Prancūzija

Gordijo mazgas

Popiežius Pranciškus išvyko į Marselį dviejų dienų vizito. EPA – ELTA foto

Marselis, Prancūzija, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus išvyko į Marselį dviejų dienų vizito, skirto Viduržemio jūrai ir migracijai, jis neša tolerancijos žinią vykstant aštrioms diskusijoms, kaip Europa valdo prieglobsčio prašytojų srautą.
 
Tai pirmasis per 500 metų popiežiaus vizitas į antrąjį Prancūzijos miestą, kuriame šeštadienį tikimasi 100 tūkst. žmonių, susirinksiančių pamatyti pontifiką jo papamobilyje.
 
86 metų Pranciškaus kelionė vyksta politiškai jautriu metu. Praėjusią savaitę į mažą Italijos Lampedūzos salą iš Šiaurės Afrikos atvykstančių migrantų antplūdis sukėlė pasipiktinimą Italijoje ir karštas diskusijas visoje Europoje, kaip valdyti šiuos srautus.
 
Marselis yra istoriniai vartai imigrantams, šis Viduržemio jūros uostas garsėja vienais skurdžiausių rajonų Europoje, kuriuose klesti prekyba narkotikais. Beviltiškos sąlygos, dėl kurių daugelis žmonių palieka savo namus ir rizikuodami ryžtasi naujam gyvenimui, yra svarbi tema dešimtmetį Katalikų bažnyčiai vadovaujančiam Pranciškui. Sekmadienį Vatikane jis pareiškė, kad migracija „nėra lengvas iššūkis (…) bet jį reikia atremti kartu“.
 
Nepaisant katalikybės nuosmukio Prancūzijoje, popiežiaus vizitas sukėlė didžiulį entuziazmą – mišiose šeštadienio popietę laukiama beveik 60 tūkst. žmonių. Penktadienio popietę popiežius vyks į Notre-Dame de la Garde baziliką, simbolinį paminklą, iš kurio atsiveria vaizdas į miestą, ir melsis su vietos dvasininkais. Po to vyks meditacija su kitų religijų atstovais prie memorialo jūreiviams ir jūroje pražuvusiems migrantams.
 
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2014 m. dingo daugiau nei 28 tūkst. migrantų, mėginusių kirsti Viduržemio jūrą.
 
Kai Lampedūzoje per tris dienas išsilaipino 8500 migrantų, Europos Sąjunga pažadėjo daugiau pagalbos Romai, tačiau Prancūzija pareiškė nepriimsianti iš salos nė vieno migranto.
 
Šeštadienį Pranciškaus vadovaujamose mišiose stadione dalyvaus ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Toks jo sprendimas oficialiai pasaulietinėje šalyje sukėlė kairiųjų politikų prieštaravimus, nors pats E. Macronas tvirtino dalyvausiantis „ne kaip katalikas, o kaip pasaulietinės Respublikos prezidentas“. Tuo metu kai kurie dešinieji politikai kritikavo popiežiaus poziciją migrantų atžvilgiu.
 
Prancūzijos katalikų bažnyčia nyksta
 
Statistika rodo, kad kadaise Prancūzijoje vyravęs tikėjimas seniai nyksta. Statistikos tarnybos „Insee“ 2019–2020 m. atlikta apklausa parodė, kad tik 29 proc. 18–59 metų prancūzų save laiko katalikais. Tai didžiulis nuosmukis nuo 1962 m., kai tokių buvo 85 procentai.
 
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto

Net tarp tikinčiųjų tik 8 proc. reguliariai lanko mišias, tikėjimo laikosi tik 67 proc. vaikų, gimusių katalikų šeimose. Šiais metais Prancūzijoje turėtų būti įšventinti vos 88 kunigai.
 
Pasak istoriko Denis Pelletier, nors katalikybė Prancūzijoje „ilgai buvo labai pliuralistinė (…) tie, kurie dar liko ir yra matomi, yra patys konservatyviausi“. Tai buvo ryšku prieš dešimtmetį per masines demonstracijas prieš gėjų santuokų įstatymą Prancūzijoje.
 
