Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujamo komiteto patarėjai prisideda prie daugiau kaip metus nepatvirtinamo pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo plano kūrimo. Taip, pasak politiko, siekiama, kad Vyriausybę pasiektų kokybiškas ir aukščiausius standartus atitinkantis dokumentas.
„Dabar įsijungė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, mano komiteto patarėjai. Tikimės, kad pasieksime tokį lygį, kad Vyriausybėje jam bus pritarta pagal visus kokybės parametrus“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Nereikia plano vardan plano. Reikia turėti planą, kuris būtų veiksmingas, efektyvus, orientuotas į tikslą, orientuotas į rezultatą. Tokį planą ir kuriame“, – nurodė jis.
Pilietinio pasipriešinimo strategiją Seimas patvirtino dar pernai. Tačiau dokumento įgyvendinimo planas stringa. Pavasarį NSGK kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) aptarė susiklosčiusią situaciją. Klausimas dėl strategijos įgyvendinimo keltas ir prieš porą savaičių vykusiame komiteto posėdyje. Tada krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad Vyriausybės kanceliarijai buvo teikti keli plano variantai, tačiau sulaukta pastabų.
„Planą mes esame parengę. Kadangi Vyriausybės kanceliarijoje netiko du variantai, mes dabar dar rengsime trečią variantą“, – prieš porą savaičių NSGK posėdyje sakė A. Anušauskas.
Pirmadienį klausiamas, kodėl nuspręsta įsitraukti į plano kūrimą, L. Kasčiūnas pažymėjo, kad tai nereiškia, jog Seimo komitetas nėra patenkintas KAM ekspertų darbu.
„Kai įsijungia NSGK, reikalai pradeda judėti greičiau“, – patikino komiteto pirmininkas.
ELTA primena, kad Seimas Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją priėmė praėjusių metų gegužę.
Dokumente numatyta organizuoti privalomus mokymus visiems valstybės tarnautojams, mokyklų mokytojams, 11-12 klasių moksleiviams, alternatyvią krašto apsaugos tarnybą vykdantiems asmenims, 18 metų amžiaus ir vyresniems Lietuvos šaulių sąjungos nariams.
Strategijoje numatoma stiprinti piliečių švietimą ir informavimą apie šiuolaikines grėsmes, nacionalinį saugumą, galimybes prisidėti prie šalies gynybos. Siekiama stiprinti ir jaunimo pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą, tobulinti pedagogų rengimą, skatinti piliečių dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir istorinės atminties puoselėjime.
Visgi, strategijos įgyvendinimo planas dar nėra paruoštas – jį turėtų patvirtini Ministrų kabinetas.
Pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą aptarti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. Renginio metu ekspertai aptars karo Ukrainoje patirtis ir tai, kaip ukrainiečių praktikos gali būti pritaikytos Lietuvoje.
„Bus pasidalinta patirtimi organizuojant ir koordinuojant Ukrainos pilietinę rezistenciją bei Lietuvos pasirengimas rezistencijai, taip pat pristatyta Rezistencijos veiklos koncepcija ir jos pritaikymo Baltijos šalyse svarba“, – rašoma konferencijos programoje.
NSGK tikina, kad politinių partijų susitarime dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos numatyta stiprinti lietuvių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Taip, pasak jų, perėmus Rusijos karo Ukrainoje pamokas, būtų tinkamai pasirengta atsakyti į įvairaus pobūdžio grėsmes ir veikti pagal visus galimus gynybos scenarijus.
Konferencijoje kalbės NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, NATO atstovai, organizacijos „Mėlyna ir geltona“ įkūrėjas Jonas Ohman.
Mobilizacijos srityje turime netoleruotiną situaciją, kadangi mobilizacijos sistema neveikia taip, kaip turėtų, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.
NSGK posėdyje buvo aptarta Lietuvos mobilizacijos sistemos būklė ir valstybės institucijų pasirengimas galimai mobilizacijai. Posėdyje pasisakė Valstybės kontrolės, paruošusios ataskaitą „Valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimas individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai“, atstovai, be to, buvo išklausyta Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, Vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos informacija.
NSGK pirmininko V. Bako teigimu, mobilizacija – labai svarbu, jai Lietuva ir jos žmonės turi būti tinkamai pasiruošę. Piliečiai turi konkrečiai žinoti, ką daryti mobilizacijos atveju, todėl į su mobilizaciją susijusius procesus reikia žvelgti itin atsakingai.
V. Bakas taip pat akcentavo, kad dabartinė situacija nėra normali, kadangi mobilizacijos sistema neveikia taip, kaip turėtų.
„Gyvename įtemptais laikais, nuolat matome kintančią geopolitinę situaciją, todėl privalome skirti didelį dėmesį mobilizacijai. Turime būti tinkamai pasiruošę įvairiems scenarijams, todėl būtina peržiūrėti su mobilizacija susijusius įstatymus ir tobulinti šalies mobilizacijos sistemą. Šiuo metu turime tokią situaciją, kad mobilizacijos sistema normaliai neveikia, nors prie to turėtų prisidėti dešimtys situacijų. Šioje vietoje mums reikia pokyčių, kadangi dabartinė padėtis nėra toleruotina“, – sakė V. Bakas.
