Pekine – stipri liūtis. EPA – ELTA foto
Pekinas, liepos 31 d. (AFP-ELTA). Stiprioms liūtims užklupus Kinijos sostinę, pirmadienį iš patvinusių Pekino vandens kelių buvo ištraukti du kūnai, pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Šį rytą patruliuojant vandens keliuose buvo aptikti du žmonės“, – pranešė valstybinis laikraštis „People’s Daily“ ir pridūrė, kad aptikti žmonės buvo be gyvybės ženklų.
Prieš tai pirmadienį stiprioms liūtims plakant Pekiną buvo paskelbtas didžiausias pavojus dėl potvynių ir nuošliaužų. Valdžios institucijos paskelbė apie „didelę griūčių, žemės ir purvo nuošliaužų riziką“ Pekino priemiesčiuose, taip pat retą – raudoną – įspėjimo lygį dėl potvynių.
Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija
Pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua. Ministerijoje apsilankiusiam diplomatui buvo pareikštas griežtas protestas dėl šeštadienį Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje išsakytos pozicijos esą taip vadinamos „buvusios Sovietų Sąjungos šalys“ neturi faktinio statuso tarptautinėje teisėje.
„Daugelį metų Vakarai teigė, kad ekonominis bendradarbiavimas įtikins diktatorius palaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Tačiau mes tik maitinome jų ekonomiką ir leidome jiems laužyti visas taisykles. Kinija lažinasi, kad mes pakartosime šią klaidą. Laikas išbandyti ką nors kita“, – savo tviterio paskyroje pirmadienį rašė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
URM pabrėžė, kad trys Baltijos valstybės kadaise buvo neteisėtai okupuotos Sovietų Sąjungos.
„Iš neteisės negali gimti teisė – tai yra tarptautinės teisės principas, pagal kurį neteisėtos sovietų okupacijos žlugimas reiškė Baltijos valstybingumo tąsą. Kinijos ambasadoriaus komentaras yra Baltijos šalių bei kitų valstybių istorijos iškraipymas. Tai prieštarauja ir 1991 m. rugsėjo 14 d. pasirašyto Jungtinio komunikato dėl diplomatinių santykių tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos Respublikos užmezgimo nuostatoms“, – rašoma URM pranešime spaudai.
Užsienio reikalų ministerijos proteste taip pat pažymima, kad Kinijos ambasadoriaus abejonė dėl Krymo priklausymo Ukrainai yra nepriimtina.
„1991 m. visa tarptautinė bendruomenė, įskaitant Kinijos Liaudies Respubliką, Ukrainą su Krymu kaip jos integralia dalimi pripažino tarptautiniu mastu. Krymas yra ir visada bus Ukrainos dalimi“, – akcentuoja ministerija.
Tibeto skvere – lentelė lietuvių ir tibetiečių kalbomis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye pareiškimai ir abejonės dėl buvusių sovietinių respublikų suvereniteto sukėlė ažiotažą tarptautinėje erdvėje. Atsakydamas į televizijos kanalo LCI žurnalisto klausimą, ar Krymas yra Ukrainos dalis, Lu Shaye teigė, kad svarbus požiūrio kampas. Žurnalistui įsikišus ir pareiškus, kad pagal tarptautinę teisę Krymas yra Ukrainos dalis, Kinijos diplomatas atsakė, kad pagal tarptautinę teisę buvusios sovietinės respublikos neturi jokio statuso, nes „nėra tarptautinės sutarties, kuri materializuotų jų suverenitetą“. Aktyvistai iškėlė Tibeto vėliavą. EPA-ELTA nuotr.
Pastaruosius L. Shaye pareiškimus pasmerkė eilė Europos Sąjungos šalių bei Briuselio lyderių. ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis diplomato pasisakymus pavadino „nepriimtinais“. Tuo metu parlamentarus vienijantis globalus aljansas dėl Kinijos kreipėsi į Prancūzijos Užsienio reikalų ministrę Catherine Colonna, prašant paskelbti Pekino ambasadorių nepageidaujamu asmeniu.
Tuo metu Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos pasiaiškinti išsikvietė šalyje reziduojančius Pekino atstovus.
Po kilusio skandalo, Pekinas suskubo tikslinti Kinijos poziciją ir pareiškė gerbiantis visų buvusių sovietinių respublikų „suverenios valstybės statusą“. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning tvirtino, kad Pekinas gerbia visų šalių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei laikosi JT Chartijos tikslų bei principų.
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę perspės Kinijos vadovą Xi Jinpingą, kad bet koks Pekino sprendimas karine jėga paremti Rusiją kare su Ukraina būtų pražūtingas, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
„Jei Kinija priimtų šį pražūtingą sprendimą, tai turėtų didelį strateginį poveikį konfliktui“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį prezidento vizitą į Kiniją žurnalistams sakė E. Macrono patarėjas, prašęs neskelbti jo pavardės.
„Norime išvengti blogiausio, todėl turime su jais (kinais) bendrauti ir pateikti savo poziciją“, – sakė pareigūnas, pridurdamas, kad Prancūzija norėtų nustatyti „vidutinės trukmės kelią, kaip užbaigti konfliktą“.
