Kur važiuoja šie rusų tankai
Kijevas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Ukraina paneigė pranešimus apie Rusijos dalinių judėjimą prie savo sienų. Prie sienos nepastabėta „papildomo rusų dalinių dislokavimo“, pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Kremlius, reaguodamas į atitinkamą „The Washington Post“ pranešimą ir internete paskelbtus vaizdo įrašus, antradienį pareiškė, jog nereikėtų „gaišti laiko“ dėl „menkaverčių“ pranešimų.
„The Washington Post“ rašė, kad JAV vyriausybės atstovai yra sunerimę dėl Rusijos karinių dalinių judėjimo Ukrainos pasienyje. Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti kariniai traukiniai ir tankus bei raketas gabenančios vilkikų kolonos Rusijos pietvakariuose.
Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad JAV gynybos departamentas tikrina pranešimus apie Rusijos dalinių judėjimą netoli sienos su Ukraina. Pentagonas esą įdėmiai seka situaciją regione.
„Mums žinomi vieši pranešimai apie neįprastą rusų karinį aktyvumą netoli Ukrainos“, – teigė J. Kirby‘is. Vašingtonas šiuo klausimu palaiko kontaktą su savo sąjungininkėmis ir partnerėmis.
Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad paskelbti vaizdo įrašai gali būti „specialių informacinių ir psichologinių veiksmų objektas“. Juose buvo matyti planuotas dalinių judėjimas po Rusijos karinių pratybų. The Washington post leidinio būstinė
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas aiškiai nepaneigė tariamo dalinių judėjimo. „Mūsų karinės technikos ir dalinių judėjimas yra vien mūsų reikalas“, – sakė jis. Rusija „niekada niekam negrasino“. Kartu D. Peskovas kritikavo „ekspansines ir agresyvias tendencijas“ prie Rusijos teritorijos, „ypač iš NATO pusės“.
Kovą Rusija netoli Ukrainos sienos ir aneksuotame Krymo pusiasalyje sutelkė tūkstančius karių, sunkiosios karinės technikos, karinio laivyno laivų ir karinių lėktuvų. Tai pakurstė būgštavimus, kad Rusija gali įžengti į Ukrainą. Po kelių savaičių Maskva pareiškė, kad tariami manevrai baigti ir vėl atitraukė kareivius.
Ukrainos kariuomenė nuo 2014 metų kovoja su prorusiškas separatistais šalies rytuose. Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus, Maskva tai neigia.
Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad nėra pagrindo abejoti Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, kuris stojo ginti savo sprendimo Minske priverstinai nutupdyti „Ryanair“ lėktuvą ir sulaikyti juo skridusį opozicijos aktyvistą.
„Kremlius nemato priežasties netikėti Baltarusijos vadovybės teiginiais“, – reporteriams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, praėjus nedaug laiko po to, kai A. Lukašenka Minske kreipėsi į įstatymų leidėjus ir gynė savo sprendimą nutupdyti keleivinį lėktuvą.
Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis teigė, kad lėktuvui buvo nurodyta nusileisti Minske po to, kai buvo gautas pranešimas iš Šveicarijos apie jame neva padėtą bombą.
„Jei tai netiesa, tuomet, ko gero, kas nors tai paneigs. Paneigimų kol kas nebūta“, – teigė D. Peskovas.
Kremliaus atstovas pridūrė, kad penktadienį Sočyje planuojamas A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimas.
Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina ir Vakarai neturėtų nerimauti dėl Rusijos karių judėjimo prie Ukrainos sienos po to, kai Kijevas išreiškė susirūpinimą, kad konfliktas Rytų Ukrainoje gali vėl paaštrėti.
Šią savaitę Ukraina ir JAV pranešė apie Rusijos karių judėjimą aneksuotame Kryme ir prie Rusijos ir Ukrainos sienos, šalia teritorijų, kurias kontroliuoja Maskvos remiami separatistai.
Karas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Rusija ne kartą neigė siunčianti savo karius ir ginklus separatistams paremti.
Nors Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tiesiogiai nepatvirtino, kad Rusija telkia karius prie sienos su Ukraina, jis ketvirtadienį pabrėžė, kad Maskva turi laisvę perkelti karius savo teritorijoje.
„Rusijos Federacija savo nuožiūra perkelia savo ginkluotąsias pajėgas savo teritorijoje“, – teigė D. Peskovas ir pridūrė, kad tai „neturėtų nieko jaudinti ir niekam nekelia grėsmės“.
„Kalbant apie Rusijos karių dalyvavimą ginkluotame konflikte Ukrainos teritorijoje, Rusijos kariai niekada jame nedalyvavo, – tvirtino atstovas. – Ir jie to nedaro dabar.“
Šią savaitę Maskva ir Kijevas apkaltino vienas kitą dėl suintensyvėjusių susirėmimų tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Kremliaus remiamų separatistų Rytų Ukrainoje. Kijevo teigimu, nuo šių metų pradžios žuvo mažiausiai 19 Ukrainos karių.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pirmadienį paneigė JAV žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad Rusija siūliusi atlygį talibams už JAV karių nužudymą Afganistane.
