalais atitolina ją nuo užsienio politikos strategijos?
Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad apkaltos JAV prezidentui D. Trumpui procesas nėra beveik niekam naudingas, ypač – užsienio politikos partneriams. Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai atsilieps demokratams, nes Trumpas paskelbs eilinį laimėjimą ir sieks būti perrinktas – ir aš manau, kad bus. Mes turime suprasti, kad Trumpas, tikėtina, liks prezidentu ir reikės aktyviai su juo dirbti, nes šitas procesas labai smarkiai atėmė Ameriką iš mūsų regiono.
Pavyzdžiui, neseniai vyko Normandijos ketvertukas, kur realiai nebuvo Amerikos – ji galėjo būti net tarp eilučių ar tarp durų, aktyviau dalyvauti procese“, – pastebėjo Ž. Pavilionis. Jis taip pat pabrėžė, jog Amerikos dėmesio stokojama ir Sakartvele, Moldovoje. Tendencijos mūsų regione, kaip tvirtina parlamentaras, yra blogos.
Tai, kad JAV vykstantis susiskaldymas dėl šalies vadovo apkaltos gali turėti neigiamų pasekmių, tvirtina ir G. Kirkilas. Jo teigimu, ypač blogai pasirinktas ir apkaltos laikas – priešrinkiminis, kada, pasak Lietuvos Seimo nario, sunkiausia išsiaiškinti realią teisybę dėl verdančių politinių aistrų.
„Manau, kad procesas bet kuriuo atveju, jeigu žiūrėti iš mūsų interesų taško, sukels didelę įtampą ir susipriešinimą Amerikoje, kuris greičiausia truks metus, iki pat rinkimų. Kažkokių mums labai gerų žinių dėl to nėra, nes neabejotinai sumažės Amerikos dėmesys ir NATO aljansui, ir apskritai Europos užsienio politikai, neduok, Dieve, – ir gynybai“, – apmaudo neslėpė G. Kirkilas.
Lietuvai ir šalims sąjungininkėms reikia priminti apie save
Abu politikai teigė, kad Lietuvai būtų labai naudinga surengti susitikimą su JAV prezidentu D. Trumpu ir priminti apie savo partnerystę.
„Labai viliuosi, kad ši apkalta kuo greičiau baigsis, kad Amerika atlaisvinų rankas veikti šiame regione visu svoriu. Aš taip pat labai tikiuosi, ir apie tai kalbėjome su užsienio reikalų ministru, kad artimiausiu įmanomu metu būtina siekti to dvišalio susitikimo su Trumpu, panaudojant kortą būtent mūsų didžiulio piliečių skaičiaus Amerikoje. Ne tik piliečių – apie 700 tūkst. amerikiečių kildina save iš lietuvių.
Kalbu tą patį ir Seimo pirmininkui – kad laikas būtų nuvažiuoti, galbūt su lenkais ir ukrainiečiais bei priminti JAV apie save, kad tose vidaus politikos dulkėse neužmirštų ir strateginių interesų“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Seimo Europos komiteto pirmininkas G. Kirkilas pritarė šiai idėjai ir tikino, jog pokalbis dėl susitikimo su JAV vadovu jau vyksta kartu su kaimyninėmis šalimis. Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Iš tikrųjų tokių planų yra, mes praėjusiais metais tokį turėjome ir jis pasisekė – buvo su latviais, estais parlamentarų delegacijomis ir gavome didesnį dėmesį. Dabar mes taip pat galvojame, kad reikėtų, tuo labiau, kad greitai keičiasi to paties Kongreso sudėtis – kai kurie mūsų draugai, pavyzdžiui, tautietis Jonas Šimkus jau nebedalyvaus. Reikalingi nauji ryšiai, taigi tuo požiūriu tas vizitas tikrai yra labai aktualus, mes šiuo metu derinam su latviais ir estais“, – teigė G. Kirkilas.
Diplomatas Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikia pripažinti, jog D. Trumpas toliau vadovaus JAV, tad, kaip sako politikas, ryšių stiprinimas yra būtinas.
„Niekas nieko nepakeis, Amerikos prezidentas liks Amerikos prezidentu. Mes – myli-nemyli – turime suprasti, kad tai yra Amerikos prezidentas. Čia ne apie meilę asmenybei – čia apie tvirtą ryšį su svarbiausia sąjungininke, kurį turime stiprinti visais būdais“, – pridūrė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad JAV Atstovų rūmai trečiadienį balsavimu pritarė D. Trumpo apkaltos dėl piktnaudžiavimo valdžia straipsniams. Po trijų neramių prezidentavimo metų dabar D. Trumpui teks stoti prieš Senato teismą, kuris nuspręs, ar jį pašalinti iš pareigų.
