piktnaudžiavimas tarnyba

Trumposios naujienos

Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.

Roma, liepos 26 d. (dpa-ELTA). Finansiniu sukčiavimu kaltinamam kardinolui Giovanniui Angelo Becciu gresia keleri metai kalėjimo už dalyvavimą nuostolingame Vatikano nekilnojamojo turto sandoryje Londone.
 
Trečiadienį Vatikano prokuroras Alessandro Diddi paragino skirti jam septynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. G. A. Becciu kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir lėšų, susijusių su investicijomis į prabangų nekilnojamąjį turtą, pasisavinimu. Tai precedento neturintis atvejis ir pirmasis kartas, kai kardinolas apkaltintas Vatikano teisme.
 
Teismo proceso esmė – Vatikano atliktas nekilnojamojo turto Londono Čelsio rajone įsigijimas, kai 2011–2018 m. G. A. Becciu ėjo svarbias pareigas Valstybės sekretoriate ir buvo pagal rangą antras valdžios pareigūnas. Sandoris žlugo, Vatikanas investavo daugiau pinigų, nei planavo, dėl to patirta daugiau nei 100 mln. svarų nuostolių. Nuo tada pastatas jau parduotas.
 
Sulaukęs kaltinimų, G. A. Becciu prarado kardinolo privilegijas ir buvo diskvalifikuotas dalyvauti popiežiaus rinkimuose, arba konklavoje. Tačiau kardinolo titulą jis išsaugojo. Popiežius Pranciškus taip pat pašalino jį iš pareigų, susijusių su kanonizacijomis ir beatifikacijomis.
 
G. A. Becciu tvirtina esąs nekaltas ir sako, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinimus, be to, teigia, kad klaidingai piešiamas jo portretas. Italijos žiniasklaida antradienį jį citavo sakiusį: „Esu nekaltas ir nepavargsiu tai kartoti“. Jis pareiškė, kad Vatikano prokuroras nepateikė nė „mažiausių įrodymų“, patvirtinančių kaltinimus, ir kad jis buvo vaizduojamas „visiškai iškreiptai“, o tai sumenko jo, kaip „žmogaus ir kunigo“, reputaciją.
 
Kaltinimais pareikšti ne tik 75 metų kardinolui G. A. Becciu, bet ir dar devyniems asmenims, prokuroras A. Diddi siekia skirti jiems ilgas įkalinimo bausmes ir baudas. Kaltinimai apima korupciją, piktnaudžiavimą tarnyba ir pinigų plovimą. Tikimasi, kad nuosprendis bus paskelbtas iki šių metų Kalėdų, 2021 m. viduryje prasidėjęs teismo procesas bus baigtas.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.07.27; 06:55
Aktualijos

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariui Laurynui Kasčiūnui kyla klausimų dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės veiklos. Pasak jo, artimiausiame NSGK posėdyje bus pasiūlyta komitetui pakviesti E. Radišauskienę bei ministrą Liną Kukuraitį atsakyti į klausimus dėl imigrantų įdarbinimo.
 
L. Kasčiūnas pažymi, kad kyla daug klausimų, ar tikrai E. Radišauskienė nepiktnaudžiavo savo tarnyba ir kokių konkrečiai veiksmų ėmėsi viceministrė dėl UAB „Barta“ imigrantų įdarbinimo.
 
„Po STT vadovo pristatymo Seime mums daugiausia klausimų kelia epizodas, kuomet dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Tai susiję su tarpininkavimu bei leidimų išdavimu užsieniečiams. Migracijos klausimai bei užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo sričių. Parlamentinės kontrolės metu esame gavę informacijos, kad tai pakankamai slidi, pilka zona, kurioje yra pakankamai daug neskaidrių ryšių, tarpininkavimų. Natūralu, kad tai tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu, todėl mes kelsime klausimą, ar toks tarpininkavimas tarp leidimų yra įprasta praktika ir kokiu pagrindu veikia viceministrė. Koks jos mandatas šioje srityje? Ar nėra sukurtas žalias koridorius, kažkokie sistemingi veikimai. Kviečiame viceministrę ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį į artimiausią komitetą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
Pasak jo, yra atkreiptinas dėmesys, kad viceministrės tiesioginė atsakomybė yra užtikrinti darbo teisės, darbo rinkos, darbo aplinkos srityse teikiamų viešųjų paslaugų skaidrumą ir prieinamumą. Būtent ji turi užtikrinti, kad leidimai dirbti Lietuvoje būtų gaunami skaidriai ir teisėtai, kad verslui nereiktų kreiptis į tarpininkus ar užtarėjus.
 
