Kyjivas, rugsėjo 22 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galėjo gauti Amerikos lyderio Joe Bideno pažadą, kad JAV perduos Ukrainai nedidelę ATACMS raketų partiją.
Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas „NBC News“, remdamasis trimis JAV administracijos atstovais, rašo „Ukrinform“.
„Prezidentas J. Bidenas pasakė savo kolegai iš Ukrainos V. Zelenskiui, jog JAV perduos nedidelį skaičių tolimojo nuotolio raketų, kad padėtų Ukrainai kare su Rusija“, – teigiama pranešime.
Patikslinama, kad omenyje turimos ATACMS raketos. Bet JAV administracijos pareigūnai nenurodė, kada raketos gali būti pristatytos ir kada apie tai bus paskelbta viešai.
Anksčiau Pentagono atstovai pareiškė, kad JAV neturi didelių ATACMS atsargų, pažymi televizijos kanalas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir JAV prezidentas J. Bidenas ketvirtadienį susitiko Baltuosiuose rūmuose.
Londonas, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). Pietų Afrikos dramaturgas ir rašytojas Damonas Galgutas trečiadienį laimėjo 2021 metų Bookerio premiją už „Pažadą“ (The Promise), romaną, kuriame aprašoma šeimos istorija nuo vėlyvojo apartheido laikų iki Jacobo Zumos prezidentavimo.
Tai jau trečioji į galimų premijos laimėtojų trumpąjį sąrašą patekęs jo romanas. Knygoje, apimančioje kelis dešimtmečius, vaizduojamas vis didėjantis šeimos susiskaldymas šaliai tapus demokratine.
„Esu tikrai giliai, nuolankiai dėkingas už tai“, – sakė 57-erių metų rašytojas, atsiimdamas prestižinį Didžiosios Britanijos apdovanojimą per televizijos transliuotą ceremoniją Londone.
„Prireikė daug laiko, kad čia atsidurčiau, o dabar, kai čia atsidūriau, toks jausmas, kad manęs neturėtų čia būti“, – pridūrė autorius, kuris pirmąjį romaną parašė būdamas 17 metų.
Dar prieš apdovanojimą buvo tikimasi, kad premiją laimės „Pažadas“, romanas apie baltųjų šeimą, turinčią ūkį netoli Pretorijos, kur D. Galgutas užaugo.
Baltasis PAR rašytojas sakė, kad norėjo, jog šis kritikų pripažintas romanas parodytų, kaip „bėgantis laikas“ veikia šeimą, šalį, jos politiką ir „teisingumo sampratas“, ir kartu panagrinėtų mirtingumą.
Kalbėdamas iškart po to, kai buvo paskelbtas laimėtoju, D. Galgutas atidavė pagarbą savo gimtajam žemynui.
„Šie metai buvo puikūs Afrikos rašytojams, todėl norėčiau priimti šį apdovanojimą visų papasakotų ir nepapasakotų istorijų, išgirstų ir neišgirstų rašytojų iš nuostabaus žemyno, kurio dalis esu, vardu, – sakė jis. – Prašome ir toliau mūsų klausytis. Dar daug dalykų išgirsite“.
Kiek vėliau kalbėdamas su žurnalistais jis atkreipė dėmesį, kad šiemet Nobelio literatūros premijos laureatu tapo kitas Afrikos rašytojas – Zanzibare gimęs rašytojas Abdulrazakas Gurnah.
Tai „leidžia manyti, kad galbūt Afrikos balsas ima stiprėti“, – sakė jis.
D. Galguto laimėjimas buvo paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po žinios, kad kitas Afrikos rašytojas, 31-erių metų senegalietis Mohamedas Mbougaras Sarras pelnė Goncourt‘ų premiją – pagrindinę Prancūzijos literatūros premiją.