Jo teigimu, ypač svarbu atnaujinti Valstybės mobilizacijos planą, nes geopolitinė situacija stipriai pasikeitė. „Tai verčia mus atsakingiau žiūrėti į institucijų pasirengimą mobilizacijai“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
V. Bakas taip pat pasisakė už tai, kad šiuo metu įslaptinta Valstybės kontrolės ataskaita, susijusi su mobilizacijos klausimu, turėtų būti prieinama viešai. „Šiuo metu Valstybės kontrolė įslaptino institucijų aplaidumą, to negalima dangstyti valstybės paslaptimi. Ataskaita, susijusi su mobilizacija, turi būti prieinama visuomenei“, – mano V. Bakas.
Posėdyje aptarus šį klausimą, NSGK pateikė siūlymus Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai, Valstybės kontrolei ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie KAM.
Vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos NSGK prašo kuo greičiau parengti Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo koncepciją ir iki vasario pateikti tai reglamentuojantį įstatymo projektą, kuris stiprintų valstybės institucijų pasirengimą mobilizacijai, leistų lanksčiau ir greičiau reaguoti į hibridines grėsmes ir apmokytų žmones, kaip elgtis mobilizacijos atveju.
Krašto apsaugos ministerija parengė ir spalio 28 d. visuomenei pristatė jau trečiąjį leidinį pilietinio pasipriešinimo tematika po 2014 m. Rusijos pradėtos agresijos prieš Ukrainą.
Pirmieji du leidiniai šia tema buvo skirti nesmurtinės gynybos tematikai ir praktinėms rekomendacijoms bei patarimams dėl veiksmų ekstremalių situacijų metu ar prasidėjus karui.
Naujajame leidinyje „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pabrėžiama ankstesniuose leidiniuose neaprėpta itin svarbi tema – aktyvus piliečių, atsidūrusių agresoriaus okupuotoje teritorijoje, pasipriešinimas.
„Matydami didelį visuomenės susidomėjimą ir norą aktyviai prisidėti prie šalies gynybos, esame įsipareigoję tęsti tolesnį visuomenės supažindinimą su galimybėmis aktyviai priešintis potencialiam agresoriui bei būdais, kaip išgyventi karo sąlygomis. Naujasis leidinys atspindi šį mūsų įsipareigojimą, kurį davėme mūsų visuomenei dar pristatydami pirmuosius leidinius pilietinio pasipriešinimo tema“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Knygelę Krašto apsaugos ministerijoje pristatė ministras J. Olekas drauge su leidinio atsakinguoju redaktoriumi Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktoriumi dr. Karoliu Aleksa ir vienu iš jos rengėjų Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų skyriaus viršininku majoru Linu Idzeliu.
Naujajame leidinyje aptariami galimi potencialaus agresoriaus veikimo būdai, pateikiami argumentai, kokiems potencialaus agresoriaus veiksmams reikia būti pasiruošus.
Skaitytojai čia taip pat galės susipažinti su dalyvavimo šalies ginkluotoje gynyboje principais renkantis tiesioginę ginkluotą kovą, o taip pat ir kitais pasipriešinimo būdais, kai kovojama ne tiesiogiai ginklu, kt. Ypač daug dėmesio knygelėje skirta išgyvenimo temai.
Knygelės autoriai pabrėžia, kad joje pateikti patarimai, pvz., dėl išgyvenimo, yra naudingi visiems šalies gyventojams net ir taikos metu.
Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene ir Lietuvos šaulių sąjunga.
Naujoji knygelė išleista 30 000 egz. tiražu. Kaip ir ankstesnių leidinių didžiausia naujojo leidinio tiražo dalis bus perduota platinimui Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės komplektavimo skyriams ir poskyriams, po keletą jos vienetų gaus visų bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigos, viešosios ir aukštųjų mokyklų bei kolegijų bibliotekos, savivaldybės. Taip pat parengta ir elektroninė leidinio versija.
Knygelės „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pristatymas surengtas Krašto apsaugos ministerijos Juodojoje salėje penktadienį, spalio 28 d., 13.00 val.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Visuomenėje stichiškai kylant pilietinio pasipriešinimo judėjimams, verta atsiremti į pasaulio patirtį ir išmintį. Juk svarbiausia dabar – išlaikyti pozityvią, geras permainas skatinančią nuostatą.
Vienu iš tokių kelrodžių sunkiame kelyje į demokratiją gali būti Albertas Kamiu (Albertas Camus). Šio Nobelio premijos laureato moralinė laikysena iš totalitarinės sąmonės besivaduojančioje Europoje ir teoriniai darbai tarsi skirti dabartinei Lietuvai.
Didžiojo rašytojo iš dalies politinis veikalas „Maištaujantis žmogus“ ir kitos esė įrodė, kad laisva ir teisinga visuomenė neįmanoma be stiprios pasipriešinimo dvasios. Tačiau jis nubrėžė labai aiškias maišto ribas. Pasipriešinimas neturi būti pagiežingas. Maištas neturi virsti žmogaus teises ir laisves trypiančia revoliucija.