Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto
Seimas ketvirtadienį vakare neįveikė visos suplanuotos plenarinių posėdžių darbotvarkės.
Parlamentarai nesiėmė naujos sudėties Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymo ir jos vadovų paskyrimo klausimo. Pasiūlymas keisti organų donorystės modelį irgi nebuvo svarstytas.
Pertraukos iki kito posėdžio šių klausimų pateikime pareikalavo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.
Atidėti įstatymų projektai ant Seimo narių darbo stalo atsiras kitą antradienį. Parlamentarų neįtikino Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos argumentai, kad kito antradienio Seimo darbotvarkė bus perkrauta dėl biudžeto priėmimo, planuojamos interpeliacijos užsienio reikalų ministrui.
Negudrauti sudarant darbotvarkes ragino Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė. „Negudraukite, visus prieštaringus klausimus sudėjote į darbotvarkės apačią tam, kad jie mažiau matytųsi“,- priekaištavo A. Širinskienė.
Beje, Seimas atidėjo ir jos planuotus pateikti įstatymų projektus, siūlančius išduodant asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimą sudaryti galimybę gauti Donoro kortelę.
TS-LKD frakcijos narei Jurgitai Sejonienei dėl paprašytos pertraukos nepavyko pateikti Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo projektu siūloma pereiti prie numanomo sutikimo donorystės modelio.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas ketvirtadienį bandė pateikti Seimui nutarimų projektus dėl naujos sudėties Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymo. Tačiau šis klausimas irgi keliaus į kitos savaitės Seimo darbotvarkę.
Jau rugsėjo 10-ąją po ilgų, tačiau neoficialių, atostogų Seimas grįš į plenarinių posėdžių salę. Šįkart parlamentarams nepasisekė: rugsėjo 10-oji bus sekmadienis.
Tačiau net Konstitucijoje įtvirtinta, kad būtent šią dieną prasideda rudens sesija. Kadangi daugiau nei prieš du dešimtmečius visa Tauta pritarė Konstitucijai, net ir ne itin patogius sau jos straipsnius parlamentarai vengia keisti. Pernelyg būtų rizikuojama reitingais.
Seimas yra susikūręs statutą, pagal kurį gyvena ir kuris nėra įstatymas, todėl jo viso ar atskirų dalių net šalies vadovas negali vetuoti. O jame iki šiol išlikę daugybė parlamentarams patogių nuostatų. Pagrindinė – kad „tarp eilinių Seimo sesijų PAPRASTAI daroma komiteto darbo vieno mėnesio pertrauka“.
Sunku atkapstyti, kas pasiūlė į nuostatą įrašyti žodelytį „paprastai“, tačiau jis Seimo nariams labai palengvino gyvenimą. Didžiąją vasaros dalį plenariniai posėdžiai nevyksta, tačiau reikėtų rinktis į komitetų posėdžius, kurie nevyktų tik vieną mėnesį.
Tačiau tas žodelis „paprastai“ atvėrė galimybę ir nesirinkti, kuo komitetai mielai pasinaudojo ir šią vasarą. Aktyviau rinkosi tik vienas kitas.
Šios kadencijos Seimas darbą pradėjo akcentuodamas, kad bus baigta su parlamentarų privilegijomis. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad teuždrausta mokesčių mokėtojų pinigais mokėti už automobilių nuomą. O minėta nuostata dėl komitetų darbo buvo „pražiūrėta“.
Pagalvokime, kas būtų, jei ir kituose teisės aktuose būtų tokių neapibrėžtų nuostatų, kurias galima įvairiai interpretuoti. Pavyzdžiui, įstatyme būtų numatyta, kad „paprastai“ pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. Tokiu atveju įmonės net ir nuo milijoninių pelnų galėtų mokėti 10,5, o gal net ir nulį procentų. Vargu ar atsirastų daug savanorių solidžiau papildyti šalies biudžetą.
Arba, pavyzdžiui, gal į Baudžiamąjį kodeksą įrašykime, kad už kyšininkavimą „paprastai“ yra baudžiama? Atspėkime, ar tokiu atveju už kyšio ėmimą sėstų bent vienas įtakingesnis valdininkas ar politikas (tiesa, ir šiuo metu tai retas dalykas). Geriausiu atveju būtų nubaustos smulkios žuvelės.
Tikslumas teisės aktuose yra būtinas, kad būtų išvengta nesusipratimų, kad būtų užkirstas kelias interpretacijoms, kuriomis gudročiai galėtų išvengti mokesčių, bausmių ir t.t. Ir kad parlamentarai, kurie sau niekaip nenori pasitvirtinti oficialių atostogų, negalėtų kaip niekur nieko atostogauti. Ir dar gauti už tai pinigus.
Taip, jei parlamentarų atostogos būtų įteisintos, jie, kaip ir visi dirbantieji, gautų atostoginius. Tačiau atostogų laikotarpiu negautų lėšų, skirtų parlamentinėms išlaidoms. O dabar gauna net ir tokiu atveju, jei akivaizdžiai jokios parlamentinės veiklos nevykdo ir net nesigėdija tuo pasigirti, kraudami nuotraukas iš egzotiškų kraštų į socialinius tinklus.
Spalio pabaigoje Seimo Etikos ir procedūrų komisija paviešins suvestines, kaip kiekvienas parlamentaras liepos-rugsėjo mėnesiais leido lėšas, skirtas parlamentinėms išlaidoms. Labai sunku patikėti, kad tos išlaidos bus keliskart mažesnės, nors turėtų. Veikiausiai įvairiausias išlaidas deklaruos ir tie, kurie puikavosi, kad vasarą leido po palmėmis, kurios Lietuvoje šiaip jau neauga.
Dėl tų išlaidų būtų galima nepriekaištauti, jei parlamentarai bent jau būtų rinkęsi į komitetų posėdžius. Tačiau nesirinko. Lyg jau sugalvoti vaistai nuo visų Lietuvos problemų, lyg Vyriausybė ir kitos institucijos dirba be priekaištų ir jau nebereikia parlamentinės kontrolės.