Šis dialogas yra itin svarbus dar ir dėl to, kad „Kinija yra vienintelė šalis pasaulyje, galinti iš karto ir radikaliai paveikti karo eigą viena ar kita kryptimi“, pridūrė pareigūnas.
Kinija niekada viešai nepalaikė Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau taip pat niekada nepareiškė jokios kritikos Maskvai.
Vakarų valstybės baiminasi, kad Maskva nori paskatinti karinį bendradarbiavimą su Kinija, siekdama įgyti pranašumą kare, nors Kinija tokio viešo pasiūlymo Maskvai irgi nepateikė.
E. Macrono ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitas į Kiniją prasidės trečiadienį. Xi anksčiau šį mėnesį lankėsi Maskvoje ir surengė derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Kiniečių vaikai. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Per vadinamosios „Vienišių dienos“ akcijas Kinijos gyventojai šiais metais vėl išleido milijardines sumas. Tokių interneto platformų, kaip „Alibaba“ ir „JD.com“ apyvarta nuo ketvirtadienio vakaro 22.00 val. iki 14.00 val. penktadienio popietę siekė 262 mlrd. juanių (beveik 36 mlrd. eurų), skelbia įmonės „Syntun“ analitikai.
Dėmesys didžiausiam nuolaidų vakarui prekyboje šiemet buvo daug mažesnis. Nepaisant to, parduotų prekių vertė pirmą kartą nuo spalio pabaigos gali viršyti trilijoną juanių, sakė Xiaofengas Wangas, rinkos tyrimo bendrovės „Forrester“ vyriausiasis analitikas.
„Vienišių dieną“ 2009 metais inicijavo „Alibaba“. Bendrovė rėmėsi JAV populiariu vadinamuoju „Juoduoju penktadieniu“. Dabar ši pagal apyvartą smarkiai lenkia „penktadienį“. „Vienišių diena“ kasmet vyksta lapkričio 11 dieną. Tačiau nuolaidų akcijos dažnai prasideda jau spalio gale.
Specialiais pasiūlymais daugeliui poros neturinčių kinų norima praskaidrinti vienatvę – būtent tokia buvo pirminė idėjos žinutė.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, rugsėjo 29 d. (dpa-ELTA). Valdant Xi Jinpingui Kinijos reputacija Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose ir kitose išsivysčiusiose šalyse smarkiai pablogėjo , rodo ketvirtadienį paskelbtas „Pew“ tyrimų centro tyrimas.
„Pew“ apklausos ir duomenų analizė parodė, kad viešoji nuomonė apie Kiniją išsivysčiusiose šalyse per dešimt Xi Jinpingo valdymo metų tapo „staiga ir dideliu mastu labiau neigiama“. Nustatyta, kad didžiausią susirūpinimą kelia Kinijos žmogaus teisių politika, karinė galia ir ekonomika.
Per Kinijos komunistų partijos kongresą, prasidėsiantį spalio 16 d. Pekine, Xi Jinpingas siekia trečiosios partijos vadovo kadencijos, tai būtų precedento neturintis atvejis. Kongresas rengiamas kas penkerius metus. Jau kurį laiką buvo aišku, kad Xi Jinpingas pasinaudos susitikimu siekdamas užsitikrinti dar vieną partijos generalinio sekretoriaus kadenciją ir toliau plėsti savo galias.
Lapkritį Komunistų partija atvėrė jam kelią išlikti partijos lyderiu galimai visą gyvenimą. Savo „istorinėje rezoliucijoje“ partijos Centro komitetas nusprendė „visiems laikams“ palaikyti Xi Jinpingo, „kaip partijos branduolio“, poziciją.
„Pew“ pabrėžia, kad nuo 2017 m. nepalankus požiūris į Kiniją „dramatiškai“ išaugo Pietų Korėjoje, stiprėja Australijoje, o „Japonijoje požiūris į Kiniją neigiamas visą pastarąjį dešimtmetį“.
Pekinas dėl koronaviruso ėmėsi naujų apribojimų. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, balandžio 30 d. (AFP-ELTA). Šį savaitgalį Kinijos sostinės Pekino gyventojai maistą restoranuose galės užsisakyti tik išsinešti, o gyventojai, besilankantys viešose vietose, privalės turėti neigiamą COVID-19 testą. Tokių žingsnių imtasi Kinijai rengiantis minėti darbininkų dieną, informuoja AFP.
Kinijoje bus penkios nedarbo dienos. Šiuo periodu įprastai daug keliaujama. Tačiau manoma, kad šį kartą žmonės liks namie, nes šalis susiduria su didžiausiu COVID-19 atvejų šuoliu nuo pandemijos pradžios.
Dėl itin užkrečiamos omikron atmainos Kinijos valdžia dar labiau sugriežtino apribojimus, kuriais siekiama visiškai panaikinti COVID-19. Su viruso plitimu kovojama masinio testavimo ir karantino pagalba.
Nepaisant augančių kaštų ir visuomenės nusivylimo, Pekino valdžia paskelbė, kad viešų vietų lankymas bus dar labiau ribojamas atostogų metu ir po jų.
