2020-ųjų sutiktuvės Vilniuje: unikali 3D instaliacija ir fejerverkų šou. Sauliaus Žiūros nuotr.

Seimo Aplinkos komitete nagrinėtas siūlymas nuo 2023 m. liepos 1 d. uždrausti pačius galingiausius F4 kategorijos fejerverkus, kuriuos šiuo metu įsigyti, naudoti ir tiekti gali tik pirotechnikai.
 
Toks siūlymas sulaukia pastabų iš Lietuvos pirotechnikų asociacijos – pabrėžiama, kad Lietuva, jei būtų priimtos įvardytos įstatymo pataisos, būtų vienintelė ES šalis, draudžianti F4 kategorijos pirotechnikos gaminius. Savo ruožtu pataisos autorius socialdemokratas Linas Jonauskas, reaguodamas į išsakytą kritiką, teigia, kad dėl F4 kategorijos fererverkų greičiausiai bus priimtas kompromisinis sprendimas.
 
Aplinkos komitete taip pat nagrinėtas siūlymas F2 kategorijos fejerverkus, kurie dar vadinami „bambioškėmis“, leisti įsigyti tik asmenims, sulaukusiems 18 metų.
 
Pokyčių siekiama dėl kelių priežasčių
 
L. Jonauskas iniciatyvai „Tvari Lietuva“ teigia, kad pokyčių siekiama dėl pirotechnikos gaminių neigiamo poveikio aplinkai, žmonėms ir gyvūnams.
 
„Pirmiausia, žmonės labai skundžiasi ir tie skundai yra kelių tipų. Vieni – dėl ramybės trikdymo, kiti – dėl psichologinių dalykų, kai kalbame, pavyzdžiui, apie laikinai Lietuvoje apsigyvenusių karo pabėgėlių trikdymą. Gyvūnų gerovės specialistai ir visuomenininkai, kurie dirba gyvūnų gerovės srityje, taip pat sako, kad fejerverkų, ypač galingų, sukeliamas triukšmas daro didelę žalą. Ir, aišku, imtis pokyčių paskatino aplinkosauginis aspektas, kuris yra bene svarbiausias – kai fejerverkai yra šaudomi, žala aplinkai vienareikšmiškai padidėja keliolika kartų“, – teigia politikas.
 
Taip pat, anot jo, visuomenės pasipiktinimą ir pavojų gyventojams kelia F2 kategorijos pirotechnikos gaminiai, dar vadinami „bambioškėmis“.
 
„Paaugliai prisiperka F2 kategorijos pirotechnikos gaminių, kuriuos tiesiog užbrėžę į degtukų dėžutę aktyvina ir meta po kojomis. Dėl to ir gyvūnai, ir žmonės yra patyrę įvairiausių trikdymų. Galiausiai petardų sprogdinimas pasibaigia ir įvairiais sužalojimas, kai nepilnamečiai neįvertina situacijos. Būna, kad tie pirotechnikos gaminiai sprogsta ir rankose“, – įvardija L. Jonauskas.
 
Vis dėlto jis pabrėžia, kad visus kitus pirotechnikos gaminius, kurie šiuo metu yra leidžiami, bus galima naudoti ir toliau.
 
„Visi kiti pirotechnikos gaminiai, kuriuos naudoja gyventojai, lieka jų atsakomybėje. Kalbu apie per asmenines, valstybines ar kitas šventes šaudomus fejerverkus, – patikslina jis, – tie asmenys, kurie yra sąmoningi, supranta, kad tai yra beprasmis pinigų leidimas į dangų, ir atsisako tų priemonių, ieško alternatyvų, lazerių ir t. t. Kiti, kurie norės, kol kas Lietuvoje galės jas ir toliau naudoti be apribojimų“.
 
Pirotechnikų asociacija siūlymui negaili kritikos
 
Savo ruožtu Lietuvos pirotechnikų asociacijos vadovas Ovidijus Barkauskas pranešime žiniasklaidai teigia, kad profesionalių fejerverkų (F4 kategorijos) naudojimas nėra uždraustas nė vienoje ES šalyje – tai reglamentuoja ES Direktyvos 2013/29/ES nuostatos. O. Barkausko teigimu, fejerverkų tarša yra itin momentinė, koncentruota dideliame aukštyje, trumpalaikė ir labai lokalizuota, be to, juos gaminant jau pradėtos naudoti ir perdirbamos bei aplinkai draugiškos medžiagos.
Protesto akcija „Fejerverkai? Ačiū, NE!”. Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotrauka
 
„Remiantis mokslininkų chemikų tyrimais, būtent profesionalūs fejerverkai yra mažiausiai pavojingi, nes jų naudojimo vieta yra reglamentuojama, o triukšmo lygis kur kas mažesnis dėl didesnio atstumo nuo leidžiamų profesionalių fejerverkų vietos iki fejerverkus stebinčių žiūrovų, – pabrėžia O. Barkauskas. – Vokietijos ir Lietuvos mokslininkų chemikų atlikti tyrimai rodo, kad fejerverkų įtaka klimato kaitai yra neapčiuopiamai maža – jų poveikis aplinkai nėra kuo nors reikšmingai išsiskiriantis nuo kitų oro, dirvos ar vandens taršos būdų.“
 
Jis taip pat teigia, kad fejerverkai ES ir Lietuvoje yra skirstomi į 4 kategorijas, o F4 kategorijos pirotechnikos priemones įsigyti ir naudoti gali tik specialių žinių turintys asmenys, t. y. profesionalai, gavę specialų pasiruošimą, kvalifikaciją ir būtinus leidimus, kurie įgyjami kvalifikacijos kursuose.
 