Demokratų daugumą turinčiuose Atstovų rūmuose už apkaltos straipsnį dėl piktnaudžiavimo valdžia balsavo 230 įstatymų leidėjų, 197 buvo nusiteikę prieš. 45-asis JAV prezidentas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, prieš kurį rengiama apkalta.
D. Trumpas dabar stos prieš respublikonų daugumą turinčio Senato teismą, kur, kaip manoma, prezidentas gali būti išteisintas.
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kinijai švenčiant Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ąsias metines, Lietuvoje prie Baltojo tilto būriavosi Tibeto rėmėjai, visuomenininkai, keletas Seimo narių, susirinkusių paminėti komunistinio režimo Kinijoje aukas.
Parlamentaras Mantas Adomėnas susirinkusiems Tibeto palaikytojams teigė, kad jam gėda už kitus Seimo narius, kurie dalyvavo Kinijos ambasados Lietuvoje surengtame minėjimui skirtame renginyje.
„Čia tikrai nėra ką švęsti, ir man gėda dėl tų kolegų, kurie pasidavė Kinijos vilionėms ir nuėjo vakar su komunistinės Kinijos diplomatais pavalgyti kiniško maisto. Tikiu, kad valstybės atstovai į kitas metines jau neis ir savo dalyvavimu neprisidės prie to tikrai paniekos verto režimo legitimumo“, – teigė M. Adomėnas.
Apie 20 protestuotojų Baltojo tilto vietą pasirinko po praeitą savaitę Kinijos ambasados planų surengti šventinį fejerverką, kuris dėl didelio visuomenės pasipiktinimo buvo atšauktas. Pasak M. Adomėno, negalima leisti, kad Kinijos komunistinis režimas atvirai juoktųsi ir kištųsi prie Lietuvos konstitucinių vertybių.
„Mes čia susirinkome tam, kad pasakytume, jog čia nėra ką švęsti, ir mes Lietuvoje turėtume daugiau dėmesio skirti savo pačių konstituciniams principams – laisvei, demokratijai. Neleisti, kad mūsų sostinės širdyje per mums brangias šventes, kaip Baltijos kelio metinės, komunistinis, totalitarinis režimas atvirai kištųsi ir juoktųsi iš mūsų įstatymų valdžios ir konstitucinių vertybių. Taigi, džiaugiuosi, kad čia mes esame. Džiaugiuosi, kad mes šitaip minime niekingas metines, kurias galime prilyginti trečiojo reicho įkūrimo metinėms“, – sakė susirinkusiems M. Adomėnas.
Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Džiaugiuosi, kad Vilniaus garbė apginta ta prasme, jog čia nebus to fejerverko, čia nebus miniai skirto reginio, kuri švęstų. Tai, kas dabar iš tikrųjų vyksta, yra didžiausias pavojus laisvei, taikai ir demokratijai pasaulyje. Visai neseniai Pekine vyko didžiulis karinis paradas, kur komunistinė Kinija demonstruoja ne tik savo karinę galią, bet ir savo pasiryžimą tą karinę galią panaudoti. Panaudoti karinę galią prieš jau okupuotą Tibetą, kur šiuo metu vykdomas genocidas. Panaudoti tą karinę galią malšinti protestuojančius Honkongo žmones, kurie jau keli mėnesiai nuo pat vasaros pradžios nesiliauja eiti ir kovoti už savo teises“, – sakė parlamentaras.
Tuo tarpu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis, užuot šventus komunistinės Kinijos įkūrimo 70-metį, ragino įsteigti Lietuvos atstovybę prekybai ir kultūrai Taivane.
Parlamentarai Ž. Pavilionis ir A. Ažubalis teigia, kad Taivanas kartu su Japonija yra dvi demokratijos, teisės viršenybės, žmogaus teisių apsaugos salos visoje Pietryčių Azijoje. Pasak jų, nepaisant to, kad Taivanas negali sau atstovauti tarptautinėse organizacijose, ši šalis neretai savanoriškai prisiima įvairias su žmogaus teisėmis, demokratija, teises viršenybe, tvariu vystymusi susijusias užduotis, todėl galima konstatuoti, kad yra aktyvi tarptautinės bendruomenės narė ir ES partnerė.
