Pranciškonų vienuolynas

Aktualijos

Niekšų ištepliota Vilniaus naujamiesčio gatvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vilniuje esančio Pranciškonų vienuolyno ansamblio ir kitus miesto statinius grafičių užrašais darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu. Vienas iš jų kaltinamas ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta 70 nusikalstamos veikos epizodų, baudžiamojon atsakomybėn patraukti šeši asmenys. Vieno asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama teisme.

Tyrimo metu nustatyta, kad grupė jaunuolių ant Pranciškonų vienuolyno tvoros 2016-2018 metais aerozoliniais dažais piešė bei purškė užrašus, taip vandališkais veiksmais niokodami vienuolyno ansamblį. Vilniaus pranciškonų vienuolyno ansamblis yra Lietuvos istorinio ir kultūrinio palikimo dalis, todėl jo pastatų kompleksas yra įtrauktas į Kultūros vertybių apsaugos departamento Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

„Piešinys” požeminėje perėjoje. Slaptai.lt nuotr.

Tokie gerai vilniečiams žinomi užrašai kaip „Hardcoras NX”, „Quaz“, „Kree“, „Ifoe“ ir kiti aerozoliniais dažais buvo purškiami ant įvairių sostinės pastatų. Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia teigti, jog asmenys sistemiškai savo vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą tiek aplinkiniams, tiek aplinkai.

Vilniaus miesto savivaldybė yra numačiusi leistinas grafičių piešimo vietas daugelyje sostinės vietų, tačiau grafičių užrašai bei piešiniai purškiami ir tam neskirtose vietose, taip padarant materialinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei ir sostinės pastatų savininkams.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų, identifikuoti asmenys, Vilniaus mieste ir apskrityje užsiimantys grafičių piešimu, įtariamųjų bei su jais susijusių asmenų gyvenamosiose vietose atliktos kratos. Jų metu buvo rasta tyrimui reikšmingos informacijos: grafičių eskizų, piešinių, nuotraukų, užrašų, pas kelis iš jų – ir narkotinės medži

Idiotų ištepliota sostinės senamiesčio gatvelė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dauguma kaltinamųjų savo kaltę pripažįsta, du iš jų iš dalies atlygino padarytą žalą.

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt

2019.04.24; 06:30

Trumposios naujienos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė esanti sunerimusi dėl nuolatinių Ukrainos paliaubų tarp vyriausybės ir Rusijos remiamų separatistų pažeidimų.

„Kiekvieną naktį matome paliaubų pažeidimus ir kiekvieną dieną yra aukų“, – A. Merkel sakė Italijos Asyžiaus mieste, kur Vokietijos vadovė susilaukė apdovanojimo už pastangas skleidžiant taiką.

„Ukraina kelia nerimą šalims „Normandijos formate“, kuris jungia Vokietiją, Prancūziją, Rusiją ir Ukrainą. Siekiame, kad Minsko paliaubų susitarimas būtų gerbiamas“, – teigė ji.

Konfliktas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014-aisiais, po masinių protestų nuvertus Kijevo valdžią. Nepaisant nuolatinių pastangų įgyvendinti paliaubas tarp kariaujančių šalių, konflikte per daugiau nei ketverius metus žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

A. Merkel Asyžiuje šeštadienį buvo įteiktas Pranciškonų vienuolių apdovanojimas už „jos darbą taikant žmones bei skatinant taikią žmonių koegzistenciją“.

Tarp ankstesnių šio apdovanojimo laureatų yra popiežius Jonas Paulius II, motina Teresė ir Michailas Gorbačiovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.13; 00:30

Politinės intrigos

Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie Lietuvos Respublikos Premjero Sauliaus Skvernelio planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Lenkijos Gdansko provincijos  vienuoliams.

