Prancūzijos policija sulaikė 254 žmones per „geltonųjų liemenių“ protestus. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį kelios valstybės Jungtinėse Tautose (JT) išsakė susirūpinimą dėl Prancūzijoje policijos pareigūnų naudojamo smurto, įskaitant smurtą prieš protestuotojus. Šalyje jau antra diena vyksta masinės demonstracijos.
Per visuotinę periodinę peržiūrą (angl. Universal Periodic Review (UPR) – kurią kas ketverius metus turi atlikti visos 193 JT šalys, – buvo aptarti tokie klausimai kaip išpuoliai prieš migrantus, rasinė diskriminacija ir religinis nepakantumas.
Prancūzija privalo „imtis priemonių ir skaidriai išnagrinėti kaltinimus dėl perteklinio policijos ir žandarmerijos jėgos naudojimo prieš protestuotojus demonstracijų metu“, Ženevoje surengtame Žmogaus teisių tarybos posėdyje pareiškė Švedijos atstovas.
Kitos šalys išreiškė panašų susirūpinimą, įskaitant Daniją, Lichtenšteiną ir Norvegiją, taip pat Rusiją, Venesuelą ir Iraną – tris valstybes, kurios pačios yra nuolat kaltinamos policijos smurtu ir kitais rimtais bei plačiai paplitusiais žmogaus teisių pažeidimais.
„Esame susirūpinę dėl šiurkščių ir kartais smurtinių priemonių, kuriomis siekiama išvaikyti taikius piliečius“, – tarybai sakė Rusijos atstovė Kristina Sukačiova.
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.
Tokia kritika nuskambėjo Prancūzijai ruošiantis, kad per Gegužės 1-osios demonstracijas šalies gatves užplūs iki 1,5 mln. protestuotojų, nors prezidentas Emmanuelis Macronas ir mėgina nukreipti šalies dėmesį nuo nesantaiką sėjančio pensijų įstatymo, kuris sukėlė pyktį ir socialinius neramumus.
Prancūzijoje, jau kelis mėnesius tęsiantis protestams dėl pensinio amžiaus pailginimo nuo 62 iki 64 metų, vis dažniau piktinamasi policija dėl neproporcingo jėgos panaudojimo prieš minią.
Per pirmadienio visuotinę periodinę peržiūrą kelios valstybės, įskaitant Jungtines Valstijas ir Kiniją, paragino Prancūziją aktyviau kovoti su rasine ir religine diskriminacija.
JAV atstovė Kelly Billingsley sakė, kad jos šalis ragina Paryžių aktyviau kovoti „su nusikaltimais ir grasinimais smurtu dėl religinės neapykantos, pavyzdžiui, antisemitizmu ir neapykanta musulmonams, įskaitant priekabiavimo, vandalizmo ir užpuolimo atvejus“.
Kinijos atstovas viešai pasmerkė „rasizmo ir ksenofobijos plitimą“ Prancūzijoje ir paragino ją „sustabdyti … migrantų teises pažeidžiančias priemones“. Paryžiaus policija „Laisvės vilkstinę” stabdė ašarinėmis dujomis. EPA-ELTA nuotr.
Brazilija ir Japonija pasmerkė „saugumo pajėgų vykdomą rasinę diskriminaciją“.
Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos patarėja teisiniais klausimais Sabrine Balim tarybai pareiškė, kad jėgos naudojimas yra „griežtai stebimas, kontroliuojamas, o nederamo jos naudojimo atveju – baudžiamas“. Patarėja taip pat pabrėžė, kad „Prancūzija smerkia bet kokią rasinės diskriminacijos formą“.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra „šokiruotas“ dėl policijos smurto prieš juodaodį prodiuserį, kuris buvo sumuštas Paryžiuje, penktadienį skelbė prezidentūra, įtampai dėl incidento vis augant.