„Ši valstybė taip pat tampa nauju informacijos ir patirties šaltiniu daugeliui Europos valstybių apie svarbius Pietryčių Azijos regioninio saugumo pokyčius ir pastebimas ar dar tik menkai matomas tendencijas, kurios ateityje gali lemtingai paveikti viso demokratinio pasaulio ateitį. Norėdami išlikti ateities pasaulyje laisva šalis, turime gerai pažinti kylančias grėsmes Pietryčių Azijoje, kurios šiuo metu priartėjo ir prie Europos Sąjungos, taigi, ir Lietuvos sienų. Bendradarbiaudami su Taivanu galėtume pasidalinti ir savo patirtimi strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo, visuomenės įsitraukimo į gynybą ir daugelyje kitų sričių, kuriose bandydami išsaugoti savo pačių ateitį, esame pasiekę gerų rezultatų. Bendri Lietuvos ir Taivano projektai, pritraukiant ES, JAV ar Japonijos dalyvavimą, atvertų Lietuvai globalios veiklos perspektyvas“, – teigė A. Ažubalis.
Žygimantas Pavilionis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo nariai pažymi, kad įsteigta Taivane Lietuvos prekybos ir kultūros atstovybė taip pat sukurtų galimybes moksliniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Taivano universitetų, paskatintų turizmo plėtrą bei kultūrinius mainus.
„Lietuva, gerai suprasdama, ką reiškia nuolat saugoti nepriklausomybę ir demokratiją, Taivanui turėtų skirti daugiau paramos. Galime tapti pirmąja Baltijos valstybe, įsteigusia savo atstovybę prekybai ir kultūrai. Klausimas vienas: ar išdrįsime įgyvendinti šį ambicingą uždavinį Pietryčių Azijoje, kartu sukurdami didesnį balansą mūsų valstybės užsienio politikoje?“, – klausė TS-LKD frakcijos nariai Ž. Pavilionis ir A. Ažubalis.
Socialinės atskirties Lietuvoje mažinimas, išskirtinis šalies aktyvumas ir lyderystė regione, prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės užsienio politikos krypčių sujungimas, griežta pozicija Rusijos atžvilgiu – tokių tikslų būdamas šalies vadovu užsienio politikoje siektų konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Pasak Ž. Pavilionio, socialinės atskirties mažinimas turi tapti Lietuvos užsienio politikos prioritetu, nes, tvirtino konservatorius, pagrindinės šiuo metu Lietuvai kylančios grėsmės yra šalies viduje, o ne išorėje.
„Pagrindinės grėsmės nėra išorinės. Tai yra skurdas, atskirtis tarp turtingų ir neturtingų, „lotinizacija“, kuri yra milžiniška, ir atskirtis regionuose. Žmogaus pažeminimas, nesugebėjimas suprasti, kad žmogus yra didžiausia vertybė. Pas mus taip pat yra milžiniška gilėjanti atskirtis tarp turtingų ir neturtingų bei tarp regionų – tarp Vilniaus ir ne Vilniaus“, – aiškino Ž. Pavilionis, pridurdamas, kad dabartinė Vyriausybė nededa daug pastangų atskirtims įveikti.
„Įgalinus ir sustiprinus pilietį ir demokratija būtų kokybiškesnė, ir grėsmių būtų mažiau, ir „kolūkių“, ir oligarchų, kurie mus perka ir parduoda, būtų šiek tiek mažiau. Galiausiai Rusija taip pat nežaistų mūsų likimais, o mes pradėtume vis didesnę įtaką regione daryti“, – sakė Ž. Pavilionis.
Apie prezidento postą galvojantis Ž. Pavilionis sakė, kad Lietuva turėtų siekti pagal įvairius ekonominius ir socialinius parametrus priartėti prie labiausiai išsivysčiusių Šiaurės valstybių. Kad tai pasiektų, aiškino politikas, Lietuva turi išnaudoti pasaulio lietuvių tinklą ir vykdyti itin aktyvią ir matomą užsienio politiką regione, Europos Sąjungoje ir NATO.
Vieną iš saugios ir klestinčios Lietuvos kūrimo įrankių Ž. Pavilionis įvardina valstybės užsienio politikos aktyvumą.
