Garsiakalbis. Slaptai.lt nuotrauka

Antradienį Seimo Peticijų komisijos pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis Seimui ketina pateikti įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatoma, kad jei peticija bus surašyta neaiškiai ir nesuprantamai, ji nebus nagrinėjama.
 
Pagal siūlomą projektą, „neaiškiai ir nesuprantamai parašytas kreipimasis peticijų komisijos sprendimu nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu pranešama pareiškėjui ar jo atstovui. Šis peticijų komisijos sprendimas neatima teisės pateikti kitą, (…) reikalavimus atitinkantį kreipimąsi.“
 
Priėmus šią pataisą, būtų labai aiškiai nustatyta, kad kreipimesi pateikti pasiūlymai turi būti išdėstyti aiškiai ir suprantamai. „Priešingu atveju, jie nebus nagrinėjami. Kartu pareiškėjui bus suteikta teisė ištaisyti savo kreipimosi trūkumus“, – sako projekto autoriai.
 
Pasak jų, įstatymo pataisų tikslas – patikslinti Konstitucijos laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuojančias įstatymo nuostatas.
 
Galiojančiame Peticijų įstatyme nustatyta, kad kreipimesi turi būti nurodyta pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas; institucija, kuriai paduodamas kreipimasis; prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai; pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai; pareiškėjo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir, jeigu yra, telefono, telefakso numeriai.
 
Galiojantis įstatymas taip pat numato, kad Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti gali būti skundžiamas teismui administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
 
Lietuvoje jau 20 metų galioja ir yra taikomas Peticijų įstatymas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.16; 00:30
policija_1

Nuo 2012-01-01 naikinama policijos vykdoma asmens ir turto apsaugos funkcija, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad atsisakius šios funkcijos, iš Lietuvos gyventojų bus atimta pasirinkimo teisė.

Dabartiniu sunkmečiu šalies žmonės neteks galimybės užsitikrinti savo pačių, savo artimųjų ir savo turto apsaugą su policijos pagalba. 15-a Lietuvos vietovių liks visiškai be jokios apsaugos, nes šiose vietose žmones ir jų turtą saugo tik policija, privačių saugos tarnybų ten nėra.

Continue reading „Policijos apsaugos funkcijoms – TAIP”