„Šie pareiškimai yra ne kas kitas kaip melas“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, o jo komentarus paskelbė naujienų agentūra TASS.
D. Peskovas taip pat apkaltino Vakarų žiniasklaidą skelbiant melagingas naujienas.
JAV žiniasklaida pranešė apie įtarimus, kad Rusija slapta siūlo atlygį islamistų kovotojams, įskaitant Talibano grupuotę, kad šios rengtų išpuolius prieš JAV kariškius Afganistane. Apie tai pirmiausia pranešė „The New York Times“, remdamiesi šaltiniais JAV žvalgyboje.
Prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad JAV žvalgyba šios informacijos nelaikė patikima. Tai neva buvo dar viena melaginga naujiena apie Rusiją.
Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad užsikrėtė naujojo koronaviruso infekcija (COVID-19).
„Taip, aš susirgau. Esu gydomas“, – teigė D. Peskovas.
Rusijoje patvirtintų koronaviruso infekcijos atvejų skaičius antradienį peržengė 230 tūkst. ribą, ir Rusija tapo antra pasaulyje pagal infekcijos atvejų skaičių. Infekcijų skaičiumi Rusiją lenkia tik JAV.
Visame pasaulyje COVID-19 aukomis tapo mažiausiai 286 122 žmonės. 195 šalyse ir teritorijose patvirtinta mažiausiai 4 188 040 koronaviruso atvejų, 1 432 700 susirgusių žmonių jau pasveiko.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono susitikimas savaitgalį Berlyne buvo konstruktyvus, paskelbė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, pareikšdamas, kad JK vyriausybė neva klaidingai pranešė apie B. Johnsono išsakytą perspėjimą Maskvai.
D. Peskovas teigė, kad pirmasis lyderių susitikimas sekmadienį Berlyne vykusios Libijos taikos konferencijos kuluaruose buvo „lakoniškas, bet tuo pat metu gana konstruktyvus, su susitaikymo pozicija“.
D. Peskovas pareiškė, kad V. Putino ir B. Johnsono susitikimas skyrėsi nuo to, kaip jį apibūdino Dauningo gatvė. JK vyriausybės pranešime teigiama, kad B. Johnsonas perspėjo V. Putiną nekartoti tokių išpuolių, kaip 2018 m. įvykdytą cheminė ataka Solsberyje, per kurią beveik žuvo buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis.
„Bent jau susitikimo esmė aiškiai skyrėsi nuo Dauningo gatvės pranešimo esmės“, – tikino D. Peskovas.
Dauningo gatvė savo ruožtu paskelbė, kad susitikime su V. Putinu britų premjeras „aiškiai pasakė, kad JK pozicija dėl Solsberio nesikeičia – tai buvo beatodairiškas cheminių ginklų panaudojimas ir begėdiškas bandymas Jungtinėje Karalystėje nužudyti nekaltus žmones“.
„Jis pasakė, kad tokia ataka neturi kartotis“, – sakoma B. Johnsono spaudos biuro pranešime.
Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl to, kad Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai bandė nervus paralyžiuojančia medžiaga nunuodyti S. Skripalį ir taip atkeršyti už jo bendradarbiavimą su Vakarų žvalgybos tarnybomis.
V. Putinas gruodį, pasveikinęs su B. Johnsoną su pergale parlamento rinkimuose, paragino pradėti „konstruktyvų dialogą“.
Pasak Dauningo gatvės, susitikęs su V. Putinu, B. Johnsonas pareiškė, kad „mūsų dvišaliuose santykiuose nebus normalizacijos, kol Rusijos nenutrauks destabilizuojančios veiklos, kuri kelia grėsmę JK ir mūsų sąjungininkams ir kenkia mūsų piliečių saugumui ir mūsų kolektyviniam saugumui“.
Rusija ketina užbaigti Baltijos jūra tiesiamą „Nord Stream 2“ dujotiekį, nepaisant JAV Kongreso sprendimo įvesti sankcijas dujotiekio projektą vystančioms bendrovėms, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Tikimės, kad šis projektas bus užbaigtas“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas D. Peskovas, vadindamas sankcijas „tarptautinės teisės pažeidimu“.
Rusijos valdžia remia tyrimą, kuriuo esą aiškinsis, ar tokios JAV interneto įmonės kaip „Google“ ir „Facebook“ padarė įtaką sekmadienį vykusių rinkimų baigčiai.
Tyrimą prižiūrės Rusijos parlamentinė komisija, pirmadienį pranešė valstybinė šalies naujienų agentūra TASS. Pastaruosius kaltinimus JAV įmonėms sekmadienį metė Rusijos federalinių ryšių stebėsenos organizacija.