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

„Todėl prašome pateikti paaiškinimus dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės veiksmų aplinkybių ir galimo piktnaudžiavimo tarnyba. Kokių konkrečiai veiksmų dėl UAB „Barta“ ėmėsi viceministrė E. Radišauskienė? Kokiu pagrindu viceministrė rūpinosi užsieniečių įdarbinimo reikalais UAB „Barta“?“ – klausia parlamentaras.
 
Taip pat klausiama, ar viceministrė E. Radišauskienė, tarpininkaudama tarp STT pareigūno R. Martišiaus ir UAB „Barta“ atstovų bei pasinaudodama tarnybine padėtimi, nedarė įtakos institucijoms, neviršijo tarnybinių įgaliojimų bei nepiktnaudžiavo tarnyba, siekdama UAB „Barta“ palankių sprendimų? Kokių veiksmų buvo imtasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kad būtų užtikrintas skaidrus su darbo aplinka susijusių viešųjų paslaugų teikimo procesas (leidimų dirbti Lietuvoje išdavimas/pratęsimas/panaikinimas ir kt.).
 
Galų gale domimasi, ar buvo atvejų, kuomet viceministrė E. Radišauskienė ar jai pavaldūs tarnautojai asmeniškai tarpininkavo konkretiems verslo subjektams, fiziniams asmenims darbo aplinkos klausimais, klausimais, susijusiais su viešųjų paslaugų teikimu, jei taip, prašome įvardinti šiuos atvejus, kiek laiko trunka viceministrės tarpininkavimo veikla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 08:00
Trumposios naujienos

Rumunijos valdančiosios partijos lyderiui skirta trejų su puse metų kalėjimo bausmė. EPA-ELTA nuotr.

Rumunijos valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) pirmininkas Liviu Dragnea ketvirtadienį dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo nuteistas trejiems su puse metų kalėjimo.

L. Dragnea neturėjo iš karto keliauti į kalėjimą, nes jis dar gali apskųsti sprendimą.

Ketvirtadienį vakare pasklidus žinioms dėl nuosprendžio L. Dragneai, tūkstančiai rumunų išėjo į sostinės Bukarešto ir kitų miestų gatves, reikalaudami naujos vyriausybės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.24; 08:30

Trumposios naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą gavusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pranešimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Žuvininkystės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimant asmenis į darbą.

Įvertinus Žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją, matyti, kad mažiausiai du Žuvininkystės tarnybos darbuotojai galimai faktiškai joje nedirbo, nors jiems buvo mokamas darbo užmokestis. Dėl to Žuvininkystės tarnyba patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą (galima turtinė žala apie 45 000 Eur).

Informacijos šaltinis –  Specialiųjų tyrimų tarnyba

2017.09.30; 00:02

Trumposios naujienos

Antrankiai

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo bei disponavimo suklastotu dokumentu.

Įtariama, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas M. Š. iš asmens priėmė žinomai suklastotus tikrus dokumentus, statinių techninius projektus bei išdavė statybos leidimus.

Vakar abu įtariamieji sulaikyti, jų gyvenamosiose vietose ir vieno jų darbo vietoje atliktos kratos.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

2017.07.05; 00:02

Trumposios naujienos

Po kelis metus trukusio ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, Lietuvos apeliacinis teismas šiandien paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam Seimo nariui A. Sacharuk. 

Prokuratūra

Teismas sutiko su nuoseklia prokuratūros pozicija, kad kito Seimo nario kortelės naudojimas, fiktyvus balsavimas ja už kitą Seimo narį, yra veikos, atitinkančios Baudžiamojo kodekso 228 str., 300 str. ir 302 str. sudėtis.

