Krymo krizė perpildė Vokietijos vadovybės kantrybės taurę, ir dabar valstybės kanclerė Angela Merkel „išveda Vokietiją iš apskaičiuoto dviveidiškumo kelio“, mano buvęs Vokietijos gynybos ministras Karlas Teodoras zu Guttenbergas. Jo straipsnį spausdina The Financial Times.

„Berlyno politika Rusijos atžvilgiu atspindi dviejų idėjinių krypčių kovą: vieni gina tai, kad Vokietija santykiuose su kitomis valstybėmis turi saugoti demokratijos ir laisvės vertybes, kitus erzina toks susirūpinimas, kai jis prieštarauja Vokietijos ekonominiams interesams. Abi pusės viena kitą niekina. „Realistus“ užgriūva priekaištai dėl begėdiško oportunizmo, o nuo tų, kurie laiko save idealistais, oponentai nusigręžia kaip nuo Gutmenschen geriečių, naivių moralizuotojų ar paprasčiausiai rusofobų. Galų gale paprastai nugali realistai“, – pažymi autorius, nurodydamas, kaip greitai normalizuojasi santykiai po ankstesnių paaštrėjimų, tokių kaip 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karas.

Continue reading „Jeigu Angela Merkel ir toliau rodys charakterį…”

Saulius-Stoma

Kalba Seime ir prasidėjęs dviejų prezidentavimo metų aptarimas verčia atidžiau pažvelgti į Dalios Grybauskaitės inicijuotus Lietuvos politikos pokyčius. Šįkart susitelkime ties užsienio reikalais.

Manau, čia neįvyko kažkokių esminių perversmų, tačiau atsirado naujas ir labai svarbus akcentas. Tai – ne vien žodinis, kaip anksčiau, o realus suvokimas, kad užsienio politika visų pirma turi tarnauti nacionaliniam interesui ir pratęsti vidaus politikos siekius. Toks suvokimas rodo valstybės politinio elito brandą. Deja, mūsų šalyje jis dar nėra savaime suprantamas. Net ir Užsienio komiteto posėdžiuose, kur susirinkę, ko gero, didžiausio intelekto ir išsilavinimo Seimo nariai, akcentuoti nacionalinį interesą nėra visiškai įprasta. Tai lemia nusistovėjęs mąstymo tipas ir aiškaus tikslo stoka.

Continue reading „Ar Dalia Grybauskaitė klysta?”