Europos Komisija, anot šaltinių, dėl atsisakymo priimti pabėgėlius pradės nagrinėti sutarties pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Lenkiją, Vengriją ir Čekiją. Šioms šalims bus išsiųsti atitinkami formalūs raštai, pirmadienį agentūrai „Reuters“ sakė ES atstovai. 

Komisija kaltina Lenkiją, Čekiją ir Vengriją nedalyvaujant pabėgėlių iš Italijos ir Graikijos priėmime, kaip 2015 metų rugsėjį buvo nuspręsta daugumos ES valstybių. ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos) antradienį Strasbūre ketina surengti spaudos konferenciją šia tema. Sutarties pažeidimo nagrinėjimo procedūra gali baigtis pinigine bauda atitinkamai šaliai.

Komisaras pradėti procedūrą grasino jau gegužę. Iš viso pagal ES kvotas į Bendrijos šalis turi būti paskirstyta 160 000 pabėgėlių iš Italijos ir Graikijos, į kur pabėgėlių krizės įkarštyje 2015 ir 2016 metais atvyko ypač daug migrantų. Tačiau iki šiol kitos ES šalys priėmė tik 20 000 pabėgėlių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.13; 04:00

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuriuo Ukmergės gyventojas Algirdas Augūnas už sugadintą ir pakeistą Siesarties upės vagą bei padarytą didelę žalą gamtai nuteistas 75 MGL, t. y. 9 tūkst. 750 litų, dydžio bauda.

Nuteistasis taip pat turės atlyginti aplinkai padarytą žalą – beveik 290 tūkst. litų ir sumokėti civilinio ieškovo patirtas proceso išlaidas – daugiau kaip 7 tūkst. 600 litų.

Continue reading „Už pakeistą Siesarties upės vagą ukmergiškis turės sumokėti per 300 tūkst. litų”

temide

Aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistams pasisekė. Turėjome unikalią galimybę nuo pirmojo iki paskutiniojo posėdžio stebėti, kaip 2011 – 2013 metais Plungės apylinkės teisme nagrinėjama Andriaus Kavecko baudžiamoji byla.

Be abejo, sugaišta daug brangaus laiko važinėjant iš Vilniaus į Plungę ir atgal. Užtat dabar mūsų niekas neapkaltins paviršutiniškumu ar tendencingumu. Juk nepraleistas nė vienas teismo posėdis, įdėmiai išklausytos visos konfliktuojančios pusės, išgirsti visi argumentai ir kontrargumentai.

Manytume, jog plungiškio Andriaus Kavecko byla, kurią narpliojo Plungės apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas (dabar šis teisėjas – Plungės apylinkės teismo pirmininkas), – išskirtinė. Aktuali ne vien Žemaitijai, ji aktuali visai Lietuvai. Tokias istorijas norėtųsi priskirti keistųjų bylų kategorijai: realaus nusikaltimo niekas nepadarė, tuo tarpu kaltininkas – surandamas. Kaltininkas ne tik viešai įvardinamas. Jis dar ir nubaudžiamas konkrečia, sunkiai pakeliama pinigine bauda.  Ar įmanomi tokie dyvai: nusikaltimo nėra, tačiau kaltinamąjį – turime?

Continue reading „Iš keistųjų bylų kategorijos: Andriaus Kavecko istorija”

liub

Jei doro prieškario laikų žmogaus būtų įmanoma paklausti, ar moralu garbę ir orumą vertinti pinigais, jis, manau, nustebtų. Bet taip yra šiandienos Lietuvoje. Labai dažnai valdininkai, neturėdami net paprasčiausio supratimo, ką šios dvi minėtos sąvokos – garbė ir orumas – reiškia, nes yra praradę gilumines savo doro elgesio šaknis, puolasi jų ginti, kad gautų pinigų.

Taip taip, pinigų, nes gina tik sąvokas, o ne tikrąją garbę ir orumą, kuri dar vadinama vienu žodžiu – savigarba. Savigarbos ir ginti, ir įvertinti pinigais nereikia, nes tai žmogaus doro gyvenimo išraiška, o jei gyvenimas nedoras, sąvokas imamasi ginti, ir doru siekiama išlikti nenatūraliai – dirbtinai. Dažniausiai ją gina visokiausi nevykėliai ar netikėliai siekdami pasipelnyti, kai tam atsiranda palankios sąlygos.

Continue reading „Ar galima nusipirkti garbę ir orumą?”

deimantas_jastramskis_1

Paskutinį birželio penktadienį, 29 dieną, Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui paskelbus nuosprendį dėl Dainius.org tinklaraštyje paskleistos informacijos apie žurnalistikos išdavimą ir pardavimą, jos autorius kaltinamasis Dainius Radzevičius tapo nuteistuoju.

Nors baudžiamojoje byloje nagrinėtas Vito Tomkaus privataus kaltinimo skundas, tai neeilinis įvykis Lietuvos žurnalistikos ir žiniasklaidos teisės praktikos istorijoje, nes nuteistasis yra dviejų žurnalistų organizacijų (Lietuvos žurnalistikos sąjungos (LŽS), Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas, o kaltintojas – vienos iš didžiausių pagal pajamas žiniasklaidos verslo grupių nuosavybės valdytojas.

Continue reading „Bausmė žiniasklaidos laisvei”

russia_01

Rusijos parlamentas pirmuoju svarstymu pritarė ženkliam piniginių baudų sugriežtinimui nesankcionuotų protestų dalyviams. Didžiausia galima bauda nuo šiol gali būti triskart didesnė nei vidutinė metinė alga Rusijoje.

Už atitinkamą valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pasiūlymą balsavo 236 Dūmos deputatai, 207 buvo prieš. Prieštaringai vertinamas projektas pirmuoju svarstymu priimtas tik valdančiosios partijos nariams pažadėjus antruoju svarstymu bausmes vėl šiek tiek sumažinti.

Continue reading „Rusijoje ženkliai didinamos baudos nesankcionuotų protestų dalyviams”