Priimdamas sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas šiandien panaikino 2015 metų vasarą priimtą Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegijos išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo A. Sacharukas buvo išteisintas kaip nepadaręs jokio nusikaltimo.

Valstybinį kaltinimą palaikiusio Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, šis sprendimas yra itin svarbus teismų praktikai.

„Teismas suformulavo baudžiamosios atsakomybės ribas, nurodydamas, kad tyčinis balsavimas, paremtas priešingais teisei ketinimais ir pagrindais, t. y. kai su Seimo nario ar be jo žinios fiktyviai balsuojama siekiant melagingai pridengti kito Seimo nario buvimą posėdžio metu, turint priešingą teisei motyvą, pvz. siekiant neprarasti atlyginimo už praleistus posėdžius, imituojant dalyvavimą posėdyje – buvimą darbe, yra nusikalstamas elgesys užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Kartu tyčiniai nusikalstamai atlikti veiksmai yra ir piktnaudžiavimas tarnyba, t. y. BK 228 straipsnis, jei dėl to buvo padaryta didelė neturtinė žala. Šiuo atveju kalbame apie Seimo autoriteto pažeminimą.“ – po teismo sprendimo komentavo prokuroras V. Kukaitis.

Už šias nusikalstamas veikas teismas A. Sacharuk skyrė skyrė 50 MGL (1882 Eur) baudą.

Šis įsiteisėjęs teismo nuosprendis gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam teismui per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.06.06; 02:58

Trumposios naujienos

Antradienį Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio buvusiam Seimo nariui Vitui Matuzui ir lobistui Andriui Romanovskiui išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė perduoti bylą nagrinėti Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, kuriuos sudomino vieno labdaros ir paramos fondo veikla. Minėtoje byloje V. Matuzas buvo kaltinamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine Seimo nario padėtimi, o A. Romanovskis – piktnaudžiavimu tarnybine lobisto padėtimi, siekiant asmeninės ir turtinės naudos, teigiama pranešime spaudai.

Dviejų instancijų teismams kaltinamuosius išteisinus, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Rimkus pateikė kasacinį skundą.

„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė skundą LAT surašęs prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.

Tuometinio Seimo nario V. Matuzo labdaros ir paramos fondo veikla STT Panevėžio valdybos pareigūnai susidomėjo atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio miesto savivaldybės įmonėje AB „Panevėžio energija“ vykdytų viešųjų pirkimų, susijusių su šilumos energijos gamyba.

Šiuo metu byla dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų jau nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Kaltinimai pareikšti buvusiam Seimo nariui ir jo žmonai, buvusiam AB „Panevėžio energija“ vadovui ir kitiems asmenims. Įtariama, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant buvo siekiama kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti apie 243 tūkst. eurų bendrovės „Panevėžio energija“ turto.

Šiuos ikiteisminius tyrimus kontroliavo ir jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.17; 02:00

 

Trumposios naujienos

Po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų nuspręsta nebeskelbti policijos automobilių pirkimo konkurso, kurio sąlygos buvo subalansuotos vienam tiekėjui. VPT vadovė Diana Vilytė teigė, kad šiemet tarnyba užsibrėžė tikslą pasiekti, kad tokių konkursų būtų kuo mažiau.

„Gera naujiena yra tai, kad pirkimas sustabdytas pirkimo pradžioje. Policijos departamentas pateikė skelbimą su technine specifikacija, ir mes matome iš techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų, kad jie subalansuoti vienam tiekėjui“, – Eltai sakė D. Vilytė.

Pasak VPT vadovės, gerai yra tai, kad konkursas nepaskelbtas.

„Paprašėme perkančiosios organizacijos pasitvarkyti reikalavimus, kad būtų užtikrinta konkurencija, kad į konkursus galėtų ateiti daugiau tiekėjų, ir būtų užtikrinta kokybė už geriausią kainą. Policijai reikia papildomų dalykų, jie prašo tiekėjo, kad dėl darbo specifikos būtų įrengti papildomi priedai, nestandartinis komplektavimas. Atsiras daugiau tiekėjų, jie tarpusavy konkuruos, pasiūlys geriausią kainą“, – teigė D. Vilytė.