Politikos srityje per 2022 m. prezidento rinkimus 40 proc. katalikų balsavo už dešiniuosius nacionalistus, įskaitant kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, o už dabartinį prezidentą centristą E. Macroną – tik 29 procentai.
 
Katalikiškuose sluoksniuose Pranciškaus raginimai priimti migrantus ne visada vertinami geranoriškai. Tačiau jėzuitas Pranciškus palaiko nuoširdžius ryšius su jėzuitų išsilavinimą įgijusiu E. Macronu, jis kreipdamasis į popiežių naudoja neformalų kreipinį „tu“.  
 
Būdamas 12 metų E. Macronas jo paties prašymu buvo pakrikštytas kataliku, bet dabar jis laikomas agnostiku, nors ir labai besidominčiu dvasiniais reikalais.
 
Prancūzija, 1905 m. įstatymu įtvirtinusi bažnyčios ir valstybės atskyrimą, buvo sukrėsta seksualinės prievartos skandalų, po jų bažnyčia mėgina labiau atsiverti ir pasitaisyti. Pernai atlikta apklausa parodė, jog paprasti katalikai nori didesnės hierarchų kontrolės, kai kurie pasisako už didesnį pasauliečių, ypač moterų, vaidmenį ir kvestionuoja kunigų celibatą.
 
Tuo pačiu metu musulmonai sudaro jau 10 proc. Prancūzijos gyventojų, plinta evangelikų krikščionybė. Pasak sociologės Daniele Hervieu-Leger, vieną gražią dieną gali atsitikti taip, kad katalikybė šalyje taps antruoju pagal dydį tikėjimu.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.09.23; 00:30
Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, rugsėjo 1 d. (dpa-ELTA). Po kelis mėnesiu trukusių protestų penktadienį Prancūzijoje įsigaliojo prieštaringai vertinama prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reforma. Didelių demonstracijų ta proga nebuvo numatyta. Reforma numato laipsnišką pensinio amžiaus didinimą nuo 62 iki 64 metų.
 
Profsąjungos susivienijo prieš reformą ir organizavo šimtatūkstantinius protestus. Kai kurie mitingai peraugo į smurtą, kai vyriausybė, pasinaudodama išimtimi, po audringų debatų „prastūmė“ reformą be balsavimo parlamente. Protestus lydėjo streikai geležinkelyje ir oro uostuose. Kelias savaites dalyje Paryžiaus nebuvo išvežamos šiukšlės.
 
Prancūzijos „geltonosios liemenės“. EPA-ELTA nuotr.

E. Macronas jautrią pensinio amžiaus temą į savo darbotvarkę įtraukė jau per pirmąją savo kadenciją, tačiau po vadinamųjų geltonųjų liemenių protestų kilo koronaviruso pandemija  ir reformos iniciatyva buvo atidėta. Tada per 2022 m. rinkimų kampaniją E. Macronas paskelbė apie naują mėginimą.
 
E. Macronas reformą argumentuoja gresiančiu deficitu pensijų fonduose – nes dėl senėjančios visuomenės darbuotojai turi išlaikyti vis daugiau pensininkų. Kad įmokų dydis išliktų stabilus, gyventojai esą turi dirbti šiek tiek ilgiau.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.09.02; 08:11
Trumposios naujienos

Azerbaidžano vėliava

Baku, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas ketvirtadienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių ir pasmerkė šalies „tiesioginį kišimąsi“ į Karabachą po to, kai kelios Prancūzijos vietos tarybos nusiuntė humanitarinės pagalbos konvojų anklave užblokuotiems armėnams.
 
Baku kaltinamas nuo gruodžio mėnesio blokuojantis Lačino koridorių – vienintelę kelio jungtį tarp anklavo ir Armėnijos, ir taip atkirtęs nuo pasaulio armėnų gyvenvietes ginčijamame separatistiniame regione. Azerbaidžanas teigė, kad trumpame kalnuotame kelyje įrengė kontrolės postus „saugumo sumetimais“, o Jerevanas pareikalavo, kad įsikištų Jungtinės Tautos ir užkirstų kelią „humanitarinei katastrofai“.
 
