Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį neatvyko į apklausą pas pareigūnus, tiriančius jam mestus kaltinimus išdavyste, nes jis tariamai padėjo prorusiškiems separatistams parduoti anglis Kijevui.
56 metų buvęs prezidentas šią savaitę buvo paskelbtas įtariamuoju tyrime dėl išdavystės ir kaltinamas 2014-2015 metais padėjęs separatistams, kontroliuojantiems du nuo Ukrainos atplėštus rytinius regionus, parduoti anglis Ukrainos sostinei maždaug už 1,5 mlrd. grivinų (49 mln. eurų).
P. Porošenka, kuris šiuo metu yra kaimyninėje Lenkijoje ir žada grįžti į Ukrainą sausio mėnesį, „neatvyko“ į apklausą, „nes neprivalėjo“ to daryti, naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Ilja Novikovas. Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
I. Novikovas teigė, kad Valstybinio tyrimų biuro šaukimas „parengtas ne pagal įstatymą ir nėra teisiškai įpareigojantis“.
Pareigūnai pranešė, kad tiria dešimtis įtariamų nusikaltimų, kuriuose, jų manymu, galėjo dalyvauti P. Porošenka. Jei jis bus pripažintas kaltu išdavystės byloje, jam grėstų iki 15 metų kalėjimo.
P. Porošenka neigė bet kokius nusikaltimus, sakydamas, kad kaltinimai „peržengia raudoną liniją“. Jo artimas sąjungininkas, buvęs parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas sakė, kad tyrimas yra „dar viena byla, sukurpta tiesioginiu dabartinio prezidento nurodymu“.
Vakarų valstybių ambasados antradienį pareiškė, kad seka procesą, ir paragino užtikrinti nepriklausomą teismą.
Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino NATO šalis atsiųsti laivų į Azovo jūrą. Tą jis padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai sekmadienį netoli Krymo krantų Rusija užėmė tris Ukrainos laivus.
Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, išspausdintame ketvirtadienio numeryje, P. Porošenka teigė: „Vokietija – viena artimiausių mūsų sąjungininkių, ir tikimės, kad NATO šalys yra pasirengusios į Azovo jūrą atsiųsti savo laivų, jog palaikytų Ukrainą ir užtikrintų saugumą.„
Iš karto po Maskvos ir Kijevo konfrontacijos NATO paragino Rusiją paleisti Ukrainos laivus bei jų įgulas ir pridūrė „esanti kartu su Kijevu“.
Rusijos pakrantės apsaugos patruliai Kerčės sąsiauryje iš pradžių apšaudė, o tuomet užėmė Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Kerčės sąsiauris skiria Azovo ir Juodąją jūras.
P. Porošenka apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną save laikant Rusijos imperatoriumi, o Ukrainą – Rusijos kolonija.
„Vienintelė kalba, kurią jis supranta – Vakarų pasaulio solidarumas“, – kalbėjo prezidentas, ragindamas Vakarus įvesti naujų sankcijų Maskvai.
„Negalime taikstytis su agresyvia Rusijos politika. Pirma buvo Krymas, paskui – Rytų Ukraina. Dabar jis nori Azovo jūros“, – tęsė Ukrainos vadovas.
„Vokietija turėtų sąvęs paklausti: ką Putinas darys toliau, jei jo nesustabdysime?“ – pridūrė P. Porošenka.
Pasak prezidento, esama įrodymų, kad Rusija prieš Ukrainą planuoja naują puolimą sausuma. Jis pridūrė, kad Kijevas partnerėms parodė tokius įtarimus pagrindžiančių palydovinių nuotraukų.
Po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris išreiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui.
„Mums svarbus Ukrainos saugumas ir teritorinis vientisumas“, – po susitikimo prezidento rūmuose sakė F. W. Steinmeieris.
Buvo tikimasi, kad prezidentai aptars Ukrainos žingsnius tolesnės integracijos į ES link ir pastangas užbaigti ne vienerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje. Vokietijos prezidentas taip pat turėjo kalbėtis su Ukrainos ministru pirmininku Vladimiru Groismanu bei susitikti su vokiečių kalbos mokytojais ir studentais Kijeve ir Lvovo mieste.