VPT vadovės teigimu, viešajame pirkime nurodytas minimalus ketinamų pirkti automobilių kiekis yra 120 vienetų su galimybe papildomai pirkti 36 vienetus. Vieno automobilio kaina siektų apie 30 tūkst. eurų, tad visa pirkimo vertė siektų apie 3-4 mln. eurų.

VPT vadovė atkreipė dėmesį, kad tas konkursas nebus paskelbtas, todėl niekas nepatyrė nuostolių, nebus praradimų.

„Nesinori tų auksinių šaukštų istorijų daugiau, kiek įmanoma prevenciškai užkardant viešųjų pirkimų pažeidimus dar pačioje pradžioje, kai tik skelbiama, kai sąlygose užkoduota vieno tiekėjo galimybė dalyvauti konkurse, kiti net neina. Niekas nepatyrė jokių nuostolių, nebus jokių praradimų, klausimas yra apie tiekėjus“, – sakė D. Vilytė.

Pasak VPT vadovės, tarnyba šiemet užsibrėžė tikslą, kad tokių konkursų su vienu tiekėju būtų kuo mažiau.

„Europos Komisijai savo švieslentėje matuojant viešųjų pirkimų situaciją šalyse, mes raudonuojame su šiuo parametru. Bandysime kiekvieną pirkimą žiūrėti, kad būtų užtikrintas pakankamas dalyvių suinteresuotumas ir kad nebūtų diskriminuojančios sąlygos“, – sakė D. Vilytė.

Pirmadienį popiet savo poziciją dėl viešojo pirkimo ketina išsakyti policijos generalinio komisaro pavaduotojai Edvardas Šileris ir Rimantas Bobinas.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.15; 11:25

Trumposios naujienos

Vidaus reikalų ministras nurodė nuo pareigų nušalinti tris aukštas pareigas einančius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD prie VRM) pareigūnus.

Gauta informacijos, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, PAGD pareigūnai galėjo bandyti paveikti pavaldinius neliudyti VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus specialistams.

VRM šiuo metu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimo ugniagesių išnaudojimo. Yra užfiksuota (vaizdo įrašuose), kaip ugniagesiai keičia padangas galimai savo viršininkų, jų giminaičių automobiliams.

Pažymėtina, kad tarnyba PAGD yra grindžiama statutiniais santykiais – t.y. pavaldumu ir subordinacija, o tai lemia, kad iš vidaus tarnybos pareigūnų reikalaujama ypatingo pareigingumo, drausmingumo ir vadų nurodymų vykdymo.

„Nuvilia, kad šiais laikais vis dar susiduriame su sunkiai suprantamomis situacijomis. Noriu padrąsinti visus pareigūnus netoleruoti piktnaudžiavimo tarnyba. Nuosekliai švarinsime visą vidaus reikalų sistemą, su manimi tikrai niekas „nesusitars“ ir „nesutvarkys“ jokių reikalų“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

PAGD viršininko pavaduotojas Vygandas Kurkulis pasiprašė atleidžiamas iš pareigų savo noru (be išeitinių kompensacijų). Kitus du pareigūnus: Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką Aloyzą Baradinską ir viršininko pavaduotoja Valdą Visocką nuo pareigų nušalinti iki tyrimo pabaigos turės departamento vadovas Kęstutis Lukošius.

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.

2017.05.06; 06:35

Trumposios naujienos

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino kaltu dėl kyšininkavimo buvusį uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio vandenys“ direktorių A. A. ir skyrė  jam 3 766 eurų baudą. Vilnietis R. S. pripažintas kaltu dėl papirkimo, jam skirta beveik 9 800 eurų bauda.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Jie išaiškino, jog  vienos vilniečių bendrovės atstovas R. S., siekdamas, kad bendrovė būtų pakviesta dalyvauti „Kupiškio vandenų“ organizuojamame viešajame pirkime, už įmonės pinigus nupirko 700 eurų vertės kavos virimo aparatą ir perdavė jį tuomečio „Kupiškio vandenų“ direktoriaus šeimai.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo, jam vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys. „Ir pateikus įtarimus dėl kyšio paėmimo, ir teisminio nagrinėjimo metu bendrovės „Kupiškio vandenys“ vadovas savo kaltę pripažino, todėl teismas, į tai atsižvelgęs, jam skyrė beveik triskart mažesnę baudą, nei savo kaltę kategoriškai neigusiam kyšio davėjui“, – sakė prokuroras R. Vagrys.