Nuo gegužės 1 iki 4 d. kavinės ir restoranai negalės aptarnauti lankytojų vietoje. Be to, ligoninėse paruošta 4 000 papildomų vietų, kurios paprastai naudojamos pacientams su lengvais arba be jokių COVID-19 simptomų. Taip pat ruošiamos didesnės karantinavimo patalpos. Kinija dėl koronaviruso ėmėsi naujų apribojimų. EPA-ELTA nuotr.
Nuo gegužės 5 d. gyventojams reikės turėti neigiamą, ne vėliau nei prieš savaitę atliktą, COVID-19 testą, norint patekti į viešas vietas ir važiuoti viešuoju transportu.
Norintiems lankytis sporto renginiuose ir keliauti grupėms būtina turėti prieš 48 val. atliktą neigiamą testą ir visiškos vakcinacijos įrodymą.
Šeštadienį Kinijoje užfiksuota 10 700 koronaviruso atvejų, daugiausiai Šanchajuje. Daugeliui iš 25 mln. gyventojų artimiausiomis savaitėmis nurodyta likti namie.
Pekine prasideda žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, vasario 20 d. (dpa-ELTA). Vėlai sekmadienį Pekine prasidėjo žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija, užbaigianti 17 dienų trukusį sporto renginį.
Teminė ceremonija „Vienas pasaulis, viena šeima“ laikoma „žmonių iš viso pasaulio susijungimu“, pasak organizatorių, o „nepamirštamus kinų Naujuosius metus mes praleidome visi kartu Pekine kaip viena šeima“.
Ceremonijai Paukščio lizdu pavadintame stadione vadovauja žymus kino režisierius Zhang Yimou, jis taip pat vadovavo ir atidarymo ceremonijai ir abiem ceremonijoms per 2008 m. vasaros žaidynėse Pekine – vieninteliame mieste, kuriame vyko abejos olimpinės žaidynės.
Stadione turi žygiuoti žaidynėse dalyvavę sportininkai, kalbės Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, įvertinsiantis žaidynes. Pekine – olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija. EPA-ELTA nuotr.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra vienas iš dalyvaujančių garbingų asmenų, tačiau daugelis Vakarų šalių paskelbė diplomatinį žaidynių boikotą dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje. Koronaviruso pandemija taip pat labai apribojo žmonių, galinčių dalyvauti ceremonijoje, skaičių.
Kitos olimpinės žiemos žaidynės vyks Italijoje, Milane ir Kortinoje, 2026 metais, per uždarymo ceremoniją Pekine estafetė bus perduota šiems šeimininkams.
„Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad įsivėlusi į konfliktą su Kinija Lietuva papuolė į pavojingą situaciją, kadangi Pekinas verslą spaudžia ir toliau spaus netiesiogiai. Anot jo, neoficialios Kinijos sankcijos skaudžiausiai smogs pramonės sektoriui, kurio įmones norima išstumti iš pasaulinių tiekimo grandinių.
„Kinija yra pasaulio fabrikas. Labiausiai kenčia ir kentės mūsų pramonės sektorius, nes Kinija pagamina apie 30 proc. visos pasaulio pramonės produkcijos – grubiai tiek pat, kiek Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos kartu sudėjus. Tai yra milžiniškos apimtys“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.
„Tas pats Taivanas yra investavęs 200 mlrd. į Kiniją, o siūlo dabar į Lietuvą investuoti 200 mln. (JAV dolerių – ELTA). Santykis „vienas prie tūkstančio“. Kinija yra pakankamai įtakinga pramonės sektoriuje“, – pavyzdžiu dalijasi ekonomistas.
„Luminor“ eksperto vertinimu, turint tokią didelę dalį pasaulinės pramonės rinkos, Kinija dažnai dalyvauja pasaulinėse gamybos grandinėse, tad joje pagamintus komponentus savai produkcijai gaminti naudoja kitos valstybės. Būtent iš šios globalios prekybos, pasak Ž. Maurico, netiesioginėmis sankcijomis norima išstumti Lietuvos gamintojus.
„Lietuva, kadangi yra dalinai įsitraukusi į tas tiekimo grandines, jai gana pavojinga ši situacija, nes Kinija netiesiogiai spaus. Tiesiogiai nebus galima jos apkaltinti ar pareikšti protestų, bet Kinija tiesiog nerekomenduos to partneriams arba valstybėms“, – sako jis. Ž. Mauricas, be kita ko, pažymi, jog tokių veiksmų pasekmės Lietuvos ūkiui gali būti skaudžios, kadangi būtų pažabotas sektorius, kuris augo.
„Didžiausias pavojus, kad mes galime būti išcentrifuguoti iš tų prekybos grandinių ir tai būtų nemenkas nuostolis Lietuvai, nes pastaraisiais metais, ypač pramonės sektorius, Lietuvoje plėtėsi. Matėme, kad ir regioninę atskirtį jis mažina, nes Vilnius nėra pagrindinis centras (tai yra Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, kiti mažesni miestai), – pastebi Ž. Mauricas. Jo teigimu, dėl netiesioginio Pekino spaudimo taip pat gali mažėti Lietuvos patrauklumas investicijoms.
