Ketvirtadienį El Pardo kapinėse prie Madrido buvo perlaidoti Ispanijos diktatoriaus Francisco Franco (1892-1975) palaikai. Tai pranešė šalies vyriausybė.
Ceremonija buvo uždara, žiniasklaidos atstovai į ją nebuvo įleisti. Joje dalyvavo tik 22 diktatoriaus giminės. Anksčiau specialistai ekshumavo F. Franco palaikus, kurie buvo palaidoti memorialiniame Kritusiųjų slėnio komplekse netoli Ispanijos sostinės.
Kad būtų galima ištraukti karstą, kuriame prieš 44 metus buvo palaidotas diktatorius, reikėjo pakelti 1,5 tonos sveriančią granito plokštę, kuri dengė kapą.
Į El Pardą palaikai buvo atgabenti sraigtasparniu. Prieš laidotuves buvo aukojamos mišios. F. Franco palaikai palaidoti kapo rūsyje, kur ilsisi jo žmona Carmen Polo (1900-1988).
Ispanijoje iki šiol nerimsta polemika dėl F. Franco, valdžiusio šalį nuo 1939 iki 1975 metų. Jis mirė ligoninėje Madride nuo širdies priepuolio, eidamas 83-iuosius metus. Diktatorius buvo palaidotas Kritusiųjų slėnyje netoli Madrido.
Šis memorialinis kompleksas buvo pradėtas statyti 1940 metais F. Franco įsakymu kaip monumentas, skirtas per pilietinį karą žuvusių ispanų atminimui. Statybos darbai buvo baigti tik 1958 metais.
Į Lietuvą sugrįžo Biržiškų šeimos palaikai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienio vakarą į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų pergabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo žmonos Bronislavos Biržiškienės palaikai.
Lėktuvas su Biržiškų šeimos palaikais nusileido pirmadienio vakarą Vilniaus oro uoste, kuriame surengta iškilminga palaikų pasitikimo ceremonija.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius iškilmingoje ceremonijoje sakė, kad Biržiškų palaikų pargabenimas į gimtinę, kaip ir surastas Vasario 16-osios Aktas, yra labai prasmingas ir simboliškas įvykis valstybei.
Kartu ministras pabrėžė, kad M. Biržiškos asmenybė yra labai svarbi, Lietuvai primenant svarbiausias žmogui savybes.
„Jis (M. Biržiška, – ELTA) galbūt buvo nepatogus kitiems, bet jis žinojo savo gyvenimo tikslą, žinojo, kaip jo siekti, ir iš tiesų paaukojo savo gyvenimą tam kredo, kurį jis turėjo, – padorumas“, – ceremonijoje sakė ministras, pabrėždamas, kad tai svarbi savybė visiems.
„Tebūnie jam lengva šventa Lietuvos žemė“, – pasisakymą baigė L. Linkevičius.
Prieš oficialią palaikų sutikimo ceremoniją M. Biržiškos anūkai pabrėžė, kad labai džiaugiasi, jog jų senelio paskutinė valia yra išpildyta.
„Tai ne atsisveikinimo diena, o sugrįžimas namo“, – pabrėžė M. Biržiškos anūkas Vytas Barauskas.
„Jie (M. Biržiška ir jo žmona Bronislava Biržiškienė-Šemytė, – ELTA) visą gyvenimą aukojo save Lietuvos naudai ir labai giliai mylėjo ir buvo labai geri pavyzdžiai, kaip reikia būti žmogumi“, – sakė M. Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė-Leon.
V. Barauskas žurnalistams perskaitė ir M. Biržiškos užrašytus žodžius, kuriuose jis viliasi grįžti į laisvą Lietuvą.
„Aš ne tik tikiu, kad grįšiu į laisvą Lietuvą, bet ir žinau, kad grįšiu. Gyvas ar miręs, bet vis tiek grįšiu“, – M. Biržiškos užrašytas mintis perskaitė jo anūkas.
Vilniaus oro uoste vykusioje ceremonijoj taip pat dalyvavo Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
M. Biržiškos brolių – Vaclovo bei Viktoro Biržiškų palaikai į Lietuvą atgabenti anksčiau.
Palaikai bus perlaidojami Vilniuje liepos 11 dieną. Valstybinė perlaidojimo ceremonija vyks senosiose Rasų kapinėse.
Mykolas Biržiška, „Vilniaus Golgotos” autorius, narsiai kovojęs prieš Vilniaus krašto lietuvių lenkinimą.
Artimųjų pageidavimu, perlaidojimo ceremonija Rasų kapinėse vyks dalyvaujant tik šeimos nariams ir artimiausiems bičiuliams. 1918 metų Vasario 16-osios akto signataras M. Biržiška bus palaidotas šalia savo bendražygio, patriarcho Jono Basanavičiaus.
M. Biržiškos ir jo šeimos narių palaikai bus pašarvoti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Liepos 10 dieną, antradienį, nuo 10.00 val. iki 20.00 val., visuomenė turės galimybę su jais atsisveikinti.
Perlaidojimo ceremonija vyks trečiadienį, liepos 11-ąją.
M. Biržiška gimė 1882 m. Viekšniuose, Šiaulių apskrityje, mirė 1962 m. Los Andžele, JAV. Jis buvo literatūros istorikas, Nepriklausomybės akto signataras, daug prisidėjo prie lietuvybės stiprinimo, demokratinių vertybių įtvirtinimo.
Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
Br. Biržiškienė-Šėmytė gimė 1879 m. Vilniuje, mirė 1955 m. Los Andžele. Ji buvo lietuvių ir JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja.
Vaclovas Biržiška gimė 1884 m. Viekšniuose, mirė 1956 m. Voterberyje, JAV, – kultūros istorikas, politinis veikėjas, teisininkas, teisės tyrėjas, Lietuvos universiteto profesorius, Teisės fakulteto dekanas, Administracinės teisės katedros vedėjas.
Matematikas, visuomenės ir politinis veikėjas Viktoras Biržiška gimė 1886 m. Viekšniuose, mirė 1964 m. Čikagoje, JAV.
Vasario 16-osios akto signataro M. Biržiškos ir jo šeimos narių palaikų perlaidojimo ceremoniją organizuoja ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio potvarkiu sudaryta komisija.
