Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto
Briuselis, birželio 1 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai pareiškė abejones, kaip Vengrija galėtų kitų metų pabaigoje „patikimai“ perimti pirmininkavimą blokui.
Per balsavimą 442 Europos Parlamento nariai – daugiau nei 60 proc. – paragino ES šalis rasti „deramą sprendimą“ ir perspėjo, jog kitu atveju parlamentas „gali imtis atitinkamų priemonių“. Vis dėlto ši rezoliucija iš esmės tik simboliška.
ES pareigūnai, o taip pat ir Budapeštas, pabrėžia, kad ES sutartys reikalauja, jog pirmininkavimas ES būtų rotuojamas tarp 27 valstybių narių. Vis dėlto kelios ES šalys pareiškė susirūpinimą dėl Vengrijos pirmininkavimo Europos Sąjungai antroje 2024 m. pusėje.
Vokietijos Europos reikalų ministrė Anna Luehrmann šią savaitę pareiškė „abejojanti“, kaip „izoliuota“ Vengrija galėtų pirmininkauti.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra sakė, kad jo šalis ir kitos narės jaučia „diskomfortą“, kad Vengrija imsis šio vaidmens.
Pirmininkaujanti šalis vadovauja ES posėdžiams ir gali nustatyti jų darbotvarkes. Tačiau Vengrija nesutaria su Briuseliu, ji kaltinama pažeidžianti teisinės valstybės principus, taip pat korupcija, LGBTQ bendruomenės diskriminavimu, nepriklausomos žiniasklaidos varžymu ir valdymu daugiausia įsakais. Be to, Budapeštas palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi ir neteikia paramos Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai. Vengrijos prezidentė Katalin Novak. EPA – ELTA foto
Briuselis įšaldė milijardus eurų ES lėšų, kol Budapeštas nesiims rimtų pastangų pakeisti problemišką politiką ir įstatymus. Briuselyje taip pat dirbama dėl proceso, teoriškai galinčio privesti prie to, kad iš Vengrijos bus atimta balsavimo teisė sprendžiant ES reikalus.
Reaguodama į Europos Parlamento narių balsavimą, Vengrijos prezidentė Katalin Novak sakė esanti „visiškai įsitikinusi“, jog niekas nesutrukdys jos šaliai perimti pirmininkavimą ES.
Parlamentaras iš Vengrijos Balazsas Hidveghi pareiškė, kad parlamentas „užpuolė“ jo šalį dėl jos „taiką remiančios pozicijos“, jis turėjo galvoje Budapešto argumentą, kad ES neturėtų skirti daugiau pinigų Ukrainos kariuomenei remti. „Tai šiurkštus galiojančių ES sutarčių pažeidimas“, – citavo europarlamentarą Vengrijos naujienų agentūra MTI.
Šį pusmetį ES pirmininkauja Švedija, kitą mėnesį pirmininkavimą perims Ispanija, o nuo 2024 m. perduos jį Belgijai.
Kartą viena šalis jau praleido pirmininkavimą ES. Didžioji Britanija turėjo pirmininkauti 2017 m., bet atsisakė, nes prieš metus balsavo už pasitraukimą iš ES.
Lietuva nuo sausio 1 d. iš Estijos perėmė pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai. Daugiausia dėmesio Lietuvos pirmininkavimo metu numatyta skirti regiono saugumo ir gynybos, skaitmeninimo, žaliosios darbotvarkės ir energetinio saugumo, paramos demokratiniams procesams Baltarusijoje klausimams bei atsakui į COVID-19 keliamus iššūkius.
„Dabar svarbiausias visų Baltijos valstybių uždavinys – koordinuoti veiksmus suvaldant pandemiją ir tinkamai panaudoti ES ekonomikos gaivinimo plano priemones. Ypač daug dėmesio šiemet bus skiriama sklandžiam elektros tinklų sinchronizavimo ir „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimui, taip pat vienijant Baltijos valstybių jėgas ir paramą Baltarusijos žmonėms“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Pirmininkavimo prioritetus ministrė pirmininkė pristatė praėjusių metų pabaigoje vykusioje Baltijos valstybių premjerų vaizdo konferencijoje.
Šiemet ketinama surengti Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovų susitikimus Lietuvoje. Pirmasis susitikimas numatytas jau vasario mėnesį Vilniuje, jeigu pandemijos sąlygos leis. Paskutinį kartą Baltijos Ministrų Tarybai Lietuva pirmininkavo 2018 m.
Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.
2020 m. sausio 1 d. pirmininkavimą šešiems mėnesiams Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradeda Kroatija. Ta proga Kroatijos ambasada ketvirtadienio vidurdienį Vilniuje, Jono Basanavičiaus aikštėje, rengia trumpą ceremoniją. Pažymint Kroatijos pirmininkavimo pradžią bei tai, kad mados detalei kaklaraiščiui pradžią davė kroatai, ant J. Basanavičiaus paminklo bus užrištas kaklaraištis.
J. Basanavičiaus paminklas, pasak Kroatijos ambasados pranešimo, pasirinktas todėl, kad tai svarbi Lietuvos valstybingumui ir jos nepriklausomybei asmenybė. Renginyje dalyvaus Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, užsienio reikalų viceministras Neris Germanas ir Kroatijos Respublikos ambasadorius J. E. Krešimiras Kedmenecas.
Panašus renginys sausio mėnesį vyks mažiausiai 11-oje Europos Sąjungos valstybių. Taip pat sausio 2 d. Kroatijos sostinėje Zagrebe, pagrindinėje miesto aikštėje ant vicekaraliaus Josipo Jelačičiaus paminklo bus rišamas didelis raudonas kaklaraištis. Taip bus pažymėta Kroatijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžia ir priminta visai Europai, kad kaklaraiščio tėvynė – Kroatija.
Kaklaraištis – neįprasta aprangos detalė, atsiradusi iš mazgu surištos skaros. Regis, visai nereikšmingas, tačiau labai pastebimas aprangos atributas, savotiškas bendros Europos tautų ir šalių istorijos liudijimas, suteikiantis kaklaraiščiui išskirtinį, svarbų vaidmenį. Tokiu būdu atsirado tradicija šaliai, perimančiai šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, savo kadenciją pradėti sukuriant skaras ir kaklaraiščius, kurie įteikiami kaip dovanos pagal protokolą ir kuriuos žmonės savo aprangoje naudoja jau šimtmečius, t. y. nuo XVII a. antrosios pusės, kaip neatskiriamą diplomatinio etiketo dalį.
Kroatijoje atsiradęs ir visame pasaulyje pripažinimą pelnęs kaklaraištis simbolizuoja bendrą Europos Sąjungos šalių likimą.