ELTA primena, kad Kinija pradėjo spausti Lietuvos verslą po to, kai lapkričio viduryje Vilniuje buvo atidaryta pirmoji pasaulyje Taivano atstovybė salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Užsienio reikalų ministerija tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Be kita ko, gruodį Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš jos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Rimas Varkulevičius. Simono Švitros (ELTA) nuotr.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius įsitikinęs, kad spręsti Lietuvos ir Kinijos konfliktą, kurio pasekmes jaučia verslas, reikia nedelsiant, visų pirma – kuo greičiau pradėti trišales derybas tarp Lietuvos, Europos Komisijos (EK) ir Kinijos institucijų.
Jo teigimu, laiko lūkuriuoti nebėra, kadangi netolimoje ateityje Lietuvos įmonės rizikuoja dar labiau nukentėti nuo Pekino taikomų spaudimo priemonių.
„Reikėtų truputį pragmatiškiau pasižiūrėti į grėsmes, kurios susiformuos per ateinančius laikotarpius ir tie periodai labai trumpi. Ponai, mes nebeturime laiko laukti – kita savaitė, dar kita. Mano kolega Vidmantas Janulevičius (Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas – ELTA) sako, kad tūkstantis konteinerių ar daugiau stovi Kinijos uostose, kurie neišplaukia. Mūsų nariai siunčia ekrano nuotraukas, kur parašyta: „Lietuva – error (angl. klaida – ELTA)“. Lietuva neįrašyta į Kinijos muitinės katalogus ar apskaitos formatus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Varkulevičius.
Verslo atstovas neabejoja, kad surinkus tokią informaciją nedelsiant turi būti pradėtos trišalės derybos, kuriose iš Lietuvos pusės dalyvautų Vyriausybės, nukentėjusio verslo atstovai, politikai ir diplomatai, taip pat aukščiausio rango EK pareigūnai bei Pekinas.
R. Varkulevičius akcentuoja būtinybę mobilizuotis pačioms įmonėms, o politikai, bendradarbiaudami su nukentėjusiu verslu, esą privalo veikti greitai tiek Europos, tiek pasauliniu mastu. Be to, anot LPPARA prezidento, su Lietuvoje įsikūrusiomis įmonėmis, kurių produkciją Kinija taip pat pranešė sankcionuosianti, turi asmeniškai bendrauti šalies lyderiai.
„Labai svarbus greitas veikimas pačių politikų – EK formatu, Pasaulinės prekybos organizacijos formatu ir, galų gale, individualių investicijų apsaugos formatais (…) Turime IKEA, „Continental“, turime dar daugybę įmonių. Su jų vadovais turi kalbėtis pirmieji Lietuvos asmenys“, – sakė jis.
Visgi R. Varkulevičius nemano, kad Lietuvą dėl kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos, palankios investicinės ir konkurencinės aplinkos pasirinkusios tarptautinės įmonės pradės masiškai keltis į kitas šalis.
„Nelabai sutinku su kolegomis, kad mes labai išgąsdinom užsienio investuotojus. Taip, akyliau pasižiūrėjus, tačiau jie vis tiek naudosis tais pranašumais, kurie Lietuvoje egzistuoja“, – pažymi R.Varkulevičius.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Mes mylime Lietuvą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Kinija vienašališkai siekia pakeisti Lietuvos ambasados Pekine pavadinimą. Ministro teigimu, tokie Kinijos veiksmai prieštarauja Vienos konvencijai, todėl diplomatai į Lietuvą yra grąžinti konsultacijų.
„Labai griežtai noriu pasakyti, kad tai nėra ambasados uždarymas. Diplomatai, diplomatė grįžta konsultacijų, dėl to, kad yra išsiskyrusios nuomonės tarp mūsų ir Kinijos, kokios yra galimybės pakeisti pavadinimą ambasados. Kinija siekia, kad Lietuva pakeistų pavadinimą į tokį, koks net nėra numatytas mūsų įstatymuose“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Landsbergis.
Ministras teigia, kad Kinija yra atsiuntusi savo pasiūlymą, kaip galėtų keistis Lietuvos ambasados Pekine pavadinimas. Vis tik, pasak jo, šie pavadinimo keitimo pasiūlymai turi būti suderinti su Lietuvos teise.
„Galime svarstyti įvairius pasiūlymus, tik jie turi būti suderinti su mūsų teise. Bet koks vienašališkas sprendimas keisti pavadinimą kitai valstybei atsisakant pačiai arba neturint galimybės to padaryti prieštarauja Vienos konvencijai. Ir dėl to mes paprašėme žmonių grįžti, tol, kol vyks konsultacijos ir bus priimti kažkokie abiem pusėms tinkantys sprendimai“, – sakė G. Landsbergis. Vardan tos Lietuvos. Slaptai.lt nuotr.
Pasak jo, yra daug interpretacijų, kaip Lietuvos ambasados Pekine pavadinimo keitimas galėtų paveikti Lietuvos diplomatų tolesnį darbą Kinijoje.
