Paryžius, sausio 29 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos ministrė pirmininkė sekmadienį atmetė galimybę atsisakyti plano ilginti pensinį amžių, profsąjungoms ruošiantis dar vienai masinių protestų prieš ginčytiną reformą dienai.
Minimalaus pensinio amžiaus pailginimas nuo dabartinių 62 iki 64 metų yra prezidento Emmanuelio Macrono inicijuoto reformų paketo, kuriuo siekiama užtikrinti būsimą Prancūzijos pensijų sistemos finansavimą, dalis.
Kai sausio 19 dieną į gatves išėjo daugiau kaip milijonas žmonių, protestuojančių prieš pakeitimus, vyriausybė leido suprasti, kad kai kurioms priemonėms palikta erdvės. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie pradėjo dirbti labai anksti, taip pat vaikus auginančioms motinoms, kurios nutraukė savo darbinę karjerą, kad galėtų prižiūrėti vaikus, ir toliau būtų taikomos specialios išimtys.
Tačiau dėl 64 metų amžiaus ribos nediskutuojama, sekmadienį pareiškė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne.
„Dabar tai nediskutuotina“, – transliuotojui „FranceInfo“ teigė ji.
Nors profsąjungos palankiai įvertino vyriausybės pasirengimą derėtis dėl kai kurių plano aspektų, jos teigia, kad siūlomos 64 metų taisyklės turi būti atsisakyta.
Aštuonios didžiausios Prancūzijos profsąjungos, pavadinusios reformą „nesąžininga“, retai demonstruoja vienybę, bet šįkart vieningai pareiškė, kad tikisi antradienį – ateinančią planuojamą protesto dieną – „mobilizuoti dar didesnes pastangas“ nei sausio mėnesio pradžioje surengtoje demonstracijoje.
„Panašu, kad žmonių bus dar daugiau“, – sakė Celine Verzeletti, griežtosios kairiosios profsąjungos CGT konfederacijos vadovybės narė.
Nuosaikiosios profsąjungos CFDT vadovas Laurent’as Bergeris, remdamasis viešosios nuomonės apklausomis, teigė, kad „žmonės griežtai nepritaria šiam projektui, ir toks požiūris įgauna vis stipresnį mastą“. Vyriausybė padarytų „klaidą“, jeigu ignoruotų tokį judėjimą, įspėjo jis.
Komunistų partijos lyderis Fabien Rousselis pavadino E. Borne pastabą „provokacija“, premjerę – „riboto požiūrio“, o jos vyriausybę – „nelanksčia“.
Tiek profsąjungos, tiek vyriausybė antradienio protestus vertina kaip svarbų išbandymą.
Visos šalies mastu rengiama apie 200 protestų; Paryžiuje planuojamos didelės eitynės, kurios baigsis demonstracija prie Nacionalinės asamblėjos, kur pirmadienį parlamento komisijos pradės nagrinėti įstatymo projektą.
Kairioji opozicija pateikė daugiau nei 7 000 įstatymo projekto pataisų, tikėdamasi sulėtinti jo kelią parlamente.
E. Macrono sąjungininkams trūksta absoliučios daugumos parlamente, todėl jiems prireiks konservatorių balsų, kad pensijų planui būtų pritarta.
Be protesto eitynių, profsąjungos paragino antradienį rengti visuotinius streikus, kurie turėtų smarkiai paveikti geležinkelio paslaugas ir viešąjį transportą.
Be to, manoma, kad bus nutrauktas darbas mokyklose ir administracijose, o kai kurios vietos valdžios institucijos jau pranešė uždarysiančios viešąsias erdves, pavyzdžiui, sporto stadionus.
Tiems, kurie naudojasi viešojo transporto paslaugomis, antradienis bus „sunkus ar net labai sunkus“, sekmadienį teigė transporto ministras Clementas Beaune ir paragino važiuojančius į darbą atidėti keliones ir, jei tik įmanoma, dirbti iš namų.
Kai kurios profsąjungos ragina rengti streikus ir vasarį, įskaitant protesto akcijas komerciniuose uostuose, perdirbimo gamyklose ir elektrinėse.
Anot apžvalgininkų, profsąjungos žaidžia stambiai, o bet koks paramos sumažėjimas antradienį gali būti joms pražūtingas.
„Jos iškėlė aukštą kartelę, – sakė profesorius politologas Dominique’as Andolfatto‘as. – Ir negali sau leisti jokių klaidų.“
2023.01.30; 00:30