2016 metais teismai išnagrinėjo 14-a STT Panevėžio valdybos pareigūnų tirtų bylų. 16 asmenų nuteista dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.28; 06:56

Trumposios naujienos

Vilniaus apygardos teismas vakar kaltu dėl kyšininkavimo pripažino buvusį Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių M. I.

Buvusiam inspektoriui skirta 3766 eurų bauda, taip pat uždrausta dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje.

Išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjų surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, Teismas konstatavo, kad M. I. padarė nusikaltimą – 2016 m. kovo mėnesį už pažeidimo neužregistravimą susitarė ir priėmė 600 eurų kyšį iš tikrintoje statybvietėje neteisėtai dirbusio statybininko.

Sulaikius M. I. kratos metu pas pastarąjį buvo rasti ir paimti kaip kyšis gauti 600 eurų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

2016 metais nuteisti 32 STT Vilniaus valdybos pareigūnų tirtose bylose, kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir kitais korupcinio pobūdžio nusikaltimais kaltinti asmenys.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.27; 08:12

Politinės intrigos

Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn. 

Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.

Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija.

Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar dviems asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui.

Kreipimesi į LR Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.

Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalyje. Šis tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimo kategorijai.

Gintaras Steponavičius nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra 2016 – 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes,G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi yra atlikti.

Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2017.04.13; 10:54

Trumposios naujienos

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu buvęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) direktoriaus pavaduotojas V. P. liko pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo piktnaudžiauti.  Remiantis teismų praktika buvo tik pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtas baudos dydis – jam skirta 20 713 eurų bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad NŽT direktoriaus pavaduotojas, nusikaltimo padarymo metu laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, siekdamas neteisėtai pasipelnyti, pasirašė taikos sutartį civilinėje byloje su ieškovu AB „Alvilė“. Pagal šią taikos sutartį AB „Alvilė“ iš valstybės būtų gavusi nepagrįstai didelį žalos atlyginimą – beveik 8 300 000 litų (apie 2 400 000 Eur). Dėl šio sprendimo valstybei būtų padaryta beveik 7 300 000 litų (daugiau nei 2 100 000 Eur) turtinė žala.

Taip pat įrodyta, kad V. P., pasirašydamas minėtą taikos sutartį, siekė naudos su juo susijusiam ilgamečiam verslo partneriui ir draugui, kurio bendrovei po tokio V. P. sprendimo būtų atitekę 15 % iš valstybės AB „Alvilė“ gautų pinigų.

Ikiteisminį tyrimą atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.11; 04:58

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą siūlydama palaipsniui visur nutraukti amžinų vadovų tradicijas.

Prezidentė teikia Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pasak Prezidentės, nepakeičiami vadovai susilieja su politikais, tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ar politikų naudą. Valstybinės įmonės negali būti naudojamos kaip giminių įdarbinimo agentūros, partijų maitinimo piniginės ir politikų užuovėjos. Ryškiausiu neefektyvaus akcinių bendrovių valdymo ir partinio įdarbinimo pavyzdžiu jau tapo „Lietuvos geležinkeliai“, atnešę valstybei milijoninius nuostolius ir padarę žalą šalies reputacijai.

Todėl Prezidentė siūlo įvesti ribotas vadovų kadencijas kaip papildomą saugiklį nuo korupcijos, nepotizmo, piktnaudžiavimo tarnyba. Prezidentės teigimu, viešojo sektoriaus veidas turi keistis – žmonėms reikia skaidraus ir atsakingo valstybės turto valdymo. Europos Tarybos ataskaitose taip pat pabrėžiama, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje būtina, nes užkerta kelią dėl vadovų ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančiai korupcijai.

Šiuo metu valstybė valdo 123 įmones, savivaldybės – 233, tačiau daugelio jų vadovai metai iš metų nesikeičia, o kai kurie savo postuose sėdi dar nuo sovietmečio. Dabar net 20 valstybės valdomų įmonių direktorių tas pačias pareigas eina daugiau negu du dešimtmečius, o kai kurie ir 30 metų. Apie 40 savo postuose sėdi jau daugiau kaip dešimtmetį. Daugiausia su postais suaugusių direktorių yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse.