Dviejų dienų trukmės vizitą pradėdamas F. W. Steinmeieris padėjo vainiką ant nežinomojo kario kapo.
Pastaraisiais metais Vokietija buvo viena iš didžiausių sankcijų, skirtų daryti Rusijai spaudimą grąžinti Ukrainai Krymą ir užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, šalininkių.
Pirmadienis, gruodžio 12 d. (Kijevas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kijeve susitiko su Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Šalių vadovai pirmininkavo devintajam Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdžiui, kuriame aptarta Ukrainos europinė integracija, saugumo padėtis šalyje, dvišalių santykių stiprinimas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbia Maidane žuvusiųjų atminimą. Prezidento kanceliariijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentės teigimu, mūsų šalių bendradarbiavimas nepavaldus geopolitiniams vėjams – Lietuva visada buvo ir bus su Ukrainos žmonėmis, nuosekliai remdama europietišką Ukrainos kelią.
Minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių 25-metį, Prezidentai paskelbė bendrą politinę deklaraciją ir pasirašė strateginio bendradarbiavimo gaires 2017–2018 metams.
Net ir karo sąlygomis Ukrainai pavyko įgyvendinti beviziam režimui su ES būtinas sąlygas ir kitąmet Ukrainos žmonės jau galės laisvai keliauti po Europą.
Lietuva tvirtai pasisako ir už kuo spartesnį ES Asociacijos sutarties ratifikavimą bei sankcijų Rusijai tęsimą, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai.
„Ukraina per pastaruosius dvejus metus padarė daugiau reformų nei per du dešimtmečius, tačiau spartesnę europinę integraciją ir valstybės raidą stabdo ne tik karas, bet ir korupcija. Ir politikai, ir verslininkai turi suprasti, kad šalies ateitis yra svarbesnė negu asmeninė gerovė“, – sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentės teigimu, Lietuvos ekspertai padeda Ukrainai įvairiose srityse, esame pasirengę pasidalinti su ukrainiečiais ir kovos su korupcija patirtimi.
Ukraina jau sukūrė kovai su korupcija reikalingas institucijas, pradėjo turto ir pajamų deklaravimą, teismų, valstybės tarnybos, gynybos reformas, stiprina energetinę nepriklausomybę, gerina sąlygas verslui. Tačiau visuomenės nusivylimą vis dar kelia neteisėto praturtėjimo atvejai, korumpuoti teismai, neskaidrus ir politizuotas energetikos sektorius, skaidrių užsienio investicijų stoka.
Pirmosios politikų ir teisėjų turto ir pajamų deklaracijos Ukrainoje atskleidė didelį neteisėto praturtėjimo mastą – vien Aukščiausiosios Rados narių deklaruotos santaupos grynaisiais siekia beveik 0,5 mlrd. JAV dolerių. Tačiau Ukraina jau pradėjo pirmuosius ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo, vengdami deklaravimo, daug korumpuotų teisėjų neteko darbo.
Skaidraus verslo svarbą Prezidentė akcentuos Kijeve rengiamame Lietuvos ir Ukrainos ekonomikos forume, kuriame dalyvaus 200 verslininkų iš abiejų šalių. Ukraina yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė. Pernai mūsų šalių prekybos apyvarta siekė 840 mln. eurų.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvą darbo vizito atvykusiu Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Šalių vadovai pirmininkavo aštuntajai Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų tarybai, kurioje aptarta Ukrainos saugumo padėtis, Minsko susitarimų įgyvendinimas, Ukrainoje įgyvendinamos svarbios teisinės ir ekonominės reformos.
„Trapios paliaubos Ukrainoje nėra taika. Ugnies nutraukimo susitarimas nuolat pažeidinėjamas, neatitraukta sunkioji karinė technika, neatkurta Ukrainos sienų kontrolė. Rusija toliau pamina tarptautinę teisę Ukrainoje, o jos demonstruojama kova su terorizmu – mažai įtikinanti. Už tai negalime mokėti Europos ir Ukrainos saugumu“, – sakė Prezidentė.