E. Macronas ketvirtadienį derėjosi su vidaus reikalų ministru Geraldu Darmaninu, ragindamas asmenims, susijusiems su praėjusį savaitgalį įvykdytu Michelio Zeclerio užpuolimu, skirti griežtas bausmes, pranešė vyriausybės šaltinis.
Londone sulaikyta daugiau nei 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Londono policija pranešė šeštadienį sulaikiusi daugiau nei 100 žmonių, kai kraštutinės dešinės protestuotojai susirėmė su policijos pareigūnais. Kraštutinės dešinės aktyvistai surengė atsakomąją demonstraciją, nukreiptą prieš protestuotojus, protestuojančius dėl rasizmo ir policijos smurto.
Tūkstančiai žmonių nesilaikė koronaviruso apribojimų ir susirinko Parlamento aikštėje bei aplink ją.
Londono policija pranešė, kad prireikė didelės policijos operacijos, „aptikus smurto prieš policijos pareigūnus atvejų“.
Televizija transliavo vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip kai kurie demonstracijos dalyviai trenkia policijos pareigūnams, svaido į juos butelius ir dūmines bombas, susiremia su priešininkų grupėmis.
Policija pranešė dėl smurtinių veiksmų, pareigūnų užpuolimų ir ginklų laikymo iki 21 val. sulaikiusi daugiau nei 100 žmonių. Šeši pareigūnai patyrė nedidelių sužalojimų.
Visuotinis streikas, inicijuotas dėl policijos smurto, antradienį paralyžiavo didelę dalį Katalonijos. Streike, be kitų, dalyvavo uostų darbuotojai, transporto įmonės, universitetai ir muziejai. Treniruotę atšaukė „FC Barcelona“, darbą nutraukė ir garsiosios Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčios (Sagrada Familia) personalas.
Jau anksti ryte demonstrantai blokavo gatves ir greitkelius. Dalyvauti visuotiniame streike žmones sukvietė dešimtys profsąjungų ir kitų organizacijų.
Prie streiko prisijungė dešimtys tūkstančių žmonių. Barselonoje Universiteto aikštė sausakimša, pasakojo liudininkai. Cheronoje į protestą susirinko per 30 000 gyventojų. Visame mieste prie mokyklų ir universitetų protestavo daugybė studentų, moksleivių ir kitų piliečių. Jie skandavo: „Okupantai! Lauk iš mūsų šalies!“
Apie 2 000 žmonių Barselonoje susirinko prie Ispanijos valdančiosios Liaudies partijos (PP) būstinės. PP tenka kaltė dėl policijos smurto per referendumą dėl nepriklausomybės praėjusį sekmadienį, kai buvo sužeista beveik 900 žmonių, antradienį naujienų agentūra „Europa Press“ citavo protesto dalyvius.
Katalonijos premjeras Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) paragino demonstrantus protestuoti taikiai. „Šiandien yra demokratiško, pilietinio ir garbingo protesto diena, – rašė jis tviteryje. – Nepasiduokite provokacijoms. Pasaulis matė: mes esame taikūs žmonės“.
Ispanijos policija sekmadienį ėmėsi smurtinių veiksmų prieš konstitucinio teismo antikonstituciniu paskelbto referendumo dėl nepriklausomybės dalyvius. Pareigūnai uždarinėjo balsavimo punktus, konfiskavo balsavimo biuletenius ir naudojo lazdas bei gumines kulkas.
Katalonijos sveikatos tarnybų duomenimis, medikų pagalbos prireikė daugiau kaip 840 žmonių.
Katalonijos gyventojai sekmadienį balsavo referendume dėl nepriklausomybės. Preliminariais duomenimis, 90 procentų referendumo dalyvių yra už Katalonijos nepriklausomybę. Iš viso balsavime dalyvavo 2,26 milijono rinkėjų iš 5,3 milijono.
Nepriklausomybės priešininkai ateinantį sekmadienį rengia didelę demonstraciją prieš regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos.