Trečiadienį keli Prancūzijos politikai, įskaitant Paryžiaus merę Anne Hidalgo, prisijungė prie Prancūzijos vietos tarybų finansuojamo 10 sunkvežimių humanitarinio konvojaus, kuriam buvo neleista įvažiuoti į anklavą. A. Hidalgo socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „jokia humanitarinė pagalba negali patekti“ į Karabachą, taip „visiškai pažeidžiant žmogaus teises“. „Tai humanitarinė krizė“, – teigė ji.
 
Ši konfliktinė situacija suerzino Azerbaidžaną ir šis ketvirtadienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių. „Ambasadorius gavo protesto notą dėl transporto priemonių, siunčiamų į Lačino pasienio postą… prisidengus „humanitariniu konvojumi“, – sakoma Baku pareiškime. Baku taip pat pasmerkė „provokacinius (Prancūzijos politikų) pareiškimus prieš Azerbaidžaną“, kuriuos, pasak jų, kursto „melo ir manipuliacijų kampanija, kurią vykdo Armėnija“, istorinė Prancūzijos sąjungininkė. „Tai yra tiesioginis Prancūzijos kišimasis į Azerbaidžano vidaus reikalus“, – sakoma pareiškime.
Paryžiaus merė Anne Hidalgo. EPA-ELTA nuotr.
 
Kaukazo kaimynės nuo devintojo dešimtmečio kovoja dėl anklavo, kuris tarptautiniu mastu pripažintas Azerbaidžano dalimi, ir dėl šios teritorijos kariavo du karus. Antrajame jų 2020 metais Armėnijos pajėgos pralaimėjo, o Azerbaidžanas įgijo daug teritorijų.
 
Susidūręs su tarptautine kritika, Baku primygtinai tvirtina, kad Lačino koridorius nėra blokuojamas civiliams gyventojams, o šios savaitės pradžioje pareiškė, kad pats siunčia pagalbos konvojų į Karabachą.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.09.01; 06:05
Trumposios naujienos

Paryžiaus specialiosios pajėgos. EPA – ELTA foto

Paryžius, liepos 3 d. (dpa-ELTA). Prancūzija vėl mobilizuoja 45 000 policininkų, kad užkirstų kelią galimiems neramumams naktį į antradienį. Nors smurto sumažėjo, padėtis dar toli gražu nėra rami, pirmadienį pareiškė vyriausybė.
 
Vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas gynė sprendimą pasitelkti specialiuosius dalinius ir šarvuotus automobilius. Tai esą padėjo suvaldyti situaciją. Nuo plėšikavimų nukentėjusiems prekybininkams ministras pažadėjo paramą.
 
Nuo tada, kai praėjusį antradienį Nantere nuo policininko kulkos žuvo 17-metis, Prancūziją pirmiausiai naktimis drebina riaušės. Nuo neramumų pradžios šalyje sulaikyta per 3 000 žmonių.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.07.04; 07:12
Trumposios naujienos

V. Zelenskis atvyko į Prancūziją. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 14 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Prancūziją. Tai sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
 
Kaip teigiama, V. Zelenskį į pietvakarius nuo sostinės Paryžiaus esančioje Vilakublė oro bazėje pasitiko šios šalies premjerė Elisabeth Borne.
 
Eliziejaus rūmai kiek anksčiau patvirtino, kad Ukrainos lyderis čia susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Numatoma abiejų prezidentų darbo vakarienė. Remiantis rūmų pranešimu, V. Zelenskis ir Macronas aptars Prancūzijos paramą Ukrainai, taip pat taikos grįžimo į Senąjį žemyną perspektyvas.
 
Anksčiau sekmadienį žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad V. Zelenskis netrukus gali atvykti į Prancūziją.
 
