pirtys

Aktualijos

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui viešojo maitinimo įstaigoms darbo laiką leisti pailginti iki 22 valandos, sušvelninti ribojimus dėl baseinų paslaugų.
 
Numatyta, kad viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių ir barų veikla galės būti vykdoma nuo 7 iki 22 valandos, kai užsakytas maistas ir gėrimai vartojami prie atvirose erdvėse esančių staliukų, prie vieno staliuko leidžiant sėdėti ne daugiau nei 5 asmenims, išskyrus vienos šeimos ir ar vieno namų ūkio narius.
 
Taip pat sušvelninti ribojimai dėl baseinų paslaugų, jos gali būti teikiamas ne daugiau kaip 50 asmenų (neįskaitant paslaugų teikėjų), užtikrinant 20 kv. metrų paslaugos teikimo plotą vienam asmeniui, lankytojų registraciją ir kitas saugumo priemones.
 
Vykdant grupines treniruotes, viename baseino takelyje gali būti ne daugiau kaip 5 asmenys (neįskaitant paslaugų teikėjų).
 
Turint Galimybių pasą, šie ribojimai nebūtų taikomi.
 
Pirčių paslaugas leidžiama teikti visose vietose, ribojant asmenų skaičių iki 2 asmenų arba paslaugas teikiant vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, o kai pirčių paslaugos teikiamos tik asmenims, turintiems Galimybių pasą – asmenų skaičius neribojamas.
 
Turint Galimybių pasą, neribojamas asmenų skaičius ir netaikomi ploto reikalavimai sporto klubuose, jo neturint, ribojimai galioja.
 
Kai renginyje atviroje erdvėje dalyvauja tik Galimybių pasą turintys žmonės, dalyvių skaičius galėtų siekti 2 tūkst., užtikrinant dalyvių registravimą ir kitus saugos reikalavimus.
 
Kai renginiuose atvirose erdvėse dalyvauja asmenys, neturintys Galimybių paso, žiūrovų skaičius gali siekti iki 300 žmonių. Atsisakyta reikalavimo gyvūnų parodose žiūrovams ar dalyviams leist renginį stebėti tik iš sėdimų vietų.
 
Taip pat atsisakyta draudimo parduotuvėms prekybos centruose ir turgavietėms veikti savaitgaliais.
 
Leidžiamos ekskursijos tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse dalyvaujant iki 25 asmenų, užtikrinant dalyvių išankstinę registraciją. Atvirose erdvėse esančiuose kultūros objektuose leidžiama lankytis ekskursijų grupėms kai dalyvauja ne daugiau kaip 25 asmenys, užtikrinant dalyvių išankstinę registraciją.
 
Taip pat atsisakyta asmenų skaičiaus transporto priemonėse ribojimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.20; 06:10
Aktualijos

Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą įtrauktos marių vėtrungės, pirčių lankymas ir kitos išsaugotos tradicijos. Organizatorių nuotrauka

Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų. Kovo 13-ąją Vilniaus rotušėje vyks iškilmės, kurių metų vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai.
 
Šiuo įrašymu sąvadą, kaip teigiama Lietuvos nacionalinio kultūros centro pranešime, papildė drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.
 
Iškilmingame renginyje rotušėje naujai į sąvadą sugulusias dešimt vertybių pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, institucijos.
Žvejai mariose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius Gediminas Karalius, poetas Vladas Braziūnas, režisierius Vytenis Pauliukaitis bei kiti žymūs meno ir kultūros žmonės, visuomenės atstovai.
 
Nematerialus kultūros paveldas – gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą – visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, net savitus bruožus išlaikiusius žmonių charakterius.
 
Šiandien mūsų sąvade jau yra 32 vertybės, priskaičiuojant ir tris esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
 
Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 10:42