Pavyzdžiui, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovaujančias pareigas eina apie 30 metų, Marijampolės, Radviliškio urėdai nesikeitė net 26 metus. Amžini direktoriai viešpatauja ir kelių priežiūros įmonėse –„Automagistralės“ bei Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Telšių regiono kelių vadovai tą patį darbą dirba jau daugiau kaip 20 metų, tas pats asmuo „Registrų centrui“ vadovauja jau 19 metų. Tuo tarpu kelių priežiūros įmonių efektyvumas ir uždarbis valstybei vis mažėja. Pernai visų valstybinių įmonių kapitalo grąža siekė vos 4,4 proc. – tai kone dvigubai mažiau negu EBPO vidurkis. Net 45 valstybinės įmonės į biudžetą iš viso nemokėjo dividendų ir pelno įmokų.

Užsisėdėjusių direktorių apstu ir valstybės valdomose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Pavyzdžiui, „Valstybinės projektų ir sąmatų ekspertizės“ vadovas nesikeitė jau 25 metus, „Informacinės verslo paslaugų įmonės“ – 21 metus, „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ – 19 metų.

Prezidentė artimiausiu metu ketina inicijuoti vadovų ribotų kadencijų nustatymą ir kitose viešojo sektoriaus srityse.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.01.13; 04:39

Trumposios naujienos

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo paskutiniąją išskirtos baudžiamosios bylos dalį, susijusią su AB Lietuvos pašto pastato Vilniuje neteisėtu pirkimu, ir verslininką V. S. pripažino kaltu dėl dokumentų klastojimo, jų panaudojimo, padėjimo piktnaudžiauti ir klastoti dokumentus. Jam skirta 4 518 eurų bauda ir priteistos ekstradicijos išlaidos – 1 490 eurų.

Bylos duomenimis, V. S., norėjęs įsigyti AB Lietuvos paštui priklausantį pastatą, esantį Filaretų gatvėje, Vilniuje, AB Lietuvos pašto Nekilnojamojo turto pardavimo komisijai pateikė suklastotus dokumentus. Jis susitarė su šios komisijos pirmininku Algirdui Balčiūnu suklastoti ir vėliau panaudoti konkurso dokumentus – atgaline data kito asmens vardu buvo surašytas pastato pirkimo pasiūlymas, nurodyta siūloma kaina 590 000 Lt, kuri sumokama pastato pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną.

Ši byla ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro sprendimu 2010 m. spalio 20 d. buvo išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, kadangi įtariamasis V. S. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. 2011 m. sausio 7 d. buvo paskelbta šio asmens paieška, o 2016 m. spalio 23 d. V. S. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir sugrąžintas į Lietuvą.

2013 m. gruodį Vilniaus apygardos teismas Lietuvos pašto pastatų pardavimo byloje kaltais pripažino ir kitus asmenis. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo teismas pripažino kaltu buvusį šios valstybės įmonės generalinį direktorių Ernestą Vaidelį. Jam skirta galutinė subendrinta 19,5 tūkst. litų (5 650 eurų) bauda.

Taip pat kaltu šioje byloje dėl tokių pat nusikaltimų pripažintas buvęs Lietuvos pašto Ūkio valdymo direktorius, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Algirdas Balčiūnas. Jam skirta 19,5 tūkst. litų (5 650 eurų) bauda. A. Balčiūnas Vilniaus apygardos teismui buvo pateikęs apeliacinį skundą, tačiau teismas jį atmetė ir iš dalies tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą.

Teismas nustatė, kad šioje baudžiamojoje byloje prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai surinko pakankamai įrodymų, kurie leidžia teigti, kad A. Balčiūnas, eidamas valstybės tarnautojui prilygintas pareigas, piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo dokumentus ir pasitelkė kitus asmenis klastoti tikrus dokumentus.

