PKK

Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas – Turkijos parlamente. EPA – ELTA foto

Ankara, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį, praėjus kelioms valandoms po to, kai Ankaroje per sprogimą netoli parlamento buvo sužeisti du policininkai, pareiškė, kad „teroristai“ niekada nepasieks savo tikslų.
 
Prie vidaus reikalų ministerijos įvykęs galingas sprogimas buvo girdimas už kelių kilometrų nuo įvykio vietos. Atsakomybę prisiėmė Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės yra pripažinusios teroristine grupuote. Ji jau keturis dešimtmečius vykdo kruviną sukilimą prieš Ankarą.
 
Taikiniu tapusiame rajone dirba dar kelios ministerijos ir Turkijos parlamentas, kuris vėliau popietę susirinko į pirmą posėdį po vasaros pertraukos. Posėdžio metu R. T. Erdoganas kreipėsi į parlamento narius. „Grėsmę piliečių ramybei ir saugumui keliantys nedorėliai nepasiekė savo tikslų ir jų niekada nepasieks“, – teigė R. T. Erdoganas.
 
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad apie 9 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) prie „Vidaus reikalų ministerijos Generalinio saugumo direktorato“ komerciniu automobiliu atvyko du užpuolikai ir surengė sprogdinimą. „Vienas iš teroristų susisprogdino. Kitas žuvo nuo kulkos į galvą dar nespėjęs susisprogdinti“, – tvirtino vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya. Pasak jo, buvo sužeisti du policijos pareigūnai, tačiau pavojaus jų gyvybėms esą nėra.
 
Tuo metu PKK kalbėjo apie „atpirkimo akciją prieš Turkijos vidaus reikalų ministeriją“.
 
Ankaros policija socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) parašė, kad atlieka kontroliuojamus įtartinų paketų sprogdinimus, siekdama užkirsti kelią kitiems sprogimams.
 
Ankaros prokūratūra paskelbė, kad pradeda tyrimą.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.10.02; 00:30
Gordijo mazgas

NATO vadovas J. Stoltenbergas ir Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA – ELTA fotografija

Ankara, birželio 4 d. (AFP-ELTA). NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį paragino Ankarą nesipriešinti Švedijos siekiui prisijungti prie gynybos aljanso, pabrėždamas, kad Stokholmas atsižvelgė į Turkijos susirūpinimą dėl saugumo.
 
„Švedija ėmėsi svarbių konkrečių veiksmų, kad išspręstų Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu teigė J. Stoltenbergas. – Švedija įvykdė savo įsipareigojimus.“
 
J. Stoltenbergas šeštadienį dalyvavo R. T. Erdogano, kuris buvo perrinktas dar penkeriems metams, prašmatniose inauguracijos iškilmėse sostinėje Ankaroje, prie kurių prisijungė dešimtys pasaulio lyderių.
 
Švedija ir Suomija daugiau nei prieš metus pateikė prašymus stoti į NATO. Suomija į aljansą oficialiai buvo priimta šių metų balandį. Tačiau Vengrija ir Turkija, vienintelės dvi valstybės narės,  atsisako ratifikuoti Švedijos narystę kariniame aljanse.
 
R. T. Erdoganas kaltina Švediją suteikiant prieglobstį „teroristams“, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK),  kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į juodąjį sąrašą, nariams.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.06.05; 00:30
Trumposios naujienos

Ankara, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). Švedija išdavė Turkijai nuteistą uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narį. Ankara spaudžia Stokholmą imtis tolesnių žingsnių mainais už jos narystę NATO, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
 
Mahmutas Tatas, Turkijoje nuteistas kalėti šešerius metus ir 10 mėnesių už narystę PKK, 2015 m. pabėgo į Švediją, tačiau jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas.
 
Sulaikytas Švedijos policijos, M. Tatas atvyko į Stambulą penktadienio vakarą, pranešė naujienų agentūra „Anadolu“. Jį netrukus po atvykimo į Stambulo oro uostą perėmė Turkijos policija ir šeštadienį perdavė teismui, pranešė privatus NTV transliuotojas.
 
Turkija kaltina Suomiją ir ypač Švediją suteikiant saugų prieglobstį uždraustoms kurdų grupuotėms, kurias laiko „teroristinėmis“, ir kol kas neratifikuoja šių šalių paraiškų tapti NATO narėmis, nepaisant birželį Madride pasiekto susitarimo.
 
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir gegužę pateikė prašymus įstoti į NATO. Sprendimui priimti reikalingas visų JAV vadovaujamo gynybos Aljanso narių pritarimas, tačiau Turkija ir Vengrija dar neratifikavo narystės.
 
Užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu per šią savaitę Bukarešte vykusį NATO susitikimą surengė trišales derybas su Švedijos ir Suomijos kolegomis. „ (Švedijos) pareiškimai geri, nusiteikimas geras, bet turime pamatyti konkrečius žingsnius“, – sakė M. Cavusoglu. Ankara tikisi, kad Stokholmas imsis veiksmų ir išduos nusikaltėlius bei įšaldys teroristų turtą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.12.04; 07:48
Gordijo mazgasSkaitomiausios

R. T. Erdoganas ragina NATO sąjungininkes gerbti susirūpinimą dėl Suomijos ir Švedijos. EPA-ELTA nuotr.

Ankara, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pagrasinęs blokuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO, trečiadienį paragino Aljanso nares „gerbti“ Ankaros susirūpinimą dėl dviejų šalių, kurias Turkija kaltina globojant teroristus.
 
„Vienintelis mūsų lūkestis iš NATO sąjungininkių yra (…) pirmiausia suprasti mūsų jautrumą, gerbti jį ir galiausiai palaikyti“, – savo partijos įstatymų leidėjams parlamente sakė R. T. Erdoganas.
 
Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė bendrą paraišką stoti į NATO, Rusijos invazijai į Ukrainą privertus iš naujo įvertinti saugumą Europoje. R. T. Erdoganas apkaltino Stokholmą suteikus saugų prieglobstį uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Ankara ir jos Vakarų sąjungininkės laiko teroristine grupuote, nariams.
 
„Prašėme išduoti 30 teroristų, bet jie atsisakė tai padaryti“, – sakė jis. „Negalite siųsti mums atgal teroristų ir tada prašyti mūsų paramos jūsų narystei NATO (…) Negalime pasakyti „taip“, kad iš šios organizacijos būtų atimtas saugumas“, – pridūrė jis.
 
Švedija nuo 2019 m. taip pat taiko ginklų pardavimo Turkijai embargą dėl Ankaros invazijos į Siriją. „Jautriai reaguojame į savo sienų apsaugą nuo teroristinių organizacijų atakų“, – sakė R. T. Erdoganas, paraginęs NATO sąjungininkes paremti Turkijos „teisėtas“ operacijas Sirijoje arba bent jau nestoti joms skersai kelio.
 
Turkijos lyderis taip pat sakė, kad jam nerūpi Švedijos ar Suomijos delegacijų prašymas atvykti į Ankarą konsultacijoms. „Jie nori atvykti pirmadienį. Nėra reikalo vargintis“, – sakė jis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
SkaitomiausiosŽvalgyba

Kurdų karinė grupuotė

Ukrainiečių leidinys unian.net praneša Rusijos užsienio žvalgybos vadovą Sergėjų Naryškiną spalio 6-ąją paskelbus svarbią žinią.

Kaip perduoda unian.net, tądien SVR (Služba vnešnej razvedki) vadovas  S.Naryškinas yra viešai pareiškęs, jog Armėnijos kariuomenei, dalyvaujančiai kariniuose veiksmuose Kalnų Karabache, puldinėti azerbaidžaniečius talkina samdiniai iš Artimųjų Rytų teroristinių organizacijų, įskaitant „Jabhat al – Nusra“, „Firqat Hamza“, „Sultan Murad“, o taip pat – iš ekstremistinių kurdų grupuočių. Manoma, kad kai kurie teroristinio – ekstremistinio sparno kurdai (omenyje turima Kurdistano darbininkų partija PKK) buvo užverbuoti Irake ir Sirijoje. Tokių užverbuotų samdinių – labai daug. Juos skaičiuoti reikėtų ne šimtais, o tūkstančiais.

Tas pats unian.net skelbia, jog Azerbaidžano slaptosios tarnybos turinčios duomenų apie tai, kaip Armėnija panaudoja kurdų teroristines grupuotes prieš Azerbaidžano pajėgas. Azerbaidžano saugumo tarnyba tvirtina, jog Armėnija neabejotinai naudojasi samdiniais iš Irako ir Sirijos, bandydama savo rankose išaikyti Kalnų Karabacho kontrolę.

Unian.net pateikia pokalbių išklotinę, perimtą iš PKK (Kurdistano darbininkų partija), kariaujančio prieš Azerbaidžaną. Pokalbyje užfiksuota, kaip tarpusavyje besišnekantys vyrai sako esant vėl atvykusiųjų iš Suleimanijos (miestas Irako rytuose) ir Vardeniso (miestas Armėnijoje). Iš pokalbio aišku, kad vyrai bėdavoja dėl skaitlingų aukų, patiriamų po Azerbaidžano atakų.

Tame ukrainetiškame leidinyje taip pat remiamasi Azerbaidžano opozicinio leidinio Haqqin.az iformacija. Šis azerbaidžaniečių internetinis portalas yra tvirtinęs, jog artimi Irako valdžiai šaltiniai pripažįsta, kaip Irake reziduojantis Armėnijos ambasadorius Gračja Poladianas šių metų vasarą buvo susisiekęs su Irako kurdų lyderiais ir su kai kuriais iš jų susitarė, kad šie padėtų Armėnijai kariauti dėl Kalnų karabacho. Taigi į konflikto zoną Kalnų Karabache neabejotinai permesta smogikų iš PPK (Kurdistano darbo partija).

Savo ruožtu Armėnija kaltina Azerbaidžaną, kad šis Ukrainoje verbuoja samdinius kariauti prieš Kalnų Karabache įsitvirtinusias armėnų pajėgas. Omenyje turimos ukrainiečių organizacijos „Dešinysis sektorius“ ir „Azov“.

Unian.net taip pat primena, kad Armėnija puolimą prieš Azerbaidžaną pradėjusį šių metų rugsėjo 27 dieną 5 valandą ryto pagal Kijevo laiką.

Informacijos šaltinis – unian.net

2020.10.08; 11:10

Trumposios naujienos

Po mirtino išpuolio prieš diplomatus Šiaurės Irako Erbilio mieste Turkija suengė oro antskrydžius prieš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) pozicijas. Gynybos ministras Hulusis Akaras ketvirtadienį kalbėjo apie iki šiol didžiausią Turkijos ginkluotųjų pajėgų operaciją Šiaurės Irako Kandilio kalnuose. PKK esą suduotas „rimtas smūgis“.
 
Per išpuolį prieš turkų diplomatus restorane autonominio kurdų regiono sostinėje trečiadienį žuvo trys žmonės, tarp jų – Turkijos vicekonsulas Erbilyje. PKK atstovas pareiškė, kad jo grupuotė nesusijusi su ataka. Tačiau ekspertai dėl išpuolio kaltina PKK.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.19; 10:00