Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pastaruosius darbo metus įvertinęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neslepia džiugesio – gautas finansavimas kariuomenės modernizavimui bei išaugęs tiek ministerijos, tiek karo tarnybos vertinimas šiais metais buvo vienas aukščiausių. Ir nors kalba apie itin sėkmingus darbo metus, ministras apie tolimesnius politinius planus pernelyg neatvirauja.
Tačiau paklaustas, ar svarsto apie kitokius karjeros vingius, A. Anušauskas mįslingai komentuoja galimybes dalyvauti konservatorių partijos pirmininko rinkimuose.
„Pas mane nėra karjeros vingių, pas mane yra pakankamai tiesus kelias, nes 14 metų politikoje nėra vingiai. Tai yra toks nuoseklus atstovavimas tiems žmonėms, kurie už mane balsavo“, – Eltai teigė KAM vadovas.
„Dėl kitų visų labai labai tolimų dalykų, aš sakyčiau tai daugiau priklauso nuo tų žmonių, kurie norės išreikšti palaikymą ir mūsų Tėvynės Sąjungos bendruomenėje iškels kokį nors klausimą, turbūt tuomet ir atsakysiu apie perspektyvas, bet, kol jos tolimos, aš nenorėčiau nei sukelti kokių nors lūkesčių, nei turėti pats iliuzijų“, – aiškino A. Anušauskas savo ruožtu pakomentuodamas ir viešojoje erdvėje dėmesio susilaukusį jo aktyvumą socialinėje erdvėje.
„Dėl mano įrašų socialiniuose tinkluose yra visokių nuomonių – esu gavęs ir apdovanojimą už faktais grįstą betarpišką profesionalią komunikaciją Rusijos karo prieš karą akivaizdoje ir esu gavęs kitokių nuomonių, kad iš esmės savo darbo nedirbu ir tik sėdžiu socialiniuose tinkluose. Nors mano visi įrašai yra arba labai anksti ryte, arba vėlai vakare, o kartais naktį daromi“, – sakė A. Anušauskas, dėkodamas Vyriausybei bei Seimui už, pasak jo, itin didelį dėmesį krašto apsaugos sistemai. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Per šiuos metus finansavimas, čia jau atiduodu, kaip sakant, padėką visai Vyriausybei, nes ji apsisprendė palaikyti ir, be abejo, ir Seimui, kuris palaikė, tai finansavimas būtent įsigijimams kariuomenei, ginkluotei pasiekė, ko gero, nematytas aukštumas. Nes, jei mes skiriame įsigijimams daugiau kaip pusę milijardo, tai tokių galimybių Lietuvos kariuomenė niekada iki šiol neturėjo“, – aiškino A. Anušauskas.
Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seime rengiamas lemiamas, antras balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, kuria įgyvendinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas Rolando Pakso byloje.
Priėmus ją, bus sudarytos teisinės prielaidos asmeniui, praėjus ne mažiau kaip 10 metų po konstitucinės sankcijos pritaikymo, vėl įgyti teisę eiti pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su priesaikos davimu.
Pagal siūlomą projektą, „asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali eiti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš einamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų.“
Tai reikštų, kad R. Paksas vėl galėtų siekti prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario posto.
Dėl R. Pakso politinę karjerą sprendžiančios Konstitucijos pataisos diskusijos jau vyksta daugiau nei 10 metų.
Šių metų sausio 18 d. per pirmąjį priėmimą už šią vadinamąją R. Pakso Konstitucijos pataisą balsavo 131 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.
EŽTT 2011 m. konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.