STT Vilniaus valdybos pareigūnai kartu su bylą kontroliuojančiais Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais ikiteisminį tyrimą pradėjo 2009 m. rugsėjį, nepraėjus nė vieneriems metams pagrindinė byla buvo perduota teismui.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.01.05; 08:07

Trumposios naujienos

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente šiandien priimtas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 228 str. „Piktnaudžiavimas tarnyba“ 1 d. 

Tyrimo metu  bus siekiama  išsiaiškinti su virtuvės reikmenų kariuomenei įsigijimu susijusias aplinkybes.

Atlikti ikiteisminį tyrimą pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai, vadovauja tyrimui Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas. Brangūs virtuvės įrankiai. 

Kilus visuomenės susirūpinimui dėl galimai neskaidriai vykdyto viešojo pirkimo, kurio metu Lietuvos kariuomenė įsigijo virtuvės reikmenų ir kitų prekių, pateikiame viešojoje erdvėje minimo,  vykusio 2015-2016 metais ir šiuo metu jau baigto, ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl galimo prekių tiekėjo sukčiavimo, bei kitų prokuratūros priimtų sprendimų bei veiksmų chronologinę seką:

2015-03-09 Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 182 str. „Sukčiavimas“ 1 d. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tam tikros kariuomenei pateiktos prekės (lauko virtuvės atsarginės detalės ir agregatai) buvo pažymėtos ne tik gamintojo duomenimis, bet ir šias prekes Lietuvos kariuomenei pateikusios bendrovės ženklinimu (lipdukais su logotipu ir kitais gaminį identifikuojančiais duomenimis) ant papildomų pakuočių bei nustatyti, ar tuo buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas.

Tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras M. Januškevičius priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti,vadovaudamasis tuo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys, įskaitant ir pagal tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gautą atsakymą iš Vokietijos, bei visos kitos nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytas įsigyjamų prekių gamintojas dalies sutartyje įvardytų prekių nebegamina. Šias prekes konkursą laimėjęs tiekėjas pakeitė į sutartyje nurodyto gamintojo leidžiamas komplektuoti kitų gamintojų analogiškos kokybės prekes.

Žymėjimas kito gamintojo ženklinimu ant papildomų pakuočių buvo padarytas siekiant aiškiai identifikuoti prekes. Gamintojo ženklinimas ant originalių pakuočių ir pačių prekių buvo nepanaikintas ir matomas.  

Prokuroro vertinimu, iš pateiktos 2014-10-08 prekių pirkimo ir pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas ir prekes pateikusi bendrovė susitarė ne tik dėl įsipareigojimų viena kitai, bet ir dėl sutarties kainos, prekių kokybės, prekių tiekimo terminų, šalių atsakomybės sąlygų ir iš sutarties kylančių ginčų sprendimo tvarkos ir kitų sutarties sąlygų vykdymo, todėl manant, kad sandoris įgyvendinamas netinkamai ir iš to kylantys ginčai pirmiausia turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis „Sukčiavimas“ numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu kilo abejonės dėl to, ar 2014 metais perkančioji organizacija, vykdydama pirkimų procedūras, sudarydama prekių pirkimo – pardavimo sutartį ir ją vykdydama laikėsi LR viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų viešojo prikimo procedūros atitikimo teisės aktams.

2016-06-21 Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundas ir prašymas dėl minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

2016-07-21 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris priėmė nutarimą atmesti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundą ir paliko galioti prokuroro M. Januškevičius nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Šis aukštesnio prokuroro nutarimas vėliau buvo apskųstas nustatyta tvarka ir dabar nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo teisėjo Vilniaus apylinkės teisme.

2016-08-16 Vilniaus apylinkės prokuratūroje, atsakant į prokuroro M. Januškevičiaus raštą, buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vertinimo išvada, su raštu, kuriame nurodoma, jog atliekant patikrinimą kilo abejonių dėl galimai įvykdytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.

2016-08-23 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius šią iš VPT gautą vertinimo išvadą bei raštą persiuntė Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai proceso sprendimui priimti. Iki šios dienos joks sprendimas nebuvo priimtas.