Keli į Lietuvą atvykę Lenkijos pranciškonai jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti Vilniaus Pranciškonų vienuolyne, pretenduodami į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Kovo 24 d. 14 Lietuvos visuomenės veikėjų, susirūpinusių Premjero S. Skvernelio ketinimais atiduoti Lenkijos vienuoliams šį nacionalinės reikšmės istorijos ir kultūros objektą, išplatino kreipimąsi į Lietuvos Respublikos vadovus, prašydami viešai atšaukti anksčiau skelbtus planus dėl šios išimtinės Lietuvos nuosavybės perdavimo trečiųjų šalių nuosavybėn.

„Neįkainojamą nacionalinį turtą, kurį gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, neįsigilinę politikai pasišovė atiduoti žmonėms, kurie neturi ryšio su Lietuva ir nedorai spekuliuoja pranciškonų vardu. Vadinamasis „nuosavybės atkūrimas“ grindžiamas tik tuo, kad prieškarinės Lenkijos okupacinė valdžia 1938 m. nutarė atiduoti šį vienuolyną pranciškonų Lenkijos provincijai, kuriai vienuolynas iki jo uždarymo nepriklausė“, – rašoma viešame kreipimesi.

Pasak kreipimosi autorių, jei šį neįkainojamą nacionalinį turtą, kurį gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, būtų leista atiduoti su juo nesusijusiems Gdansko provincijos vienuoliams, būtų padaryta „sunkiai išmatuojama žala Lietuvos valstybei ir piliečiams, paniekinta jos istorinė atmintis ir tęstinumas“.

„Lietuvos Respublika niekad nepripažino pilsudskinės Lenkijos įvykdytos Vilniaus krašto aneksijos teisėtumo. Lietuvos Respublikos institucijos negali pripažinti teisėtumo jokių okupacinių valdžių sprendimų, kuriais buvo nusavintas ar perduotas mūsų nacionalinis turtas. 2001 m. Lietuvos Respublikos konkordato sutartis su Vatikanu neįpareigoja automatiškai atiduoti cariniais laikais nusavintą turtą tokiems juridiniams asmenims, kurie negali pagrįsti savo pretenzijų nei teisiškai, nei istoriškai ar kultūriškai, vien tik todėl, kad jie save sieja su Katalikų Bažnyčia“, – rašoma visuomenininkų kreipimesi.

Kreipimąsi pasirašė 14 žinomų Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų: Kazys Almenas, akad. Grasilda Blažienė, Vydas Astas, Vidmantė Jasukaitytė, dr. Napalys Kitkauskas, Edmundas Kulikauskas, dr. Dainius Razauskas, dr. Edmundas Rimša, dr. Vytautas Rubavičius, Gintaras Songaila, akad. Antanas Tyla, dr. Dalia Urbanavičienė,  inž. Algirdas Vapšys, Petras Vyšniauskas.

Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo vardo vienuolynas iki carinės okupacinės valdžios nusavinimo priklausė pranciškonų konventualų ordino Lietuvos provincijai. Tai buvo ne tik centrinė Lietuvos pranciškonų būstinė, bet ir patriotinis lietuviškos savimonės židinys, išreiškiantis senosios ir šiuolaikinės Lietuvos valstybės istorinį tęstinumą. Šiame viename didžiausių Lietuvoje vienuolyno ansambių išliko gotikinė architektūra. Vienuolynas yra ne tik vienas didžiausių ir seniausių Lietuvos architektūros paminklų, bet ir lietuviškos raštijos bei istorinės tradicijos lopšys.  Šį vienuolyną, turėjusį ir misijų funkcijas, nuo pat pradžių labai rėmė Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas, jo brolis Žygimantas, Alšėnų kunigaikščiai, kiti didikai ir valstybės pareigūnai (Goštautai, Giedraičiai, Svirskiai ir kt.).

Medinė pranciškonų bažnyčia čia galimai stovėjo jau nuo XIII a. (karaliaus Mindaugo laikais). Iki polonizacijos procesų įsigalėjimo XVIII a. čia buvo ir lietuviškos raštijos centras (1503 m. čia rasti pirmieji spausdinti lietuviški poteriai). Prieš Lenkijos okupaciją čia veikė pirmoji Vilniaus lietuviška mokykla, Lietuvių mokslo draugija, čia darbavosi nacionalinio atgimimo patriarchas daktaras Jonas Basanavičius.

