Rinkimai. Kokia jų vertė. Slaptai.lt foto
Pirmalaikių Seimo rinkimų poreikiu abejojantys ir dėl šio klausimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdį inicijuojantys Naujamiesčio skyriaus konservatoriai surinko maždaug trečdalį reikiamų parašų.
„Turime kelias dešimtis surinktų parašų“, – Eltai teigė Naujamiesčio skyriaus pirmininkas Edmundas Jakubauskas, pažymėdamas, kad partijos Tarybą sudaro daugiau nei 190 narių.
Visgi konservatorius pripažino, kad procesas vyksta šiek tiek lėčiau negu buvo tikėtasi.
„Procesas nėra lengvas, nes nesu aš toks labai žinomas asmuo, susiduriame ir su pasyvumu ir, tiesą pasakius, taip nuoširdžiai pasiginčijame“, – sakė politikas.
Kreipimąsi išsiuntęs Naujamiesčio skyriaus pirmininkas taip pat pripažįsta, kad kol kas jokio atsako iš partijos vadovybės negavo.
„Su manim asmeniškai niekas iš partijos vadovybės nekalbėjo. Bet pirmadienį bus partijos prezidiumo posėdis“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje vis garsiau šnekant apie nepasitenkinimą prezidiumo sprendimu siūlyti pirmalaikius Seimo rinkimus, konservatorių Naujamiesčio skyrius paprašė sušaukti partijos Tarybos posėdį.
Oficialiame partijos vadovybei išsiųstame kreipimesi teigiama, kad „siūlymas partijai atsisakyti rinkimuose gauto mandato ir forsuoti kuo greitesnius Seimo rinkimus yra itin svarbus politinis žingsnis, dėl kurio turėtų spręsti platesnis TS-LKD narių ratas“.
„TS-LKD Vilniaus Naujamiesčio skyrius visuotiniame susirinkime aptarę G. Landsbergio ir I. Šimonytės laišką partijos nariams, išklausę skyriaus nario ir TS-LKD Garbės pirmininko prof. Vytauto Landsbergio minčių, vienbalsiai priėmė sprendimą, remiantis partijos įstatų 123 straipsniu, kartu su skyriais, kurie palaikytų, inicijuoti partijos Tarybos posėdį. Tai būtų proga Tarybos nariams imtis atsakomybės už partijos likimą“, – rašoma dokumente.
Pirmalaikių rinkimų iniciatyva suabejojo ir Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus. Jis ketvirtadienį paskelbė įrašą, kuriame ne tik sukritikavo TS-LKD vadovybę, bet ir taip pat paragino partijos tarybą kuo skubiau susirinkti ir atšaukti prezidiumo sprendimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
Savo ruožtu Seimo narys, konservatorius Mindaugas Skritulskas, reaguodamas į siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paragino partijų vadovybes „persikrauti“ ir pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių prezidiumas nutarė siūlyti Seimui ne tik tobulinti ydingą vietos savivaldos finansų sistemą, bet ir surengti naujus parlamento rinkimus. Registruotame nutarimo projekte numatoma, kad toks balsavimas būtų rengiamas rugsėjo 10 d. Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu Seimui pritrūktų politinės valios ir būtų apsispręsta priešingai, būtų svarstomas Vyriausybės atsistatydinimas, skelbta TS-LKD vadovybės pranešime.
Pastaroji iniciatyva sutikta nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo šaukti pirmalaikius rinkimus tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Vieningos nuomonės nėra ir pačių konservatorių gretose. Keletas parlamentarų patikino nepalaikysią Gabrieliaus Landsbergio siūlymo paleisti Seimą ir rengti naujus rinkimus, o konservatorių Naujamiesčio skyrius reikalauja šaukti partijos tarybos posėdį ir, pasak jų, visai valstybei svarbius klausimus spręsti įsiklausius į visos politinės bendruomenės pozicijas.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) partijos prezidiumui paskelbus apie pirmalaikių rinkimų siūlymą profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad pirmiausia reikėtų spręsti skaidrumo problemas savivaldybėje, o ne paleisti, pasak jo, veiksnų ir norintį dirbti Seimą.