„Išsiskiria vertinimas, kas jų laukia po to, kai Kinija vienašališkai keičia pavadinimą. Tai interpretacijos galimos įvairios. Sakykime, dėl jų kiniškų tapatybės kortelių tolimesnio galiojimo, kuris iš esmės užtikrina jų teisę laisvai keliauti, judėti jų gyvenamame mieste ir valstybėje“, – atkreipė dėmesį ministras. Lietuva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Todėl, G. Landsbergio teigimu, trečiadienį Kinijoje nebeliko nė vieno Lietuvos diplomato. Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad Lietuvos ambasados Kinijoje laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė grįžta į Vilnių konsultacijų.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos ambasados Kinijoje ir Kinijos ambasados Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą.
Kadangi pavaduojančio diplomato Pekine nėra, ambasada laikinai tęsia darbą nuotoliniu būdu.
Kaip ir anksčiau, Kinijoje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinės paslaugos ir toliau ribotai bus teikiamos nuotoliniu būdu.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). Kinija ketvirtadienį atsikirto į JAV ataskaitą apie Kinijos branduolinio arsenalo plėtrą, pavadindama ją „pilna išankstinių nuostatų“, ir apkaltino Vašingtoną pernelyg sureikšminus grėsmę.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos komentarai pasirodė po to, kai Pentagonas pareiškė, kad Kinija daug sparčiau nei tikėtasi didina savo branduolinę ginkluotę ir taip mažina atotrūkį nuo JAV.
JAV ataskaitoje teigiama, kad iki 2027 metų Kinija gali turėti 700 branduolinių kovinių galvučių, o iki 2030 metų – daugiau kaip 1 000. Tai yra du su puse karto didesnis arsenalas, nei Pentagonas prognozavo dar prieš metus.
Tačiau joje pažymima, kad Pekinas greičiausiai nesiekia turėti galimybę surengti neišprovokuotą atominį smūgį priešininkui, turinčiam branduolinį ginklą.
„JAV gynybos departamento paskelbtoje ataskaitoje, kaip ir ankstesnėse panašiose ataskaitose, neatsižvelgiama į faktus ir pilna išankstinių nuostatų“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
Jis pridūrė, kad Vašingtonas naudoja ataskaitą tam, kad „išpūstų kalbas apie Kinijos branduolinę grėsmę“, ir apibūdino JAV kaip „didžiausią pasaulyje branduolinės grėsmės šaltinį“.
JAV vertinimas pateiktas Pentagono metinėje ataskaitoje Kongresui apie Kinijos karinę raidą.
JAV kariai. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, spalio 7 d. (AFP-ELTA). JAV specialiųjų operacijų pajėgos ir jūrų pėstininkai jau daugiau nei metus slapta rengia Taivano karius, rizikuodami papiktinti Kiniją, ketvirtadienį pranešė „The Wall Street Journal“.
Laikraštis teigia, kad maždaug dvi dešimtys JAV karių mokė Taivano sausumos ir jūrų pajėgas „mažiausiai metus“, Kinijai vis labiau žodžiais grasinant salai, Jungtinių Valstijų sąjungininkei.
Straipsnyje cituojami neįvardijami pareigūnai. Taivano gynybos ministerija atsisakė komentuoti. Pentagonas to nepatvirtino ir nepaneigė.
Atstovas spaudai Johnas Supple’as sakė, kad JAV parama Taivano kariuomenei vertinama atsižvelgiant į jo gynybos poreikius. „Mūsų parama ir gynybos santykiai su Taivanu išlieka sutelkti prieš esamą grėsmę, kurią kelia Kinijos Liaudies Respublika“, – sakoma J. Supple‘o pranešime. „Raginame Pekiną laikytis įsipareigojimo taikiai spręsti skirtumus abiejose sąsiaurio pusėse“.
Straipsnis patvirtina Taivano žiniasklaidos pranešimus pernai lapkritį, cituojant Taivano karinių jūrų pajėgų vadovybę, kad JAV kariai ten atvyko rengti Taivano jūrų pėstininkus ir specialiąsias pajėgas mažų laivų ir amfibijų operacijoms. Vėliau šiuos pranešimus paneigė JAV ir Taivano pareigūnai, pabrėžę, kad abi šalys vykdo dvišalius karinius mainus ir bendradarbiauja.
Jungtinės Valstijos tiekia Taivanui ginklus, įskaitant raketas gynybai ir naikintuvus, o Pekinas grasina jėga perimti salos kontrolę ir vėl ją integruoti į Kiniją. JAV taip pat laikosi dviprasmiško įsipareigojimo ginti Taivaną, Pekino laikomą atskilusia provincija. Pernai paskelbtame ir Taivano žiniasklaidos parodytame vaizdo įraše matyti JAV kariai, dalyvaujantys pratybose saloje.
Kinijos pajėgos pastaraisiais metais stiprina veiksmus Taivano atžvilgiu, vykdo jūrų šturmo pratybas ir skraidina dideles bombonešių ir naikintuvų grupes netoli Taivano oro erdvės. JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as Kinijos veiklą pavadino „destabilizuojančia“ ir „provokuojančia“. „Mes primygtinai raginame Pekiną nutraukti savo karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą bei prievartą prieš Taivaną“, – sakė jis, JAV įsipareigojimą salai pavadinęs „tvirtu kaip uola“.
