Petras Pavelas – ketvirtasis Čekijos prezidentas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, birželio 2 d. (ELTA). Prieš antrąjį Čekijos prezidento rinkimų ratą internete pasirodžiusi dezinformacija, kad esą mirė kandidatas į valstybės vadovo postą Petras Pavelas, buvo išplatinta iš Rusijos.
Tai penktadienį „Twitter“ paskyroje paskelbė Čekijos policija, rašo portalas „eurointegration“.
Konkretaus piktadario nustatyti nepavyko, todėl byla buvo nutraukta, pažymėjo pareigūnai.
„Prahos policijos Kovos su ekstremizmu ir terorizmu skyriaus kriminalistai nustatė, kad dezinformacijos pėdsakai veda į Rusiją. Tačiau konkretaus kaltininko nustatyti nepavyko, todėl byla buvo nutraukta”, – pareiškė policijos atstovai.
Dezinformacija apie P. Pavelo mirtį pradėjo sklisti 2023 metų sausio pabaigoje prieš antrąjį rinkimų ratą, kuriame jo oponentas buvo buvęs Čekijos premjeras Andrejus Babišas.
Tai nebuvo vienintelis P. Pavelui priešiškų Rusijos pastangų atvejis.
Čekijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, suklastotą vaizdo įrašą, kuriame P. Pavelas tariamai teigia, kad Praha turi stoti į karą su Maskva, taip pat sukūrė ir išplatino Rusija.
Petras Pavelas – ketvirtasis Čekijos prezidentas. EPA-ELTA nuotr.
Dnipras, balandžio 29 d. (ELTA). Balandžio 29 d. Čekijos prezidentas Petras Pavelas apsilankė Dnipro mieste, kur pagerbė Rusijos agresijos aukų atminimą. Apie tai praneša rbc.ua portalas.
Dniepropetrovsko srities karinės administracijos (OVA) vadovas Sergejus Lysakas pranešė, kad šeštadienį jie kartu su P. Pavelu apsilankė viename iš bendrabučių, kuriame gyvena persikėlėliai iš įvairių Ukrainos regionų – Donecko, Zaporožės, Chersono ir Luhansko.
„Būdavo dienų, kai [bendrabutyje] vienu metu gyveno iki 500 persikėlėlių. Dabar jų yra šiek tiek daugiau nei 70“, – teigė OVA vadovas.
Jis taip pat pranešė, kad kartu su Čekijos prezidentu jie pagerbė nuo Rusijos agresijos žuvusiųjų atminimą. „Kritusiųjų atminimui buvo padėta gėlių. Taip pat buvo pagerbti gynėjai Atminimo alėjoje“, – pridūrė S. Lysakas.
Penktadienio rytą Čekijos prezidentas Petras Pavelas kartu su kolege iš Slovakijos Zuzana Čaputova atvyko į Ukrainą.
Petras Pavelas – ketvirtasis Čekijos prezidentas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, sausio 28 d. (AFP-ELTA). Į atsargą išėjęs NATO generolas Petras Pavelas šeštadienį vykusiame antrajame rinkimų ture nugalėjo milijardierių buvusį ministrą pirmininką ir tapo ketvirtuoju Čekijos prezidentu, parodė galutiniai rezultatai.
Buvęs desantininkas P. Pavelas surinko 58,3 proc. balsų, o Andrejus Babišas – 41,7 proc. balsų, pranešė Čekijos statistikos biuras.
„Norėčiau padėkoti tiems, kurie balsavo už mane, taip pat tiems, kurie nebalsavo, bet atėjo prie balsadėžių, nes jie aiškiai parodė, kad gerbia demokratiją ir jiems rūpi jų šalis“, – sakė P. Pavelas po to, kai rezultatai parodė jo pergalę.
„Matau, kad šiuose rinkimuose nugalėjo tokios vertybės kaip tiesa, orumas, pagarba ir nuolankumas“, – pridūrė jis.
61 metų P. Pavelas kovo mėnesį pakeis prezidentą Milošą Zemaną, tiesmuką ir prieštaringą politiką, kuris palaikė glaudžius ryšius su Maskva, o praėjusiais metais, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pakeitė nuomonę.
Rinkėjų aktyvumas 10,5 mln. gyventojų turinčioje ES ir NATO narėje Čekijoje buvo neįprastai aukštas ir viršijo 70 proc. po aštrios ir prieštaringai vertinamos rinkiminės kampanijos.
A. Babišui ir jo šeimai buvo grasinama mirtimi, o apie P. Pavelą buvo paskleista melaginga žinia, neva jis mirė – taip dezinformacija apkartino rinkimų kampanijos pabaigą.
A. Babišas, 2017-2021 metais ėjęs Čekijos ministro pirmininko pareigas, po balsavimo pasveikino P. Pavelą ir pripažino pralaimėjimą.
„Norėčiau jam palinkėti būti visų Čekijos piliečių prezidentu, įsiklausyti į jų problemas ir kovoti už Čekijos interesus“, – pridūrė jis.
Nors Čekijos prezidento vaidmuo yra daugiausia reprezentacinis, jis skiria vyriausybę, parenka centrinio banko valdytoją ir konstitucinius teisėjus, taip pat yra ginkluotųjų pajėgų vadas.
P. Pavelas bus ketvirtasis Čekijos prezidentas nuo 1993 metų, kai šalis taikiai atsiskyrė nuo Slovakijos. Jo pirmtakai buvo antikomunistas, disidentas ir dramaturgas Vaclavas Havelas, vadovavęs šaliai 1993-2003 metais, ekonomistas Vaclavas Klausas (2003-2013 m.) ir M. Zemanas.
Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova netgi atvyko į Prahą asmeniškai pasveikinti P. Pavelo ir pasidžiaugė, kad „mūsų regione ir Europoje atsirado naujas valstybės vadovas, kuris gerbia demokratines vertybes“.
Baigęs karybos universitetą, P. Pavelas buvo apdovanotas kaip didvyris Serbijos ir Kroatijos kare, kai padėjo išlaisvinti prancūzų karius iš karo zonos.
Jis iškilo iki Čekijos generalinio štabo viršininko ir NATO karinio komiteto pirmininko posto.
Kaip ir A. Babišas, P. Pavelas devintajame dešimtmetyje buvo Komunistų partijos narys. Tačiau šis vyras kruopščiai pakirpta barzda ir žilais plaukais, aistringas galingų motociklų mėgėjas, nuo to laiko tapo ryžtingu narystės ES ir NATO šalininku.
„Geresnės alternatyvos neturime. Turėtume pasinaudoti visomis narystės teikiamomis galimybėmis ir stengtis pakeisti tai, kas mums nepatinka“, – teigė jis savo kampanijos interneto svetainėje.
P. Pavelas pažadėjo būti nepriklausomas prezidentas, kuriam neturi įtakos partijų politika, ir toliau remti pagalbą karo nuniokotai Ukrainai bei jos siekį tapti ES nare.
„Žinoma, Ukraina pirmiausia turi įvykdyti visas sąlygas, kad taptų ES nare, pavyzdžiui, padaryti pažangą kovoje su korupcija. Tačiau manau, kad ji turi teisę gauti tokį pat šansą, kokį mes turėjome praeityje“, – sakė jis.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen tviteryje teigė palankiai vertinanti P. Pavelo „tvirtą įsipareigojimą mūsų europinėms vertybėms“.
„Jūsų patirtis saugumo, gynybos ir užsienio santykių srityje bus vertinga siekiant išlaikyti ir sustiprinti Europos vienybę remiant Ukrainą“, – rašė ji.