Sekmadienio vakarą V. Zelenskis savo tviteryje parašė: „Paryžius. Su kiekvienu vizitu plečiasi Ukrainos gynybiniai ir puolamieji pajėgumai. Ryšiai su Europa stiprėja, o spaudimas Rusijai didėja. Susitiksiu su savo draugu Emmanueliu, drauge aptarsime svarbiausius dvišalių santykių aspektus.“
 
Prancūzija yra jau trečioji Ukrainos vadovo per šį savaitgalį aplankyta Europos šalis. V. Zelenskis šeštadienį viešėjo Italijoje, o sekmadienį su vizitu lankėsi Vokietijoje.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.05.15; 06:00
Trumposios naujienos

Paryžiuje – vėl protestai. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 1 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių per Gegužės 1-osios demonstracijas Prancūzijoje vėl protestavo prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Protestai vyko daugelyje didmiesčių, taip pat mažesniuose provincijos miestuose.
 
Profsąjungos paskelbė organizuojančios per 300 mitingų. Valdžios institucijos prognozavo 500 000-650 000 dalyvių visoje šalyje. Skaičiuota, kad vien tik Paryžiuje į gatves išeis iki 100 000 gyventojų.
 
Policija rengėsi galimoms riaušėms, tačiau iki vidudienio padėtis buvo daugiausiai rami. Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose pirmą kartą padėčiai stebėti pasitelkti dronai. Paprastai į mitingus Gegužės 1-osios proga Prancūzijoje susirenka nuo 100 000 iki 160 000 žmonių.
E. Macrono vyriausybės inicijuota pensijų reforma jau priimta, tačiau profsąjungos ir dalis opozicijos protestuoja toliau, kad užkirstų kelią jos įgyvendinimui nuo rugsėjo 1 d.
 
Pastarąjį kartą protestai prieš pensijų reformą visoje šalyje vyko prieš dvi savaites. Žmonių nepasitenkinimą kelia ne tik tai, kad pensinis amžius padidintas nuo 62 iki 64 metų, bet ir tai, kad reforma priimta be balsavimo parlamente, pasinaudojant specialia išimtimi.
 
Dabar klausimas yra, ar demonstracijos gegužės 1-ąją bus paskutinieji dideli protestai prieš pensijų reformą. Jau prieš tai protestų dalyvių skaičius mažėjo. Be to, yra požymių, kad skyla bendras profsąjungų frontas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.05.02; 00:30
Trumposios naujienos

Prancūzijos policija pranešė, kad protestuose prieš pensijų reformą dalyvavo 757 tūkst. žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). Kontroversiškoji Prancūzijos pensijų reforma oficialiai įteisinta, tačiau oponentai nenusileidžia ir planuoja toliau priešintis pokyčiams.
 
Penktadienį Konstitucinė Taryba patvirtino, kad planas laipsniškai ilginti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų iš esmės atitinka Konstituciją. Įstatymas turi įsigalioti rugsėjo mėnesį.
 
Referendumą, į kurį daug vilčių buvo sudėję reformos priešininkai, konstitucinės institucijos paskelbė nepriimtinu.
 
Šią žinią pasitiko protestai Paryžiuje, Nicoje, Nante, Rene ir kituose miestuose. Vien tik Paryžiuje penktadienio vakarą buvo sulaikyta 112 demonstrantų ir padegta 30 šiukšliadėžių, skelbė televizija „BFMTV“ remdamasi policijos pranešimais.
 
Nuotraukose matyti degančios šiukšlių dėžės priešais Paryžiaus rotušę. Kelis kitus miestus, pavyzdžiui, Strasbūrą, Lioną ir Nantą, taip pat purtė protestai. Rene buvo padegtas įėjimas į policijos nuovadą. Jau anksčiau tą pačią dieną vyko mitingai, buvo blokuojami keliai.
 
Demonstracijos tikėtinos ir šeštadienį. Tuo tarpu  profsąjungos paragino žmones surengti naujas protesto eitynes gegužės 1 dieną.
 
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.

„Kova tęsiasi, ir mes turime suvienyti jėgas“, – pareiškė kairiųjų pažiūrų politikas Jeanas-Lucas Mélenchonas.
 
