Kauno “Aušros” gimnazija, nuėjusi ilgą ir sudėtingą kelią, artėja prie savo šimtmečio. Šiuo keliu ėjo daug žymių žmonių. Viliuosi, kad šių metų Vasario 16-osios šventė, kurioje teko dalyvauti su Lietuvai pagražinti draugijos žmonėmis, irgi paliks šiokį tokį pėdsaką garbingoje mokyklos istorijoje. Pernai Kauno moksleiviai gražiai paminėjo “Aušros” laikraščio 125-metį, o šiemet jie pradeda “skambinti” Vinco Kudirkos “Varpu”: jam jau – 120. LPD pirmininkas Juozas Dingelis paragino tuo “Varpu” skambinti taip, kad jį vėl išgirstų visa Lietuva. Ypač tai aktualu šįmet, kai švenčiame Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Nes “Varpe” labai daug to, kas ir šiandien mums nepaprastai aktualu. Charakteringas V.Kudirkos ir “Varpo” bruožas – idealizmas. O idealizmas čia reiškia pasišventimą. Pasišventimą kažkam, kas svarbiau už mano privatų gyvenimą. Šiandien pasigendame pasišventimo ir šio jį įvardinančio žodžio. “Varpe” dažnai vartojamas žodis vienybė. Beviltiškas tas žodis atrodė tais laikais, bet V. Kudirka juo tikėjo.
Iš “Aušros” gimnazijos vykome į didžiausią Kauno “Ąžuolo” mokyklą. Moksleiviai, mokytojai buvo kiti, bet tokie pat gražūs ir viltingi. Tą dieną aktoriui T. Vaisietai ir politologui V.Bražėnui dar plojo kauniečiai, susirinkę į Perkūno namus – Jėzuitų gimnaziją. Prieš karą čia mokėsi ir garbusis V. Bražėnas, gal net toje pačioje salėje, kur dabar kalbėjo Lietuvai aktualiomis temomis.
Vytauto Visocko nuotr.
2009.08.08
