Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). JAV Prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad „netrukus“ vyks į Vietnamą, siekdamas pagerinti ryšius su Hanojumi ir kovoti su Kinijos įtaka regione.
 
„Netrukus vyksiu į Vietnamą, nes Vietnamas nori keisti mūsų santykius ir tapti partneriu“, – sakė J. Bidenas lankydamasis Naujojoje Meksikoje.
 
JAV ir Vietnamas palaiko vis glaudesnius prekybos ryšius, o abi šalys yra susirūpinusios dėl didėjančios Kinijos galios regione. Jau daugelį metų didėja trintis tarp Pekino ir Pietryčių Azijos šalių, ypač Vietnamo ir Filipinų, dėl Kinijos plataus masto jūrinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje.
 
Vašingtonas ir Hanojus įsipareigojo stiprinti diplomatinius ryšius balandžio mėnesį, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sustojo Vietname pakeliui į Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Japonijoje.
 
A. Blinkenas, be kita ko, dalyvavo naujos JAV ambasados Hanojuje statybų pradžios ceremonijoje.
 
O kovo mėnesį J. Bidenas kalbėjosi su Vietnamo valdančiosios komunistų partijos vadovu Nguyen Phu Trongu.
 
Vis dėlto Vašingtonas pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių Vietname, o A. Blinkenas teigė, kad jis ir toliau „pabrėžia, jog būsima pažanga žmogaus teisių srityje yra labai svarbi siekiant išnaudoti visą Vietnamo žmonių potencialą”.
 
Pietų Kinijos jūra, kurioje nuo seno tvyro įtampa tarp Kinijos ir Vietnamo, yra laikoma pavojinga zona, ir daugelis baiminasi, kad klaidingas apskaičiavimas ar nelaimingas atsitikimas gali įžiebti karinį konfliktą.
 
Analitikai teigia, kad Hanojus gali vengti gerinti santykius su Vašingtonu, bijodamas supykdyti Pekiną – svarbų ekonominį partnerį – nepaisant konkurencijos Pietų Kinijos jūroje.
 
JAV neturi teritorinių pretenzijų į šiuos vandenis, tačiau atkakliai ten patruliuoja, tuo piktindamos Pekiną. Vašingtonas teigia, kad taip siekiama užtikrinti „laivybos laisvę“ jūroje, per kurią kasmet vyksta trilijonų dolerių vertės prekyba.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.08.09; 09:04

Honkongą užgriuvo taifūnas Chaba. EPA-ELTA nuotr.

Honkongas, liepos 2 d. (ELTA). Šeštadienį Pietų Kinijos jūroje nelaimė ištiko inžinerinį laivą, kurio įgulą sudarė 30 žmonių. Kaip pranešė laikraštis „The South China Morning Post“, jis lūžo per pusę, užkluptas taifūno Chaba.
 
Nelaimė atsitiko už 300 kilometrų į pietvakarius nuo Honkongo. Šio Kinijos regiono valdžia nusiuntė gelbėti jūreivių lėktuvą ir kelis sraigtasparnius. Bet operaciją apsunkina sudėtingos oro sąlygos: matomumas nelaimės zonoje neviršija 500 metrų, o bangų aukštis siekia 10 metrų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.07.03; 07:00

Australija ir JAV pradėjo bendras plataus masto pratybas Australijos teritoriniuose vandenyse, praneša „Reuters“. 

JAV ir Australijos kariškių pratybos. EPA – ELTA nuotr.

Agentūros duomenimis, jose dalyvauja 33 tūkstančiai Amerikos ir Australijos kariškių. Pratybos truks mėnesį. Jose bus treniruojamasi rengti karinių jūrų pajėgų ir karinių oro pajėgų operacijas.

Pasak JAV ginkluotųjų pajėgų Ramiajame vandenyne vado Hario Hariso (Harry Harris), pratybos vyksta tuo metu, kai būgštaujama, kad gali paaštrėti konfliktas dėl ginčijamų salų Pietų Kinijos jūroje.

„Aš patenkintas žinia, kurį šios pratybos siunčia mūsų draugams, sąjungininkams, partneriams ir potencialiems priešininkams“, – cituoja žiniasklaida H. Hariso žodžius.

„Nerimaujant dėl Kinijos aktyvumo Pietų Kinijos jūroje, šios karinės pratybos pasiųs signalą ir turės didesnę reikšmę“, – pareiškė žurnalistams Sidnėjaus universiteto užsienio politikos specialistas Džeimsas Karenas (James Curran).

Kinija ir kai kurios regiono šalys – Japonija, Vietnamas, Filipinai – nesutaria dėl sienų ir atsakomybės zonų Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.30; 08:00

Kinija yra „stipriai nepatenkinta“ dėl G7 lyderių pranešimo, kuriame minimos problemos Rytų ir Pietų Kinijos jūrose, ir ragina šalis nutraukti „neatsakingas kalbas“. Apie tai rašo „Reuters“, cituodami Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą spaudai.

Kinija siekia derybų būdu išspręsti nesutarimus su visomis suinteresuotomis šalimis, tuo pat metu išlaikant taiką ir stabilumą Rytų ir Pietų Kinijos jūrose, pranešime spaudai sekmadienį teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas Lu Kangas (Lu Kang).

Jis taip pat pridėjo besitikintis, kad kitos šalys neužiminės pozicijų, gerbs regiono šalių pastangas siekiant išspręsti problemas bei susilaikys nuo „neatsakingų kalbų“.

Šeštadienį išplatintame pranešime, G7 lyderiai išreiškė rūpestį dėl padėties Rytų bei Pietų Kinijos jūrose, bei ragino demilitarizuoti ginčytinas teritorijas.

Kinija nesutaria su Japonija dėl kai kurių neapgyvendintų salų Rytų Kinijos jūroje.

Kinų pretenzijų į teritorijas Pietų Kinijos jūroje teisėtumu abejoja Brunėjus, Malaizija, Filipinai, Vietnamas ir Taivanas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.28; 00:30