Didžiosios Britanijos parlamente. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės parlamento vadovai antradienį atšaukė naujojo Kinijos ambasadoriaus apsilankymą po to, kai Pekinas įvedė sankcijas kritiškai nusiteikusiems britų parlamento nariams.
Pasiuntinys Zheng Zeguangas šią savaitę turėjo kreiptis į grupę Bendruomenių ir Lordų rūmų narių, kurie dirba skatindami JK ir Kinijos santykius.
Tačiau Iainas Duncanas Smithas, vienas iš devynių parlamento narių, kuriems Kinija taiko sankcijas už tai, kad jie garsiai pasisako prieš komunistų partijos politiką, ypač uigūrų atžvilgiu Sindziango regione, sakė, kad šis vizitas būtų „smerktinas“.
Kovo mėnesį parlamentarams ir jų šeimų nariams įvestos sankcijos, be kita ko, draudžia atvykti į žemyninę Kiniją ir buvusią JK koloniją Honkongą.
Duncanas Smithas ir kiti į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys raštu kreipėsi į Bendruomenių rūmų pirmininką Lindsay Hoyle‘ą, reikalaudami uždrausti Zhengui kalbėti parlamento rūmuose.
Savo pareiškime L. Hoyle‘as atsakė, kad jis reguliariai susitinka su ambasadoriais iš viso pasaulio, siekdamas stiprinti parlamentarų tarpusavio ryšius.
„Tačiau nemanau, kad Kinijos ambasadoriui derėtų susitikti Bendruomenių rūmų valdose ir mūsų darbo vietoje, kai jo šalis įvedė sankcijas kai kuriems mūsų nariams, – sakė jis. – Jei šios sankcijos būtų panaikintos, žinoma, tai nebūtų problema.“
Lietuva pasitraukė iš Kinijos „17+1“ grupės ir ragina kitas ES šalis padaryti tą patį, POLITICO sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Jau nebėra tokio dalyko, kaip „17+1“, Lietuvai iš esmės pasitraukus“, – elektroniniame laiške sakė G. Landsbergis, omenyje turėdamas dešimtmetį gyvuojančią Pekino iniciatyvą Vidurio ir Rytų Europoje.
Lietuvos užsienio reikalų ministras paragino ir kitas ES valstybes apleisti iniciatyvą. „Mūsų požiūriu, dabar tinkamas metas ES judėti nuo skaldančio „16+1“ formato prie vienijančio, todėl daug efektyvesnio, „27+1“ formato, – sakė G. Landsbergis. – ES yra stipriausia, kai visos 27 valstybės narės veikia vieningai su ES institucijomis.“
„Vakcinacijos kampanijos vykdymas, kova su pandemija yra tik keletas pastarųjų ES valstybių vienybės, siekiant solidarumo ir bendrų tikslų, pavyzdžių. 27 valstybių narių vienybė yra raktas, siekiant sėkmingų ES santykių su išorės partneriais. Santykiai su Kinija neturėtų būti išimtis“, – teigė G. Landsbergis.
Kinijos misijos ES pasiuntinys teigė, jos Kinija „nežinojo“ apie Lietuvos žengtą žingsnį. Jo teigimu, „Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo mechanizmas yra tarpregioninio bendradarbiavimo mechanizmas, kurį bendrai inicijavo Kinija ir Vidurio bei Rytų Europos valstybės. Jis atitinka visų pusių norus kartu siekti plėtros“.
„Vietoj to, kad būtų dominuojamas Kinijos, mechanizmas savanorystės, išsamaus konsultavimo, bendro indėlio, atvirumo pagrindu, į bendradarbiavimą įtraukia visas puses“, – sakė Kinijos misijos ES pasiuntinys.
„Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimas per pastaruosius devynerius metus atnešė daug vaisių. Tai davė apčiuopiamos naudos dalyvaujančioms valstybėms ir išplėtė Kinijos ir ES santykius“, – teigė jis.
Lietuvos sprendimas yra dar vienas požymis, kad santykiai tarp Kinijos ir ES tampa vis nestabilesni.
Kinijos žvalgybaJAV valstybės sekretorius Mike Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
JAV nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, siekdamos pasiųsti Pekinui žinią atsisakyti savo operacijų, skirtų vogti JAV mokslo ir technologines paslaptis, teigė JAV valstybės departamento pareigūnas.
„Ateina metas, kai reikia pasakyti „gana“, – teigė anonimiškai kalbėjęs pareigūnas.
Pasak pareigūno, „Pekinas akivaizdžiai piktnaudžiavo laisva ir atvira prieiga“ prie JAV visuomenės, vykdydamas operacijas, per kurias neteisėtai rinko JAV intelektinę nuosavybę.
„Hiustonas – tvirtas įrodymas, kad mes esame rimtai nusiteikę“, – teigė jis.
