Milijonai musulmonų baigė chadžą. EPA – ELTA foto
Meka, liepos 1 d. (dpa-ELTA). Du milijonai musulmonų tikinčiųjų šeštadienį baigė chadžą (piligriminę kelionę į Meką). Šiais metais chadžas vyko Saudo Arabijoje tvyrant iki 48 laipsnių karščiui. Sveikatos ministerijos duomenimis, tūkstančiams piligrimų prireikė medicininės pagalbos dėl šilumos smūgio ir išsekimo.
Pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios prieš daugiau kaip trejus metus chadžas vėl vyko be ribojimų. Piligrimų skaičius buvo gerokai didesnis nei pernai. 2022-aisiais į Meką atvyko apie milijonas musulmonų, prieš pandemiją jų būdavo apie 2,5 mln.
Chadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Kiekvienas pamaldus musulmonas, kuris yra sveikas ir gali sau leisti, privalo bent kartą gyvenime apsilankyti musulmonams šventoje Mekoje. Piligriminei kelionei, kuri kartais kainuoja ne vieną tūkstantį eurų, daugelis tikinčiųjų taupo daug metų.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Džuba, vasario 4 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį susitinka su Pietų Sudano pilietinio karo aukomis. Dieną prieš tai jis karštai paragino šalies vadovus nepaliaujamai siekti taikos vardan savo ilgą laiką kenčiančių tautiečių.
Pontifikas pirmą kartą lankosi Pietų Sudane nuo tada, kai Pietų Sudanas 2011 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Sudano, o vėliau įsivėlė į žiaurų etninį konfliktą, dėl kurio jauna tauta liko susiskaldžiusi ir traumuota.
Per penkerius metus trukusį kruviną konfliktą žuvo apie 380 000 žmonių. Pilietinis karas oficialiai baigėsi 2018 metais, kariaujantiems lyderiams, kurie šiandien tebėra valdžioje, sudarius paliaubas.
Popiežius Pranciškus šeštadienį paragino Pietų Sudano vadovus sugrąžinti „orumą“ milijonams nuo konflikto nukentėjusių savo tėvynainių ir dar kartą primygtinai paragino siekti taikos konfliktų draskomoje šalyje.
Antrąją savo vizito Pietų Sudane – šalyje, kurioje maždaug pusę jos gyvavimo laiko vyksta karas, – dieną popiežius Pranciškus išklausė vaikus, kurie didžiąją savo gyvenimo dalį praleido bėgdami nuo smurto. Afrikos žemynas
86-erių metų pontifikas ragino Pietų Sudano vadovus šalinti nesutarimus vardan tautos, traumuotos penkerius metus trukusio pilietinio karo.
Buvo sudarytos paliaubos, tačiau taikos naujausioje pasaulio valstybėje pasiekti nepavyko. Popiežius Pranciškus, kuris mėgino tarpininkauti sudarant taiką tarp konkuruojančių pusių, mato, kad Pietų Sudaną kamuoja smurtas ir neviltis.
Šeštadienį Pranciškus sakė šimtams žmonių, kurie buvo perkelti dėl konflikto, jog jie nusipelnė geresnės ateities.
„Deja, šioje karo draskomoje šalyje būti perkeltuoju asmeniu ar pabėgėliu tampa bendra ir kolektyvine patirtimi“, – kalbėjo jis miniai Džuboje.
„Noriu pakartoti savo ryžtingą ir nuoširdų raginimą nutraukti visus konfliktus ir rimtai atnaujinti taikos procesą, idant smurtas baigtųsi ir žmonės vėl galėtų gyventi oriai.“
Pietų Sudane gyvena 2,2 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų ir dar du milijonai už šalies ribų. Tai giliausia pabėgėlių krizė Afrikoje.
Afrika
Pietų Sudane perkeltieji asmenys gyvena perpildytose, apleistose ir nepakankamai finansuojamose stovyklose, kurias saugo Jungtinės Tautos, ir jaučiasi pernelyg įsibauginę išvykti arba tiesiog neturintys kur grįžti.
Pontifikas pareiškė, kad „delsti nebegalima“ siekiant taikos visiems Pietų Sudane, kai šiose stovyklose kasdien gimsta vaikų.
„Jie neprisimena, ką reiškia turėti namus; jie praranda ryšį su gimtąja žeme, savo šaknimis ir tradicijomis“, – kalbėjo jis pridurdamas, kad jie yra „naujojo Pietų Sudano sėkla“.
„Ateitis neįmanoma pabėgėlių stovyklose“, – pasakė jis, ir jo žodžius palydėjo plojimai.