Generalinio prokuroro E. Pašilio pavedimu, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. Januškevičiaus Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai persiųsta medžiaga perduota įvertinti ir proceso sprendimui priimti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.31; 05:15

Trumposios naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu šeši asmenys yra įtariami pagal kelis skirtingus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Klausimai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu, kiti asmenys – piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. Detalesnė informacija apie įtariamuosius šiuo metu neskelbiama, siekiant nepakenti tyrimui ir atliekamiems veiksmams.

Įtariamiesiems skirtos įvairios kardomosios priemonės, nesusijusios su jų laisvės apribojimu (suėmimu).

Kaip jau buvo pranešta, šiuo metu turimi duomenys leidžia įtarti, kad vienos maisto produktus gaminančios bendrovės vadovai, norėdami, kad įmonė išvengtų nuobaudų, kurios paprastai yra taikomos aptikus darbų saugos, pakavimo, ženklinimo, higienos ar kitus pažeidimus, savo neteisėtų tikslų siekė papirkdami įvairius atsakingus specialistus arba asmenis, galinčius tokiems specialistams, pareigūnams daryti poveikį.

Šiuo metu duomenų apie tai, jog Lietuvos rinkoje būtų platinami šioje bendrovėje pagaminti ir vartotojų sveikatai galimai pavojingi produktai, nėra. Atliekamo tyrimo metu, pasitelkus specialistus, bus skirtas ypatingas dėmesys tikrinant, ar bendrovėje gaminami maisto produktai atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus.

Siekiant išaiškinti visas aplinkybes buvo atliktos kratos, poėmiai bei kiti proceso veiksmai bendrovės administracinėse, gamybinėse patalpose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, šios Tarnybos direktoriaus Jono Miliaus kabinete, Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio darbo kabinete Seime bei gyvenamosiose patalpose Seimo viešbutyje (dalyvaujant Seimo kanceliarijos atstovams), Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto teritoriniame skyriuje bei kitur.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.07.30; 06:12

Trumposios naujienos

Lietuvos apeliacinis teismas birželio 23 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio. A. K., buvęs Rokiškio advokatas, yra laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašų ir šiuo metu vadovauja UAB Teisinių žinių centrui. 

STT būstinė Vilniuje.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

A. K., būdamas Rokiškio advokatas, darė poveikį liudytojui, kad šis duotų melagingus parodymus, ir už tai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 50 parų arešto. Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, padedamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų, atliko 2009 m. per maždaug du mėnesius, o baudžiamoji byla teismuose nagrinėjama septynerius metus.

Ši baudžiamoji byla yra susijusi su kitu ikiteisminiu tyrimu, kurį atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai. Tuomet atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Rokiškio advokatas A. K., siekdamas pasipelnyti iš vieno kliento, įtariamo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ėmėsi neteisėtų veiksmų. Jam talkinusi Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorė V. G., piktnaudžiaudama tarnyba, nepagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kai ši byla jau buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, A. K. stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paveikti liudytojus, kad šie teisme duotų melagingus parodymus, palankius jam ir prokurorei. Bet sumanymas nepavyko.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. buvusią Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorę V. G. pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo ir sunaikinimo, trukdymo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Buvusiai prokurorei, pripažinusiai kaltę ir padėjusiai atskleisti nusikaltimą, teismas skyrė 9 100 litų baudą.

Rokiškio advokatas A. K. pripažintas kaltu dėl tarpininko kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo organizavimo. Jam teismas skyrė laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 9 100 litų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 2 500 litų konfiskavimą. Nuosprendis buvo apskųstas ir dar neįsiteisėjo, skundas jau šešti metai nagrinėjamas Apeliaciniame teisme.

2010 metais įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nuosprendis – už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą A. K. skirta 9 100 Lt bauda.

Informacijos šaltinis – STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba).

2016.06.29; 04:48

Aktualijos

Gruodžio 11 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį STT Kauno valdybos pareigūnų tirtoje baudžiamojoje byloje.

Toje byloje Viešojo saugumo tarnybos (VST) prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio Intendantinės kuopos Pastatų eksploatacijos ir priežiūros grupės vyriausiasis specialistas K. K. pripažintas kaltu dėl turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Jam skirta 46 MGL dydžio bauda ir nuspręsta konfiskuoti turto daugiau kaip už 550 eurų.

Continue reading „Nuteistas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas” →