Politiko nuomone, aktyvi, ambicinga užsienio politika geriausiai prisidėtų sprendžiant valstybei kylančius iššūkius. Drąsi Lietuvos politika užsienyje, sėdėjimas su pasaulio lyderiais prie vieno stalo, pabrėžė Ž. Pavilionis, turi tapti įrankiu spręsti Lietuvai grėsmę keliančias vidaus problemas.
Konservatorius iškėlė idėją sujungti prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės užsienio politikos strategijas.
Pasak jo, prezidentas V. Adamkus dvi kadencijas buvo itin aktyvus Rytų Europoje ir sustiprino Lietuvos santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Ž. Pavilionis gyrė ir teisingais vadino V. Adamkaus prezidentavimo laikais garsiai deklaruotus Lietuvos užsienio politikos tikslus tapti Rytų Europos regiono lyderiais ir vaidinti vieną svarbiausių vaidmenų demokratizuojant ir prie integracijos į ES artinant Ukrainą, Moldovą, Gruziją, Baltarusiją. Tačiau, pripažino Ž. Pavilionis, ambicingi tikslai Lietuvą įtvirtinti kaip regiono lyderę nebuvo visiškai pamatuoti. Pasak jo, Lietuva tuomet neturėjo pakankamai tvirto ES didžiųjų valstybių užnugario.
Šią situaciją, aiškino konservatorius, ištaisė D. Grybauskaitės vykdytas užsienio politikos kursas glaudinti Lietuvos santykius su įtakingomis ES valstybėmis.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Grybauskaitė mus įtvirtino Europoje, prezidentas Adamkus mus įtvirtino Rytų Europoje ir Amerikoje. Viskam ateina savo laikas. Dabar mes tą užnugarį turime, palaikome gerus santykius su Vokietija ir Prancūzija. Aš manau, kad dabar laikas suvienyti Dalios Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus dimensijas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis, pabrėždamas, kad lyderystės idėją Lietuva jau yra pasiruošusi įgyvendinti.
Politikas taip pat akcentavo, kad Lietuva turėtų aktyviai veikti sujungiant Šiaurės ir Vidurio Europos regionus. Pasak jo, Lietuvai tai sukurtų milžinišką naudą. Be to, Ž. Pavilionio nuomone, niekas kitas, tik Lietuva gali imtis vienytojos vaidmens.
„Be mūsų niekas šio neužbaigto kurti regiono nesuvienys. Tik mes. Tai išskirtinis Lietuvos vaidmuo“, – apie Lietuvos naujas ambicijas užsienio politikoje kalbėjo Ž. Pavilionis.
Santykių su Rusija gairės
Kalbėdamas apie Lietuvos santykius su Rusija Ž. Pavilionis buvo griežtas. Jo nuomone, tiek Lietuva, tiek Vakarai neturi ir ateityje neturėtų vystyti dialogo su dabartiniu Rusijos režimu. Pasak jo, dialogo su Kremliumi iniciatyvos tik gesina visas reformas Rusijos viduje.
„Man tai yra žudikų ir mafijos gauja, kuri žudo savo valstybę ir savo tautą, nekalbant, kad žudo savo kaimynus“, – apie dabartinį Rusijos režimą kalbėjo Ž. Pavilionis.
„Mes neturime palaikyti dialogo su Kremliumi. Mes turime kurti ateitį ir ieškoti visokių galimybių, gal net sukurti visų Vakarų strategiją Rusijos atžvilgiu, kuri tą šalį gal po 50 ar 100 metų padarytų europietišką. Aš tikrai tikiu, kad Rusija ir rusai yra europiečiai, tačiau jiems reikia dar daug pastangų, kad įveiktų savo instinktus, kurie yra sustiprinti KGB sistemos“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Ši Ž. Pavilionio pozicija Rusijos klausimu atspindi daugelio jo atstovaujamos konservatorių partijos nuostatas. Jis ne kartą viešai ir aštriai kritikavo premjerą Saulių Skvernelį, šių metų pradžioje prakalbusį apie būtinybę atnaujinti dialogą su Maskva. Nemažai kritikos iš Ž. Pavilionio susilaukė ir jo bendrapartietis Vygaudas Ušackas, akcentuojantis, kad Lietuvos ir Rusijos dialogas yra ne tik įmanomas, bet ir būtinas, jei vadovaujamasi ES nustatytais bendravimo su Rusija principais. Abu politikus Ž. Pavilionis pavadino „prorusiškais kandidatais“.