„Šiuos klausimus profesionaliai sugebėsianti svarstyti komisija jau suformuota“, – reporteriams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pabrėžė tyrimo šiuo atveju svarbą ir teigė, kad Kremlius rezultatų lauks su dideliu nekantrumu.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su siūlymu surengti susitikimą Minske, kuriame, be judviejų, dalyvautų JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai.
„Noriu kreiptis į Rusijos Federacijos prezidentą Vladimirą Putiną. Reikia pasikalbėti? Reikia. Aptarkime, kieno Krymas ir ko nėra Donbase. Pokalbiui kompaniją siūlau tokią: jūs, aš, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas“, – savo feisbuko paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, puiki susitikimo vieta būtų Baltarusijos sostinė Minskas.
„Manau, Aliaksandras Lukašenka su malonumu priims mus Minske. Nekeičiame ir neatsisakome jokių diplomatinių formatų. Siūlome pasikalbėti“, – užbaigė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
V. Zelenskio kreipimasis sekė po to, kai buvo paskelbta apie iniciatyvą liepos 12 d. surengti teletiltą tarp Ukrainos kanalo „NewsOne“ ir Kremliaus ruporo „Rossija 1“. Ši iniciatyva sukėlė itin neigiamą Ukrainos reakciją.
Iškart po V. Zelenskio kreipimosi „NewsOne“ paskelbė atšaukiantis planuotą teletiltą dėl esą žurnalistams kilusio pavojaus ir grasinimų TV kanalui.
Tuo tarpu Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad Maskva kol kas nėra pasirengusi atsakyti į V. Zelenskio pasiūlymą susitikti, tačiau jį būtinai svarstys.
Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.
„Aš kol kas nesu pasirengęs atsakyti, tai yra absoliučiai naujas formatas. Reikia suprasti, ar yra kokios nors tokio susitikimo perspektyvos, reikia suprasti, kas per formatas yra siūlomas. Tai yra nauja iniciatyva. Žinoma, ji bus apsvarstyta, bet kol kas negaliu pristatyti kokios nors (V. Putino) reakcijos“, – tvirtino D. Peskovas.
Pasak jo, daugiausia klausimų kelia JAV dalyvavimas tokiame susitikime.
„JAV nedalyvauja Normandijos formato derybose, kas bus su Minsko susitarimais, kuriuos pasirašė Normandijos formato dalyviai, bet ten nėra JAV atstovų parašų“, – sakė V. Putino atstovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina susitikti su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, kuri balandžio 18 d. lankysis Maskvoje su vizitu.
Tai trečiadienį žurnalistams pranešė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
„Taip, mes gavome Estijos prašymą (surengti K. Kaljulaid susitikimą su V. Putinu). Toks susitikimas dabar planuojamas ir rengiamas“, – pareiškė Kremliaus atstovas.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinį pranešimą per televiziją žiūrėjusių rusų skaičiaus mažėjimą Kremlius sieja su auditorijos perėjimu į internetą, praneša „Interfax“.
„Mes atkreipėme dėmesį į tai (televizijos auditorijos mažėjimą). Vis didesnis žiūrovų segmentas pereina į kitas platformas, kur matavimo ir analizės rezultatai pateikiami ne taip operatyviai“, – pareiškė penktadienį žurnalistams Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
Anksčiau laikraštis „Kommersant“ pranešė, kad V. Putino metinis pranešimas Federaliniam Susirinkimui, kurį vasario 20 d. tiesiogiai transliavo penki Rusijos televizijos kanalai, buvo nepopuliariausias per pastaruosius penkerius metus. Transliaciją žiūrėjo tik 5,9 procento maskviečių, arba 0,87 milijono žmonių.
Šis rodiklis yra 2013 metų – iki konflikto Ukrainoje ir Krymo aneksijos – lygio.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sako neturintis jokios informacijos apie Venesuelos siekį parduoti dalį savo aukso atsargų Rusijai.
„Nežinau nieko apie kažkokias derybas šiuo klausimus, neturiu tokios informacijos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas.
D. Peskovas pažymėjo, kad bet kokiu atveju sprendimas dėl aukso pardavimo yra Venesuelos teisė, todėl „nėra čia ko komentuoti“. Vladimiro Putino atstovas spaudai taip pat atmetė bet kokį Rusijos tarpininkavimą parduodant Venesuelos auksą trečiosioms šalims.
„Ne, su tuo nei Kremlius, nei Vyriausybė nėra susiję“, – tvirtino D. Peskovas.
Anksčiau buvo pasirodę pranešimai, kad Venesuelos centrinis bankas siekia artimiausiomis dienomis parduoti 15 tonų šalies aukso atsargų Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE), taip papildant šalies užsienio valiutos rezervą. Apie tai ketvirtadienį pranešė „Reuters“, remdamasi informuotais šaltiniais. „Reuters“ šaltinių teigimu, Venesuela sausio 26 d. jau pardavė 3 tonas aukso. Pasak šaltinių, pernai Venesuela pardavė aukso Turkijai ir JAE už 900 mln. dolerių.