Antradienį JAV valstybės departamentas nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, Teksase, ir nurodė užbaigti šį procesą iki penktadienio.
Dieną ir naktį prie konsulato važiavo sunkvežimiai, kad išvežtų visą įrangą ir kitą nuosavybę, o trečiadienį virš pastato buvo matyti dūmai. Manoma, kad Kinijos pareigūnai degino dokumentus. Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galingaKinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir nurodė JAV uždaryti savo konsulatą Čengdu.
Įtampa tarp JAV ir Kinijos nuolat auga. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir kiti JAV administracijos pareigūnai ne kartą kaltino Pekiną nuslėpus tikrąjį koronaviruso protrūkio mastą. JAV taip pat kritikuoja Kiniją dėl jos veiksmų Honkongo atžvilgiu ir dėl etninių ir religinių mažumų teisių pažeidimų.
JAV vyriausybė paskelbė sankcijas aukštiems Kinijos politikams ir vienai institucijai, kuriuos kaltina musulmonų mažumos uigūrų engimu.
Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kinijos autonominio Sindziango regiono Komunistų partijos vadovas Chen Quanguo bei buvęs jo pavaduotojas Zhu Hailunas, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Finansų departamentas. Chen Quanguo daug prisidėjo prie uigūrų engimo, indoktrinacijos ir internavimo Sindziange, teigiama pranešime.
Sankcionuojami asmenys bei jų šeimos nariai negalės atvykti į JAV, pareiškė Valstybės departamentas. Sankcijos taikomos ir uigūrų engimu kaltinamai institucijai – Sindziango viešojo saugumo biurui (XPSB) – bei jo vadovui Wang Mingshanui ir šio pirmtakui Huo Liujunio.
„Jungtinės Valstijos tvirtai pasiryžusios panaudoti savo finansinę galią, kad patrauktų atsakomybėn tuos, kurie pažeidžia žmogaus teises Sindziange ir visame pasaulyje“, – sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
Įšaldomas galimas minėtų asmenų ir institucijos turtas JAV. Be to, amerikiečiai ir JAV įmonės negalės su jais sudaryti sandorių.
Tikimybė, kad minėti kinai turi turto JAV, veikiau yra maža. Tačiau tokios sankcijos dėl JAV finansų sistemos ir dolerio galios apsunkina ir daugelį kitų tarptautinių sandorių.
UIgūrai yra giminingi etniniams turkams ir jaučiasi engiami hanų kinų. Pekinas uigūrų grupuotes kaltina terorizmu. JAV vyriausybė spėja, kad vadinamosiose perauklėjimo stovyklose laikoma per milijonas musulmonų mažumos atstovų.
Trečiadienį Pekine buvo atšaukta du trečdaliai visų skrydžių, taip pat vėl uždarytos visos mokyklos, vyriausybei siekiant užkirsti kelią antrai koronaviruso protrūkio bangai.
Pranešta, kad per pastarąją parą Kinijos sostinėje užregistruotas 31 naujas užsikrėtimo atvejis, pareigūnai paragino gyventojus nevykti niekur iš Pekino.
Naujasis koronaviruso židinys Pekine yra susijęs su pietiniame Fengtai rajone esančiu Sinfadžio turgumi, ten kasdien parduodama tūkstančiai tonų vaisių, daržovių ir mėsos, šiuo metu jis yra uždarytas.
Karantinas paskelbtas jau 30 Pekino rajonų. Šios teritorijos įvardytos kaip vidutinio pavojingumo teritorijos. Prie įėjimo į šias teritorijas žmonėms matuojama temperatūra, jie turi registruotis.
Trečiadienį paskelbus apie 31 naują užsikrėtimo koronavirusu atvejį, bendras nuo praėjusio ketvirtadienio užregistruotų COVID-19 atvejų skaičius siekia 137. Pekino užkrečiamųjų ligų ir prevencijos centro vicedirektorius teigė, kad 95 proc. šių atvejų yra lengvi.
„Labai gali būti, kad ateinančiomis dienomis atvejų skaičius tik augs“, – teigė jis.
Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.
Pekinas perspėjo JAV, kad imsis „visų reikiamų priemonių“, kokių tik prireiktų savo interesams apsaugoti. Šie komentarai išsakyti po to, kai aukšto lygio patarėjas Baltuosiuose rūmuose pagrasino atšaukti Honkongui teikiamas prekybos privilegijas, jei Kinija patvirtintų griežtą Honkongo saugumo įstatymą.
Kinija autonominį statusą turinčiame mieste žada priimti įstatymą, kuris draustų išdavystę, ardomąją veiklą bei kurstymą maištauti, atsakydama į jau ilgus mėnesius trunkančius protestus, teigė Kinijos valdžia.
Sekmadienį JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O’Brienas perspėjo, kad naujasis įstatymas Honkongui gali kainuoti statusą, teikiantį prekybos su didžiausia pasaulio ekonomika privilegijų.
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad JAV „neturi jokios teisės kritikuoti ir kištis.“
„Kaip, kada ir kokius įstatymus Honkongo specialusis administracinis regionas priima, yra tik Kinijos klausimas“, – teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
„Jei JAV ketina pažeisti Kinijos interesus, Kinija imsis visų reikalingų priemonių, kad tam pasipriešintų“, – sakė jis.