Tačiau, politiko nuomone, Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu neturėtų būti pasyvi. Ž. Pavilionio tvirtinimu, Lietuva turi reikiamų ir kol kas neišnaudojamų svertų demokratizuojant Rusiją.
„Mes turime daug priemonių kaip euroatlantinio aljanso nariai, tačiau mes jų nenaudojame, mes juos atitraukiame bijodami Kremliaus. Spausdami jiems rankas, mes nepadedame Rusijai kurti ateities, o mes tą galime padaryti. Vilnius tą gali padaryti“, – aiškino Ž. Pavilionis.
Komentuodamas Lietuvai itin aktualų šalies pasienyje Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės klausimą jis pabrėžė, kad Lietuva turi užimti labai griežtą poziciją. Pasak jo, kol kas Lietuvos valdžia nepakankamai rodė pastangų, kad nesaugiu laikomas projektas būtų sustabdytas. Ž. Pavilionis reiškė pretenzijas valdantiesiems „valstiečiams“ ir jų deleguotam premjerui S. Skverneliui, kad šie, kaip žaliesiems atstovaujanti partija, neišnaudoja visų savo kontaktų.
„Mes nedarome normalaus diplomatinio lobizmo prieš Astravą. Mes nedarome to, S. Skvernelis, nors ir yra „žaliasis“, nepanaudoja savo kontaktų šį monstrą sustabdyti“, – aiškino Ž. Pavilionis.
Pasak jo, Lietuva, spręsdama Astravo AE klausimą, neturėtų leistis į derybas su Minsku. „Santykiai su Baltarusija yra tas pats, kas yra santykiai su Kremliumi. Jie privalo sustabdyti reaktorius. Turi būti iškelta esminė sąlyga Kremliaus statytiniams Baltarusijoje“, – apibendrino Ž. Pavilionis.
Euroatlantiniai santykiai
Save eurooptimistu ir agresyviu Lietuvos nacionalinių interesų Europos Sąjungoje gynėju laikantis Ž. Pavilionis tvirtino palaikąs giliau besiintegruojančios Europos Sąjungos viziją, kurią remia Vokietijos ir Prancūzijos vadovai. Tačiau, akcentavo politikas, Lietuva neturi išsižadėti savo nacionalinių interesų.
Politiko deklaruojamoje Lietuvos užsienio politikos vizijoje veikdama su euroatlantiniais partneriais Lietuva privalo taip pat rodyti išskirtinį aktyvumą. Pasak jo, Vilnius turi būti itin aktyvus bendraujant su ES ir NATO lyderiais ir visada dalyvauti sprendžiant pačius svarbiausius klausimus. Kitu atveju, aiškina Ž. Pavilionis, ne tik nebus pasiekti Lietuvos interesai, tačiau šaliai iškils realūs, valstybę naikinantys pavojai.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
„Mes turime siekti savo interesų visur ir visose srityse. Apie juos šnekėti turime prie „vipinio“ stalo. Jei mes nuspręsime sėdėti „galiorkoje“, tai mūsų niekas negirdės. Ir mes tapsime patrankų mėsa, kas istoriškai visada baigdavosi labai liūdnai. Mes turime būti su ES lyderiais, nes tokio buvimo su lyderiais mums reikia siekiant spręsti vidaus problemas. Turime aštriai kovoti dėl savo interesų, negalime parduoti jų“, – aiškino Ž. Pavilionis, pabrėždamas, kad šiuo metu bendradarbiavimui su Prancūzija, Vokietija, D. Britanija ir Lenkija yra skiriama per mažai dėmesio ir pinigų. Konservatorius akcentavo, kad tapęs prezidentu ypač daug dėmesio skirtų santykių su D. Britanija ir Izraeliu intensyvinimui.
Kartu Ž. Pavilionis tvirtino, kad Lietuva kylančių JAV ir ES ginčų akivaizdoje negali rinktis palaikyti kurios nors vienos pusės. Politikas akcentavo, kad Lietuvos ateitis priklauso nuo euroatlantinės vienybės, todėl ji ir turi išlikti šalies prioritetu.
„Mes negalime skaldytis. To nori tokios galybės kaip Rusija ir Kinija. Mes (Vakarai.- ELTA) turime įsitvirtinti kaip esminiai, pasauliniai lyderiai, su savo standartais, su savo gyvenimo būdu, investicijomis ir technologijomis. Ir būtent lietuviai, kurių egzistencija priklauso nuo tos vienybės, privalo ją kurti ir būti kartu su lyderiais“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
Jo nuomone, ir taip tvirti Lietuvos ir JAV santykiai turi dar labiau stiprėti. Politikas akcentavo, kad didesnis JAV karių buvimas Lietuvoje prisidėtų ir prie ekonomikos plėtros ir investicijų pritraukimo.
