pirkimai

Karantino nulemti gyvenimo būdo ir įpročių pokyčiai, daliai realaus gyvenimo persikėlus į technologijų pasaulį, vis tik sukūrė teigiamų patirčių. Karantinas pakeitė vartotojų lūkesčius prekių ženklams, taip pat nulėmė didžiosios dalies piliečių planus vasarą leisti Lietuvoje.

 

Tokius pirmuosius visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus išskiria žiniasklaidos planavimo agentūra „OPEN Agency“, vos prieš savaitę kartu su kūrybos agentūra „NEW“ inicijavę kampaniją „Remkis faktais“. Surinkti visuomenei rūpimus klausimus, paruošti klausimyną ir atlikti apklausą užtruko vos septynias dienas.

 

 

„Šiuo metu visuomenė patiria savotišką šoko būseną, todėl tai, ką žinojome apie vartotojus, bent kurį laiką nebegalioja. Nuolatinis visuomenės nuomonės matavimas tampa svarbiausiu raktu į komunikacijos efektyvumą. Norime ne tik atkreipti dėmesį į patikimų duomenų bei faktų svarbą, bet ir realiu pavyzdžiu parodyti, kad visas hipotezes, abejones ar planuojamą reklamos kampaniją galima pasitikrinti nesudėtingai ir itin greitai. Greitis, faktai ir profesionali duomenų analizė yra bene svarbiausi kriterijai efektyviems sprendimams priimti“ ,– sako „OPEN Agency“ partneris, verslo vystymo vadovas Darius Budzinauskas.

 

Pasak jo, faktai neduoda atsakymų, bet juose slypi galimybės. Vienas iš drauge su rinkos duomenų bendrove „Norstat“ gegužės 11-13 d. atlikto reprezentatyvaus interneto vartotojų tyrimo rezultatų atskleidė, kad net 35 procentai apklaustųjų patenkinti nuotoliniu vaikų mokymu.

„Juk dar prieš pusmetį dauguma net neįsivaizdavo, kas yra nuotolinis mokymas, o šiandien netgi trečdalis visų Lietuvos tėvų tai vertina itin palankiai. Prekės ženklams tai rodo, kad vartotojas geba prisitaikyti ir netgi pamėgti visiškai naujas patirtis. Kartu – tai ir signalas švietimo sistemai, kad inovacijos šioje srityje yra labai teigiamai priimamos. Kita vertus, negalime ignoruoti ir fakto, kad likusiai visuomenės daliai reikia daugiau laiko pakeisti įpročius“, – komentuoja „OPEN Agency“ tyrimų ir analitikos skyriaus vadovė Rūta Baubinienė.

 

 

Šis laikotarpis neretai lyginamas su 2008-ųjų ekonomine recesija. Prekių ženklai taip pat elgėsi gana simptomiškai: paskelbus karantino laikotarpį, per pirmąsias septynias savaites reklamos kampanijas sustabdė ar nutraukė daugiau kaip 30 proc. prekinių ženklų. Dalis sumažino komunikacijos apimtis. Tikėtina, dalis pradėjo taupymo programas, mažėjant vartotojų perkamajai galiai. Tačiau apklausos duomenys verčia abejoti, ar tikrai galime lyginti dvi gana skirtingas situacijas.

 

„Tyrimas parodė, kad beveik 40 proc. žmonių per šį laikotarpį dėl esančių fizinių apribojimų negalėjo įsigyti prekių ir paslaugų, tad susitaupė pinigų. Taigi, verslas, priėmęs sprendimą liautis komunikuoti, savotiškai ir toliau skatina vartotojus nekeisti atsiradusio įpročio nevartoti.

 

Svarbu ir tai, kad šis laikotarpis yra itin reikšmingas emocine prasme. Geri darbai, kaip ir neetiški sprendimai, įsimins ilgam. Rinkodaros bendruomenėje nuolat keliamas klausimas, apie ką prekės ženklai turėtų kalbėti šiuo sudėtingu laikotarpiu. Faktai rodo, kad didžioji dalis, net 80 proc. visuomenės labai teigiamai vertina tuos prekės ženklus, kurie rodo rūpestį ir savo indėlį mažinant neigiamas viruso pasekmes.

 

Akivaizdu, kad panašumas su ankstesnės krizės laikotarpiu yra nebent toks, kad laimės prekės ženklai, išlaikę ryšį su vartotojais ir atliepę jų emocinius lūkesčius“, – sako D. Budzinauskas.

 

 

Reklamos industrijoje vasara paprastai yra mažesnio intensyvumo sezonas. Atostogų metu sumažėjus žiniasklaidos auditorijoms, vartotojams išvykus į kita šalis, reklamos kiekiai taip pat sumažėja. Pasak D. Budzinausko, prekės ženklai, vadovaudamiesi tik ankstesne patirtimi, dabartinėje situacijoje gali praleisti dideles galimybes.

 

„Šiais metais virusas daro milžinišką įtaką ir vasarai, tačiau šiuo atveju labiau – teigiamą. 2018 m. užsienyje atostogavo bemaž kas antras lietuvis. Mūsų tyrimas parodė, kad net 3 iš 4 apklaustųjų planuoja atostogas Lietuvoje. Tai reiškia, kad šią vasarą turėsime itin geras galimybes pasiekti didžiąją dalį vartotojų“, – papildo R. Baubinienė.

 

Didesnis vietos poilsiautojų skaičius šalyje – tai ir didesnis srautas degalinėse, didesnis sezoninių prekių, lauko pramogų, sporto ir laisvalaikio, sodo, kosmetikos, farmacijos, mobiliųjų duomenų ir daugybės kitų prekių ir paslaugų poreikis.

 

„Žvelgiant iš komunikacijos pusės, pasikeitę vasaros planai – tai daugiau laiko nei įprasta vasaros laikotarpiu, prie televizijos, telefonų, planšečių ir kitų skaitmeninių ekranų. Keliavimas šalies viduje reiškia svarbesnį ir efektyvesnį lauko reklamos poveikį. Neatsiejamas atostogų atributas, kuris bus dar lengviau pasiekiamas likus savo šalyje – žurnalai ir kiti skaitiniai. Radijas dar dažniau ir garsiau šią vasarą skambės Lietuvoje poilsiaujantiems prekinių ženklų vartotojams“, ­– apibendrina D. Budzinauskas.