Atstovas tvirtino, kad Pekinas jau yra pareiškęs „griežtus nusiskundimus JAV.“
Taivano prezidentė: Kinija privalo rasti būdą taikiai sugyventi su demokratiniu Taivanu. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas privalo rasti būdą taikiai sugyventi su demokratiniu Taivanu, kuris niekada nesutiks būti valdomas Kinijos, trečiadienį inauguracinėje kalboje sakė Taivano prezidentė Tsai Ing-wen ir tuo pačiu pasidžiaugė sėkminga Taivano kova su koronavirusu.
Tsai Ing-wen trečiadienį buvo inauguruota antrajai kadencijai, kuriai ji buvo perrinkta per sausį vyskusius rinkimus.
„Nuo sausio iki dabar Taivanas nustebino tarptautinę bendruomenę dukart. Pirmasis kartas buvo mūsų demokratiniai rinkimai, o antrasis – mūsų sėkmė kovojant su Covid-19“, – kalbėjo prezidentė.
Prezidentė žadėjo per ateinančius ketverius metus aktyviai plėtoti Taivano pramonę, užtikrinti nacionalinį saugumą ir stiprinti demokratiją Taivane bei pakartojo, kad Taivanas negali sutikti tapti Kinijos dalimi pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“. Tačiau Tsai Ing-wen paragino Kiniją pradėti diskusijas, kad abi šalys galėtų taikiai gyventi greta.
Pekinas pasinaudojo „viena šalis, dvi sistemos” modeliu, kad susigrąžintų Honkongo ir Makao kontrolę, tačiau Tsai Ing-wen reiškia tvirtą poziciją prieš šį principą, kuris, anot Kinijos, galėtų būti pritaikytas suvienijant Taivaną su Kinija.
Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, laukiančia suvienijimo, nors Kinija ir Taivanas valdomi atskirai nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 m.
Santykiai tarp Pekino ir Taipėjaus blogėja nuo to laiko, kai į valdžią Taivane atėjo prezidentė Tsai Ing-wen. Politikė ir jos partija atsisako pripažinti idėją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos dalis“.
Kinietis prekeivis. EPA-ELTA nuotr.
Siekiant pagerinti visuomenės higienos padėtį Pekine koronaviruso protrūkio metu, miesto valdžia uždraudė „necivilizuotą“ elgesį, pavyzdžiui, burnos ir nosies neprisidengimą kosint ar čiaudint.
Su koronaviruso, kuriuo Kinijoje užsikrėtė daugiau nei 82 tūkst. žmonių, plitimo užkardymu susijusiomis taisyklėmis siekiama skatinti „civilizuotą elgesį“.
Taisyklių nesilaikantiems žmonėms bus skiriamos baudos, savo tinklalapyje pranešė Pekino miesto savivaldybė.
Naujosios taisyklės taip pat įpareigoja viešosiose vietose įrengti žymas kas 1 metrą, o maitinimo įstaigos turės gyventojams suteikti atskiras valgymo lazdeles ir šaukštus.
Gyventojai taip pat viešumoje privalės būti „tvarkingai apsirengę“ ir nevaikščioti be viršutinės rūbų dalies. Teigiama, kad taip Kinijos sostinės valdžia bando užkirsti kelią vadinamiesiems „Pekino bikiniams“, kai vyrai karštomis atsiraitoja savo marškinėlius ir vaikšto nuogais pilvais.
Valstybinio naujienų portalo „Global Times“ teigimu, taip viešumoje „visiškai uždraudžiamas“ šis vyrų pomėgis.
Pekine jau dabar draudžiama virtinė „necivilizuoto elgesio“ apraiškų viešumoje, įskaitant spjaudymąsi, šiukšlinimą, šunų be pavadėlio vedžiojimą, daiktų mėtymą nuo aukštų pastatų, tuštinimąsi ir rūkymą tam nepritaikytose vietose.
Vis dėlto, naujausios taisyklės apibrėžia ir atitinkamas nuobaudas už tokį elgesį.
Už šiukšlinimą, spjaudymąsi ir tuštinimąsi viešoje vietoje gyventojai turės sumokėti iki 200 juanių (apie 26 eurų) baudą. Anksčiau baudos galėjo siekti vos iki 50 juanių (apie 6 eurų).
Anksčiau šie draudimai nebuvo tinkamai įgyvendinami, todėl netinkamais laikomi gyventojų įpročiai vis dar pastebimi Kinijos sostinėje.
Iki 200 juanių baudos gali sulaukti ir netinkamai atliekas rūšiuojantys gyventojai, o triukšmaujantys ir šunis be pavadėlio vedžiojantys žmonės susilauks iki 500 juanių baudos (apie 65 eurų).
Taip pat minima, kad policijos pareigūnai naujomis taisyklėmis yra skatinami pranešti apie sunkius nusikaltimus, kurie gali paveikti Kinijos gyventojo socialinio kredito reitingą, tačiau daugiau detalių nepateikiama.
