Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį kalbėdamas užsienio politikos konferencijoje, tvirtina, kad, vykstant tarptautinėms transformacijoms, mažos valstybės privalo prižiūrėti savo saugumą ir negali likti tarptautinės politikos nuošalyje.
Kartu prezidentas pabrėžė, kad Rusijos veiksmai išlieka ne tik Lietuvos, bet ir visos Euroatlantinės erdvės saugumo iššūkiu. Lietuvos pozicijos, dar kartą patikino šalies vadovas, šiuo klausimu nesikeičia.
„Mažoms valstybėms tokių tarptautinių turbulencijų akivaizdoje visada išauga grėsmė dėl išlikimo, įsiklausimo į jų balsą, kartais – net šauksmą. Mūsų istorija mus moko, kad tokiomis akimirkomis, kai pasaulinė tvarka ir tarptautinė sistema kinta ir net griūva, mažoms valstybėms būtina ne tik pasyviai stebėti pokyčius, bet ir prie jų prisitaikyti, taip pat ir mėginti kartu su bendražygiais į juos atsakyti“, – trečiadienį Valdovų rūmuose vykusioje penktojoje metinėje Lietuvos užsienio politikos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Neturime savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie savo kaimynę. Deja, tokių kalbų aš matau labai daug“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat patikino, kad valdžios institucijų svarbiausi tikslai yra užtikrinti šalies nepriklausomybę ir saugumą, valstybės ir žmonių gerovę, tačiau atkreipė dėmesį, jog tarptautine teise grįsta pasaulinė tvarka yra „laužoma mūsų akivaizdoje“ ne tik tolimuose pasaulio regionuose.
„Rytų kaimynystėje tęsiasi ir kariniai, ir hibridiniai konfliktai, kurie tiesiogiai kelia grėsmę mūsų saugumui“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda: atsukusi nugarą demokratijai, Rusija išlieka ilgalaikiu iššūkiu
Kalbėdamas apie Lietuvos santykius su Rusija, G. Nausėda paragino nekalbėti šia tema paviršutiniškai bei atkreipė dėmesį į gynybos sektoriaus tinkamo finansavimo būtinybę.
„Investicijos į gynybą Lietuvai ne užgaida, o egzistencinė būtinybė. Ji kyla tokioje saugumo aplinkoje, kur Rusija ne tik modernizuoja savo karines pajėgas, didina jų parengtį ir mobilumą, bet ir neatsisako agresyvios retorikos bei priešiškų veiksmų“, – pabrėžė G. Nausėdas, pareiškęs viltį, kad Lietuva pasieks ir 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto gynybai.
„Neturėtume savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie mūsų didžiausią kaimynę. Deja, tokių kalbų aš matau labai daug. Vakarų pasaulis pagaliau turėtų išmokti tiek Sakartvelo, tiek Ukrainos pamokas“, – teigė G. Nausėda. Stasys Lozoraitis
Kartu šalies vadovas tvirtino, kad neįmanoma Rusijos priversti grįžti prie taisyklėmis grįstos pasaulinės tvarkos, jeigu ji pati to nenori, tačiau, jo teigimu, negalima legitimizuoti neteisėtų Rusijos veiksmų.
„Santykių stabilizavimas ir normalizavimas negali vykti bendrų vertybių sąskaita. Sankcijos turi išlikti, kol Rusija iš esmės nepakeis savo elgesio“, – pabrėžė prezidentas.
Savo kalboje G. Nausėda kalbėjo ir apie santykius su JAV, euroatlantinį saugumą, bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis, taip pat prioritetus klimato kaitos programos įgyvendinime, energetikos, verslo aplinkoje.
Valdovų rūmuose trečiadienį vyksta penktoji „Diplomatijos šefo“ Stasio Lozoraičio vardo Lietuvos užsienio politikos konferencija.
Šiandien videostudijoje “SLAPTAI” ir vėl – žurnalistė, vertėja Goda FERENSIENĖ. Tačiau nenustebkite, nes šį sykį pokalbio tema – ne politika. Jei ankstesniuose videointerviu Goda Ferensienė dažniausiai dėstydavo savo asmeninį požiūrį į valdančiąsias partijas, baksnodavo pirštu į Socialdemokratų bei Konservatorių daromas klaidas bei svarstydavo, kokios politinės jėgos šį rudenį gali laimėti Seimo rinkimuose, tai šiandien apie politiką – nė žodžio.
Žurnalistės, vertėjos Godos FERENSIENĖS dėmesys nūnai sukoncentruotas į … nekultūringąją Lietuvą. Videostudijos “SLAPTAI” viešnia stebisi, kodėl, praėjus dviems nepriklausomybės dešimtmečiams, Lietuva pataikauja būtent paviršutiniškumui, primityvumui, masinei kultūrai, o ne tikrosioms, laiko išbandytoms vertybėms.
