Lietuvos gyventojai sutinka, kad vandens telkinių tarša yra viena iš daugiausia problemų šalyje keliančių taršos formų, tačiau dauguma jų atsakomybę už ežerų, upių ir tvenkinių švarą linkę perleisti pramonės ir nuotekų valymo bendrovėms. Tai parodė vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys.
Apklausa atskleidė, kad dauguma respondentų mano, jog už vandens telkinių švarą daugiausia atsakingos yra gamybos pramonės ir nuotekų valymo bendrovės – šiuos pasirinkimus pažymėjo atitinkamai 76 ir 77 proc. apklaustųjų. 63 proc. gyventojų teigė, kad upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybė priklauso ir nuo šalies žemdirbių, nurodoma „Vilniaus vandenų“ pranešime.
Tuo metu mažesnė dalis respondentų atsakomybę už vandens telkinių švarą yra labiausiai linkę prisiimti sau. 61 proc. apklaustųjų teigia, kad vandens telkinių švarą labiausiai užtikrina atliekų rūšiavimas, 59 proc. – suvokimas, ko negalima pilti į kanalizaciją, 44 proc. – plastiko produktų atsisakymas, 41 proc. – ekologiškų priemonių naudojimas.
„Apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma šalies gyventojų atsakomybę už vandens telkinių švarą yra linkę priskirti kitiems ir tik po to sau. Be abejo, nuotekų valymo įmonių vaidmuo, siekiant palaikyti vandens telkinių švarą, yra labai svarbus, tačiau tiek verslas, tiek gyventojai turi suprasti, kad tarša prasideda nuo jų ir imtis atsakomybės ją mažinant. Verslas tą gali padaryti tobulindamas savo gamybos procesus, o gyventojai, pavyzdžiui, rinkdamiesi produktus, pagamintus iš aplinkai draugiškų medžiagų“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius akcentuoja, kad būtent buityje naudojamas plastikas ir su juo atsirandančios naujos teršalų rūšys – ftalatai ir fenoliai – yra vieni labiausiai vandens taršą lemiančių veiksnių. Dėl sparčiai didėjančios koncentracijos nuotekose juos išvalyti yra daug sunkiau, todėl nors „Vilniaus vandenys“ nuolat investuoja į savo įrenginių atnaujinimą, bendrauja su verslu konsultuojant juos taršos mažinimo klausimais, tačiau būtinas didesnis visų pramonės įmonių bei gyventojų įsitraukimas, siekiant išsaugoti švarią supančią aplinką.
„Norint turėti švarius vandens telkinius, gyventojai turėtų nepilti į kanalizaciją kavos tirščių, maisto likučių, cheminių valiklių, senų vaistų, kosmetikos, panaudotų aliejų ir kitų atliekų. Taip pat prisijungti prie paplūdimio, upelio ar pelkių valymo, švaros saugotųjų iniciatyvų ar pradėti savo“, – „Vilniaus vandenų“ vadovui antrina ir Gamtos tyrimų centro ekspertė Rasa Tumaševičiūtė.
Gamtos tyrimų centro ekspertės nuomone, žemdirbiai turėtų apriboti pesticidų ar trąšų naudojimą ir visada laikytis jų naudojimo nurodymų.
Požeminis vanduo gali būti užterštas blogai valytomis arba nevalytomis buitinėmis arba pramoninėmis nuotekomis, todėl svarbu rūpintis tinkamu jų išvežimu ir įrenginių stabiliu darbu.
Norint turėti švarius vandens telkinius, būtinas ir nuolatinis švietimas taršos klausimais, pažymima „Vilniaus vandenų“ pranešime.
Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėnesį „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.05.02; 00:01