„Todėl F4 fejerverkus naudoja išimtinai tik profesionalai ir tik didelių švenčių, festivalių, koncertų ar kino pramonės filmavimų metu. Tarp tokių renginių – ryškiausių užsienio muzikos žvaigždžių koncertai, per kuriuos įprasta naudoti profesionalius fejerverkus, bei tokios svarbios valstybinės šventės, kaip Sausio 13-osios minėjimai, kurių metu fejerverkų salvėmis pagerbiamas Laisvės gynėjų atminimas“, – teigia jis.
 
Anot O. Barkausko, jei tokios įstatymo pataisos vis dėlto būtų priimtos, Lietuva taptų vienintele valstybe ES, uždraudusia masinių švenčių metu naudoti profesionalius fejerverkus, o tai, pasak jo, sukeltų ES Direktyvai prieštaraujantį ir analogų Bendrijos mastu neturintį precendentą.
 
Asociacija, reaguodama į situaciją pateikė Seimui savo siūlymus dėl pirotechnikos priemonių platinimo ribojimo, tarp kurių – visiškas fejerverkų prekybos uždraudimas internetinėse parduotuvėse ir nešaudymo zonų nustatymas savivaldybių masinio susibūrimo vietose.
LPA pritaria įstatymo projekte pateiktam siūlymui numatyti, kad F2 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys.
 
L. Jonauskas: galimi ir kompromisai
 
Savo ruožtu, L. Jonauskas, atsižvelgdamas į įstatymo pataisoms išsakytas pastabas teigia, kad kai kalbama apie pačius galingiausius pirotechnikos gaminus, galimas ir tam tikras kompromisas.
 
„Galbūt miestuose nustatyti tam tikras nešaudymo zonas, galbūt palikti galimybę tai daryti tik tam tikrose vietose, kur poveikis aplinkai, žmonėms ir gyvūnams būtų minimalus“, – teigia jis.
 
Anot politiko, šiuo metu vyksta diskusijos komitetuose, o projektas šiek tiek keisis. Vis dėlto, pasak jo, esmė išlieka ta pati – pačių galingiausių fejerverkų naudojimas bus apribotas, o gyventojų pasipiktinimą keliantys pirotechnikos gaminiai, vadinamosios „bambioškės“, kurios šiuo metu yra laisvai pardavinėjamos, bus leidžiamos įsigyti tik asmenims nuo 18 metų.
 
„Greičiausiai bus priimtas kompromisinis variantas, visiškai galbūt ir neuždrausime, bet bus nustatytos tam tikros vietos, kuriose tikrai nebus galima jų (F4 kategorijos fejerverkų – ELTA) šaudyti. Galimi ir kiti kompromisai. Vis dėlto, jei ne visai uždrausime, tai tikrai apribosime“, – teigia jis.
 
Justė Ancevičiūtė (ELTA)
 
2023.05.15; 07:00

Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Pirmąją Naujųjų metų dieną Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) užgriuvo pagalbos prašymų lavina – užregistruotas 5 261 skambutis. Šis skaičius, kaip praneša BPC, viršija iki šiol buvusį rekordinį 2017 metų sausio 1-osios dienos pagalbos prašymų skaičių daugiau nei 350.
 
Didžiausia pagalbos prašymų dalis, kaip pažymima BPC pranešime, buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2 728 policijai skirti prašymai, 1910 – greitajai medicinos pagalbai, 177 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, 23 – aplinkos apsaugai.
 
Greitoji medicinos pagalba

Iš viso pirmąją šių metų dieną buvo registruota 10 771 skambutis. Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: per pirmąją 2020-ųjų metų valandą užregistruota 700 skambučių, per antrąją – 592, per trečiąją – 602. Vėliau kas valandą jų skaičius mažėjo, susilygino su buvusiu prieš vidurnaktį. Mažiausiai skambučių užregistruota tarp 8 ir 9 valandos ryto – 193.
 
Naujametę naktį daugiausia pranešimų taip pat teko policijai, teigia Bendrasis pagalbos centras. Nuo gruodžio 31 dienos 21 valandos iki sausio 1 dienos 9 valandos užregistruota 304 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, 208 pranešimai dėl konfliktų, 192 – dėl triukšmo. Tradiciškai sulaukta pasipiktinusių vyresnio amžiaus gyventojų skambučių dėl miestų gyvenamuosiuose rajonuose sprogdinamų fejerverkų.
 
Užregistruota 40 pranešimų dėl iš globos įstaigų pavieniui ar grupėmis išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių. Dauguma jų taip paspruko nebe pirmą kartą.
 
Degė gyvenamieji, ūkiniai pastatai, šiukšlių konteineriai. Būta gelbėjimo darbų: šalinti ant važiuojamosios kelio dalies gulintys medžiai, padėta į butą patekti policijai. Sausio 1-ąją Vilniuje buvo rastas Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys.
Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
 
Greitosios medicinos pagalbos prireikė nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas ir sužalojimus patyrusiems žmonėms.
 
Siekiant užtikrinti operatyvumą ir atsiliepti į kaip įmanoma daugiau skambučių, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose tiek nakties, tiek dienos metu dirbo sustiprintos pamainos. Vidutinis atsiliepimo laikas buvo 6 sekundės, o iki 8 sekundžių buvo atsiliepta į 92 procentus skambučių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 00:01