„Seimas nėra pašauktas tam, kad pasileistų, jis pašauktas dirbti. Jeigu jis neveiksnus, gal tada ir reikia išsivaikščioti ir šaukti naujus rinkimus, bet aš nemanau, kad šitas Seimas būtų neveiksnus. Aš manau, kad nėra norinčių nedirbti. Manau, kad Seimas gali dirbti ir dauguma, turbūt, nori dirbti“, – LRT televizijai trečiadienio vakarą teigė V. Landsbergis.
Pasak profesoriaus, pirmalaikiai rinkimai nėra geriausias pasiūlymas, jo teigimu, kilusią politinę krizę reikėtų spręsti skaidrinant savivaldos sistemą.
„Reikia baigti su kolūkine galvosena, kad štai yra aruodas, iš kurio galima prie progos pasisemti kombikormo maišelį, parsinešti į namus ir panašiai, ir tai ne nuodėmė, visi taip daro, paprotinė teisė ir kodėl čia dabar mes turime pradėti elgtis kitaip. O reikia pradėti elgtis kitaip, galbūt šitas sukrėtimas, kurį aš matau net kaip pasiūlymą, kad Seimas nutartų nebedirbti ir skelbtų naujus rinkimus, nėra geriausias pasiūlymas, bet tai yra tam tikra šoko terapija susivokti, ar tikrai mes nebenorime dirbti. Ar Seimas negali dirbti? Seimas gali dirbti, jis dirba ir labai svarbius dalykus“, – paaiškino jis.
Prezidiumo posėdyje išsakė savo nuomonę
Piniginė ir penkių eurų kupiūros. Slaptai.lt foto
V. Landsbergis užsiminė, kad praėjusią savaitę vykusiame konservatorių prezidiumo posėdyje pateikė savo pasiūlymą surengti partijos suvažiavimą ir ten apsitarti dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
„Prezidiumo posėdyje kalbėjau apie kitokius dalykus. Net sakiau, kad jeigu partija nori eiti su tokia iniciatyva, tai dar reiktų pasiklausti partijos. Galima būtų sušaukti neeilinį partijos suvažiavimą“, – paaiškino jis.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo. Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį Seimo frakcijų vadovams išsiuntė kvietimą susitikti dėl siūlymo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus dar šį rugsėjį. Visgi, opozicijai nesutikus dalyvauti, posėdis neįvyko.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė I. Šimonytė perdavė prezidentui.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos parlamente seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesutinka su koalicijos partneriais, pareiškusiais, kad konservatorių pasiūlymas surengti pirmalaikius Seimo rinkimus yra pernelyg emocionalus.
„Manau, kad tai yra racionalus pasiūlymas“, – Eltai teigė politikė.
Pasak jos, liepos mėnesį vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje taip pat nėra svarus argumentas, kritikuoti TS-LKD prezidiumo penktadienį pateiktus pasiūlymus.
„NATO samitas vyks savo ruožtu, jam yra pasiruošta. Galiausiai, rinkimai tikrai nevyks per NATO samitą, jei Seimas dėl to ir apsispręstų“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorė tvirtina, kad pirmalaikių Seimo rinkimų pasiūlymas yra racionalus, nes dėl tarybos nariams skirtų išmokų kilusio skandalo, akcentuoja ji, atsakomybę turi jausti ne keletas ministrų, tačiau visa politinė bendruomenė.
„Kodėl mūsų manymu reikia šios iniciatyvos… Kaip suprantu, prezidentas turi kitokią nuomonę, bet tai nėra atskirų ministrų klausimas. Tai yra visų politikų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu naudojasi parlamentinei veiklai ar savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis išmokomis, reikalas. Dabar kiekvienam gali šiuo atžvilgiu iškelti klausimą ir nežinau, ar kiekvieno atsakymai įtikins kiekvieną, kuris paklausia“, – teigė konservatorė.
„Aš suprantu, kad visuomenei kyla klausimas dėl pasitikėjimo, tai mes ir siūlome sprendimus“, – pridūrė ji, dar kartą pažymėdama, kad šiuo atveju atsakomybė krenta ant visos politinės bendruomenės.