D. Grybauskaitės užsienio politikos vertinimas
Ž. Pavilionis teigimai įvertino D. Grybauskaitės vykdytą užsienio politiką. Politikas išskyrė prezidentės suformuotus gerus santykius su Vokietijos lydere Angela Merkel bei aktyvų vaidmenį Europos Sąjungoje.
Tačiau, anot jo, D. Grybauskaitė nepakankamai dirbo dėl to, kad Lietuvos santykiai su Lenkija būtų tinkami.
„Aš aktyviau stengčiausi atkurti buvusią strateginę partnerystę“, – pabrėžė Ž. Pavilionis ir sakė pasigendąs asmeninio D. Grybauskaitės vaidmens šioje srityje.
Jis taip pat sukritikavo prezidentės santykius su buvusiu JAV prezidentu Baraku Obama. Kita vertus, Ž. Pavilionis teisino D. Grybauskaitės kritikos sulaukusį sprendimą. Pasak jo, 2010 m. pati atsisakiusi ir tuometį Lietuvos premjerą Andrių Kubilių delegavusi vykti į Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų susitikimą su JAV prezidentu, D. Grybauskaitė turėjo užtektinai priežasčių. Politikas tvirtino, kad B. Obama tuomet nevienareikšmiškai investavo į santykius su Kremliumi.
*****
Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas.
Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma įvertinti parlamentaro M. Mackevičiaus elgesį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko Michalo Mackevičiaus elgesį, kuomet jis, anot žiniasklaidos, įsivėlė į konfliktą su aukšto rango Lenkijos politikais ir teisėsauga.
„Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su Lenkijos ambasada Lietuvoje, palaiko diplomatinius ryšius su Lenkija. Tokią Seimo nario ir vienos iš lenkų tautinių mažumų organizacijos vadovo retoriką ir galimai neskaidrią veiklą Lietuvoje derėtų vertinti ne tik kaip neetišką, bet ir kurstančią tautinę nesantaiką“, – teigė vienas iš kreipimosi autorių Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Kreipimesi TS-LKD nariai klausia, ar tokie Seimo nario M. Mackevičius pasisakymai apie mūsų strateginės partnerės Lenkijos atstovę Lietuvoje, ambasadorę Urszulą Doroszewską dera su Seimo nariams keliamais etikos standartais. Taip pat domimasi, ar M. Mackevičiaus pirmininkavimas paramą iš užsienio gaunančios ir galimai neskaidriai ją naudojančios daugiatūkstantinės organizacijos Lietuvos lenkų sąjungai yra suderinamas su Seimo nario statusu ir pareigomis.
Kreipimosi į etikos sargus autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad viešojoje erdvėje portale „Delfi“ pasirodė informacija apie tai, kad parlamentarui M. Mackevičiui, kuris yra ir nevyriausybinės organizacijos Lietuvos lenkų sąjunga pirmininkas, Lenkijos prokuratūra yra pateikusi įtarimus dėl finansinės paramos, kurią Lenkijos Vyriausybė skyrė lenkų bendruomenės palaikymui Lietuvoje, naudojimo ne pagal paskirtį.
Pasak konservatorių, taip pat žiniasklaidoje buvo teigiama, kad M. Mackevičius, kuris per 2018 m. gegužės 2 d. vykusį Lietuvos lenkų sąjungos suvažiavimą perrinktas šios organizacijos pirmininku, dar iki perrinkimo buvo informuotas apie jam pateiktus įtarimus, dėl ko Lenkijos ambasadorė Lietuvoje U. Doroszewska jam pranešė, jog jis negali kandidatuoti į Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko postą. Portale www.zw.lt 2018 m. gegužės 29 d. pasirodė informacija, kurioje nurodoma, kad M. Mackevičius yra gavęs šaukimą iš Lenkijos prokuratūros atvykti į apklausą įtariamojo statusu. Kartu viešojoje erdvėje pažymima, jog atsakydamas į žiniasklaidos atstovų klausimus M. Mackevičius nevengė neetiškų pasisakymų Lenkijos ambasadorei Lietuvoje.