D. Galgutas triumfavo konkurencingame ir įvairialypiame trumpajame sąraše, į kurį pateko autoriai iš Šri Lankos, Didžiosios Britanijos ir JAV, o jų romanai apėmė įvairias temas ir pasakojimus – nuo moterų piločių iki šiuolaikinės socialinės žiniasklaidos.
Ši premija, kurią anksčiau yra gavę Salmanas Rushdie, Margaret Atwood ir Hilary Mantel, yra vienas svarbiausių literatūrinių apdovanojimų už anglų kalba parašytus romanus.
Laureatas gauna 50 tūkst. svarų sterlingų (59 tūkst. eurų) piniginę premiją, taip pat karjerą keičiantį pardavimų augimą ir žinomumą visuomenėje.
Šių metų vertinimo komisijos pirmininkė Maya Jasanoff gyrė visus finalinius pretendentus, tačiau išskyrė „Pažadą“ dėl jo „neįtikėtino originalumo ir balso sklandumo“ ir kaip knygą, kuri yra „išties kupina istorinės ir metaforinės reikšmės.“
Kritikai pritarė. Niujorko žurnalas „The New Yorker“ knygą pavadino „nepaprasta“, o PAR laikraštis „Sunday Times“ teigė, kad „nuostabu, kiek daug istorijos Galgutas sutalpino į šį trumpą romaną“.
Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad artimiausiu metu jo komandos Prezidentūroje vėl laukia pokyčiai.
„Taip, bus pokyčių“, – interviu Delfi trečiadienį patvirtino šalies vadovas. Tačiau paprašytas detalizuoti, kas konkrečiai keisis, prezidentas kalbėjo abstrakčiai. Pasak jo, tokie pokyčiai yra natūralus dalykas, o ir jis pats, akcentavo G. Nausėda, nėra davęs pažadų per visą kadenciją savo komandos nekeisti.
„Pokyčių bus todėl, kad aš esu pateikęs daug rinkiminių pažadų, pirmiausiai dėl gerovės valstybės, tačiau niekur nesu teikęs pažado, kad su nepakitusia komanda išbūčiau visą savo kadenciją. Aš manau, kad tai yra natūralus, gyvas organizmas, kada mes turime reaguoti į aktualijas, reaguoti į besikeičiančią aplinką. Taigi pokyčių bus, o kada jie bus, tada ir bus jie paskelbti“, – Delfi aiškino prezidentas.
ELTA primena, kad 2020 m. vasarą pasikeitė trys vyriausieji G. Nausėdos patarėjai. Darbą Prezidentūroje baigė Jonas Vytautas Žukas, Sonata Šulcė ir Aistis Zabarauskas.
Prezidentas nepatvirtino, kad numatomi pokyčiai komandoje yra susiję su jo vyriausiuoju patarėju Simonu Krėpšta. Pastarasis jau anksčiau, po prezidento išsakytų užuominų „Verslo žinioms“, buvo minimas kaip galimas kandidatas į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko poziciją.
Visgi šį kartą G. Nausėda pripažino, kad S. Krėpšta yra vienas iš kandidatų LB valdybos pirmininko poste pakeisti Vitą Vasiliauską.
„Mes šiuo metu svarstome keletą kandidatūrų, ponas Krėpšta yra viena iš jų. Bet, savaime suprantama, yra daugiau argumentų ir motyvų, kurie nulems sprendimą. Ir vienas iš tų motyvų – patikėkite, aš poną Krėpštą laikau vienu iš stipriausių savo komandos žmonių ir skirtis su juo man būtų sunku“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo, kad šiuo metu minimi 4–5 kandidatai į LB valdybos pirmininko postą.
„Praktiškai konsultacijas su jais mes esame pradėję. Tada, kuomet prieisime vienokį ar kitokį sprendimą, žinoma, su visa derama pagarba, derinsime kandidatūrą su Seimo frakcijomis ir su Seimu apskritai“, – sakė G. Nausėda.
Dabartinis LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas savo antrą kadenciją baigia balandį.