Popiežiaus Pranciškaus kelionė į dvi Afrikos šalis – Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną – buvo planuota jau 2022 metų liepą, tačiau atšaukta dėl pontifiko kelio problemų. Popiežiui tai yra penktoji kelionė Afrikos žemyne ir 40-oji kelionė į užsienį nuo pontifikato pradžios prieš beveik dešimt metų.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį popiežius Pranciškus išvyksta istorinio šešių dienų vizito į Kanadą ir tikimasi, kad prašys smurtą Katalikų bažnyčios valdomose mokyklose išgyvenusių čiabuvių atleidimo.
„Atgailos piligriminė kelionė“, kaip ją apibūdino pontifikas, vertinama kaip svarbus žingsnis sprendžiant dešimtmečius slėptą pasaulinę dvasininkų seksualinės prievartos prieš vaikus problemą. Kanados čiabuvių bendruomenės to ilgai laukė.
Popiežius Pranciškus, kaip pontifikas, savo 37-ąją tarptautinę kelionę pradės Edmontone, vakarinėje Albertos provincijoje, po to keliaus į Kvebeko miestą ir į Ikaluitą, šiauriausią Kanados miestą. Jis planuoja pakartoti atsiprašymą, jau perduotą Kanados delegacijoms, kurios balandį lankėsi Vatikane. Tuomet jis vylėsi, kad tai „prisidės prie jau pradėtos išgyjimo ir susitaikymo kelionės“.
Nuo praėjusių metų Katalikų bažnyčios administruotų valstybinių mokyklų teritorijose nepažymėtuose kapuose atrasti šimtai čiabuvių vaikų palaikų privertė Kanadą pripažinti nesėkmingą jos priverstinio asimiliavimo politiką. Tai taip pat atskleidė Bažnyčios vaidmenį, nacionalinė tiesos ir susitaikymo komisija jį pavadino „kultūriniu genocidu“.
Maždaug 150 tūkst. vadinamųjų Pirmųjų tautų, metisų ir inuitų vaikų nuo XIX a. pabaigos iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio buvo mokomi 139 pensionatuose, kur jie ištisus mėnesius ir metus buvo izoliuoti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros. Daugelis buvo fiziškai ir seksualiai išnaudojami direktorių ir mokytojų. Manoma, kad tūkstančiai jų mirė nuo ligų, netinkamos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio buvusių mokyklų vietose aptikta daugiau nei 1300 nepažymėtų kapų.
Antradienį 1,3 milijardo pasaulio katalikų dvasinis lyderis aukos šv. mišias 60 tūkst. vietų Edmontono stadione, po to keliaus į Kvebeko miestą, ten susitiks su ministru pirmininku Justinu Trudeau. Penktadienį pontifikas vyks į Ikaluitą, kuriame gyvena daugiausia inuitų šalyje, ten prieš grįždamas į Romą jis susitiks su buvusiais pensionatų mokiniais.
Telieka sužinoti, ar popiežius, parodydamas geros valios gestą, grąžins vietos artefaktus, saugomus Vatikano muziejuose. Vietos grupės teigia, kad šie kultūriškai vertingi objektai turėtų būti grąžinti bendruomenėms, nepaisant Vatikano teiginių, kad jie per daugelį metų buvo padovanoti popiežiams.
Per šią kelionę Pranciškus nuvažiuos 20 tūkst. kilometrų, nepaisydamas dešiniojo kelio skausmo, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais buvo priverstas kliautis lazda arba invalido vežimėliu. Birželį Vatikanas neribotam laikui atidėjo liepos mėnesį suplanuotą jo vizitą Afrikoje.
Pranciškus yra antrasis į Kanadą vykstantis popiežius, joje tris kartus (1984 m., 1987m. ir 2002 m.) lankėsi Jonas Paulius II.
Saudo Arabijoje musulmonai pradeda chadžą. EPA-ELTA nuotr.
Laikantis griežtų saugumo priemonių, trečiadienį musulmonai pradeda chadžą – piligriminę kelionę į Meką Saudo Arabijoje.
Dėl koronaviruso pandemijos šiais metais chadžo apeigose galės dalyvauti tik keli tūkstančiai tikinčiųjų – pernai jų buvo 2,5 mln. Pirmą kartą šiuolaikinėje šalies istorijoje chadže negalės dalyvauti už Karalystės ribų gyvenantys musulmonai.
Per penkias dienas truksiančias chadžo apeigas tikintieji, be kita ko, turės laikytis atstumo ir dėvėti kaukes. Prieš ir po chadžo jiems privalomas karantinas. Chadžas dėl epidemijų ir konfliktų praeityje ne kartą buvo atšauktas.
Kad būtų pateisintas globalus piligriminės kelionės pobūdis, pirmenybė dalyvauti chadže suteikta Saudo Arabijoje gyvenantiems užsieniečiams musulmonams. Tik 30 proc. apeigų dalyvių bus Saudo Arabijos piliečiai.
Chadžas yra vienas penkių islamo stulpų. Kiekvienas pamaldus musulmonas, kuris yra sveikas ir gali sau leisti, privalo bent kartą gyvenime apsilankyti Mekoje.