Kreipimąsi pasirašiusiųjų vardu – Gintaras Songaila.

2017.03.25; 06:25

Politinės intrigos

Jonas Vaiškūnas

Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo vardo vienuolynas – vienas seniausių ir vertingiausių Lietuvos kultūros, istorijos ir architektūros paminklų. Šį vienuolyną, turėjusį ir misijų funkcijas, nuo pat pradžių labai rėmė Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas, jo brolis Žygimantas, Alšėnų kunigaikščiai, kiti didikai ir valstybės pareigūnai (Goštautai, Giedraičiai, Svirskiai ir kt.). Medinė pranciškonų bažnyčia čia galimai stovėjo jau nuo XIIIa. (karaliaus Mindaugo laikais). 

Pranciškonų vienuolynas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pranciškonų vienuolynas naktį. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Iki polonizacijos procesų įsigalėjimo XVIII a. čia buvo ir lietuviškos raštijos centras (1503 m. čia rasti pirmieji spausdinti lietuviški poteriai). Šiam viename didžiausių Lietuvoje vienuolyno ansambių išliko gotikinė architektūra. Ikikariniais lenkų okupacijos metais čia kurį laiką dar veikė lietuvių atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus vadovaujama lietuvių mokslo draugija, buvo įsikūrusi lietuviška mokykla.

1938 m., kai lenkų okupacinė valdžia griebėsi represijų prieš okupuotos Rytų Lietuvos lietuvius, uždarinėjo lietuvių organizacijas, mokyklas bei skaityklas, šis vienuolyno ansamblis buvo perduotas Lenkijos pranciškonų konventualų nuosavybėn.

Pagal 1995 m. Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą atsirado galimybė Lietuvos religinėms bendrijoms sugrąžinti sovietiniais laikais nacionalizuotą ar kitaip konfiskuotą jų turtą. Šia galimybe tuo metu teisėtai pasinaudojo daugelis Lietuvos religinių bendrijų, įskaitant ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vilniaus Archivyskupiją. Kita vertus, to paties įstatymo 1 str. 2 dalis nustato:

„Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, kaip išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, gali būti perduoti neterminuotai naudotis nustačius šio objekto paminklosaugos sąlygas ir religinei bendrijai pasirašius saugojimo įsipareigojimą.“

Taigi, įstatymas nustato, kad tokie istorijos ir kultūros objektai kaip Vilniaus Pranciškonų vienuolynas yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė ir kad religinėms bendrijoms, kurioms pripažįstama tokia teisė, tokie objektai gali būti perduoti tik neterminuotam naudojimui ir nustačius jų paminklosaugos sąlygas. Tačiau išvykstančio iš Lietuvos finansų ministro patarėjams ar ir pačiam ministrui tai nė motais – jau parengtas ministro įsakymo projektas „Dėl mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“, pagal kurį numatyta, kad ministras savo įsakymu tiesiog „atkuria“ unikalaus paminklo nuosavybės teisę Gdansko provincijos jurisdikcijoje esančių lenkų pranciškonų grupei. Nieko nekalbama ir apie šio vieno svarbiausių ir didžiausių Lietuvos kultūros ir istorijos objektų „paminklosaugines sąlygų“ nustatymą.

„Alko“ šaltinių duomenimis, ši avantiūra planuojama su Ministro pirmininko žinia, kai toks finansų ministro pakišimas jam jau nebegrėstų Seimo interpeliacija (Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 str. nustato, kad išimtiniais atvejais nuosavybės perdavimui natūra turi pritarti Seimas). Finansų ministras juk jau vis tiek išvyksta „į Europą“. Tad atsakingų nebebus. Ar tikrai, Ministre pirmininke?

__________

Įsakymo projektas „Dėl mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“:

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1156097&p_org=16&p_fix=y

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.06.20; 16:57