„Jei šešėlis krenta ant visų politikos proceso dalyvių ir, mano manymu, tam yra pagrindo taip sakyti, tai tada mes turime paklausti žmonių. Žmonės, o ne kažkokie arbitrai nuspręs, koks yra pasitikėjimas politikais“, – apibendrino ji.
Penktadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Priešingu atveju, jeigu siūlymas nesulauktų palaikymo, TS-LKD vadovybė numato svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Taip pat konservatoriai nurodo partijos frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Seimo nutarime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šių metų gruodžio 18 dieną siūloma surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Tokį nutarimo projektą pirmadienį įregistravo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Šio Seimo bei Vyriausybės tolesnis darbas yra neįmanomas“,- konstatuoja jis nutarimo projekte. Parlamentaras siūlo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus „būdamas įsitikinęs, kad šalyje būtini pirmalaikiai Seimo rinkimai bei kokybiškai nauja valdžia, kuri turėtų daugumos Lietuvos žmonių pasitikėjimą ir norą bei gebėjimus dirbti Lietuvai“.
Nutarimo projekte pažymima, kad „esama valdžia prarado Lietuvos žmonių pasitikėjimą, nes 73 procentai šalies gyventojų norėtų, kad po Seimo rinkimų valdžia keistųsi (Baltijos tyrimai, 2022 rugpjūtis)“.
„Du šio Seimo kadencijos metai įrodė, kad konstruktyvus sprendimų priėmimas, opozicijos ir valdančiųjų dialogas Seime yra neįmanomas, dažnai – imitacinis ir grįstas valdančiųjų melu bei neįgyvendinamais pažadais kurti bendras darbo grupes, o valdantieji yra nuolat paskendę kontraversiškų ir jų pačių sukurtų problemų sprendime, kuris niekaip negerina Lietuvos žmonių gerovės“,- teigiama dokumento projekte.
Jame nemažai dėmesio skiriama ekonominei šalies padėčiai.
„Lietuva, metinei infliacijai rugpjūčio mėn. pasiekus 22,4 procento, pagal infliacijos rodiklius yra viena pirmaujančių Europoje, o Lietuvos Vyriausybė bei Seimo valdančioji dauguma per vasarą nepriėmė jokių sprendimų, kurie stabilizuotų infliaciją bei užtikrintų adekvačias Lietuvos žmonių pajamas“,- sakoma nutarimo projekte.
Jame taip pat konstatuojama, kad Lietuva susidūrė su precedento neturinčia energetikos krize, kurios metu „vykdoma ir priverstinė rinkos liberalizacija, dirbtinai 25 procentais keliant ir taip jau išaugusias elektros energijos kainas nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems asmenims, kai tuo tarpu Vyriausybė bei Seimo valdančioji dauguma iki šiol nesiėmė jokių priemonių, kad stabilizuotų energijos kainas bei užtikrintų, kad į energetikos rinką patektų tik patikimi ir finansiškai stabilūs tiekėjai“.
R. Žemaitaičio parengtame nutarimo projekte teigiama, kad neatsakingais Vyriausybės veiksmais Lietuva diskredituojama tarptautinėje plotmėje, o priimti neapgalvoti, su ES bei strateginiais partneriais nederinti sprendimai, dažnai turi ir neigiamas pasekmes Lietuvos verslams.
„Vyriausybė ir ją suformavusi Seimo valdančioji dauguma nededa rimtų pastangų krizės situacijoje apsaugoti Lietuvos verslus, kompensuoti dėl nenuoseklios politikos jų patiriamas netektis, išsaugoti darbo vietas“,- teigiama dokumento projekte.
Siūlantis surengti pirmalaikius Seimo rinkimus R. Žemaitaitis ragina atsižvelgti ir į rugsėjo 8 d. Prezidento Gitano Nausėdos pranešimą, kad būtina kuo skubesnė Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės Vyriausybės perkrova. Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip numato Konstitucija ir Rinkimų kodeksas, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Seimo nutarime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Prezidentas. Tai įmanoma tuo atveju, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai. Tai gali įvykti ir Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyvos parlamente yra gana dažnos, tačiau jos patirdavo fiasko. Šiuo įrankiu ypač naudojasi opozicija, šalyje atsitikus kokiai nors politinei krizei.