Socialistai pasiūlė anuliuoti įstatymą. Partijos narė ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo įspėjo, kad reforma skaldo Prancūzijos visuomenę.
 
„Kreipiuosi į prezidentą: jis turi išgirsti didžiulę daugumą, kuri visoje Prancūzijoje pasisako prieš šią reformą, skaldančią šalį, – kalbėjo ji.
 
Prancūzijos kraštutinio dešiniojo politinio sparno lyderė Marine Le Pen, paskatinta ginčų dėl pensijų reformos, paragino nubausti vyriausybę ir E. Macroną per kitus rinkimus. „Žmonės visada taria paskutinį žodį“. Ji teigė, kad jei ateitų į valdžią, siektų atšaukti reformą.
 
Ministrė pirmininkė Élisabeth Borne penktadienio vakarą pareiškė, kad pensijų reforma pasiekė demokratinio proceso pabaigą.
 
„Šį vakarą nėra nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų“. Įgyvendinus reformą, pensijų fondas bus subalansuotas 2030 metais, paskelbė vyriausybė.
Toks planas Prancūzijoje vertinamas itin prieštaringai. Profsąjungos vadina jį žiauriu ir nesąžiningu.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.04.16; 00:30
Trumposios naujienos

Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo 1,089 mln. žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių Prancūzijoje vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą – penktadienį dėl jos teisėtumo spręs Konstitucinė taryba. Protestai ketvirtadienį vyko daugelyje miestų, į juos žmones sukvietė profsąjungos. Prognozuota, kad protestuose dalyvaus nuo 400 000 iki 600 000 žmonių.
 
Buvo blokuojami keliai, geležinkelio bėgiai ir naftos perdirbimo gamyklos. Šiukšliavežiai Paryžiuje vėl pradėjo streiką. Sostinėje demonstrantai įsiveržė į prancūzų prabangių prekių koncerno LVMH būstinę ir leido fejerverkus.
Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo maždaug milijonas žmonių. EPA-ELTA nuotr.
 
E. Macronas išvakarėse gynė nuo besitęsiančios kritikos savo ginčytiną reformą ir žadėjo dialogą su profsąjungomis. Šalis esą turi toliau daryti pažangą, todėl jis norįs su socialiniais partneriais pakalbėti apie tolesnę įvykių eigą. Reforma esą buvo būtina. Penktadienį Konstitucinė taryba skelbs reformos projekto peržiūros rezultatus. Taryba gali atšaukti dalį arba visą reformą arba paskelbti ją atitinkančia konstituciją.
 
Prancūzai nepatenkinti pensinio amžiaus didinimu nuo 62 iki 64 metų. Vyriausybė reformą jau yra priėmusi. Ginčą paaštrino tai, kad reforma priimta be balsavimo parlamente. E. Macronas nori, kad reforma įsigaliotų iki metų pabaigos.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.04.14; 05:00
Gordijo mazgas

Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, balandžio 6 d. (AFP-ELTA). Šimtai tūkstančių demonstrantų ketvirtadienį išėjo į gatves Prancūzijoje, dar vieną dieną vyko protestai ir streikai prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Profesinės sąjungos stengiasi išlaikyti spaudimą prieš priimant svarbų teismo sprendimą.
 
Keliuose miestuose, įskaitant Paryžių, kilo peštynės, kai kurie radikalūs protestuotojai trumpam padegė prezidento giriamo restorano tentą.
 
Protestai vyksta E. Macronui viešint Kinijoje ir yra didžiausias iššūkis per antrąją jo kadenciją. Jie rengiami prieš pensijų reformą, kurią įgyvendinus pensinis amžius bus padidintas nuo 62 iki 64 metų, žmonės turės dirbti ilgiau, kad gautų visą pensiją. Nesusitariančios šalys laukia balandžio 14 d., kai Prancūzijos Konstitucinė Taryba, turinti teisę panaikinti teisės aktus, paskelbs nuosprendį dėl reformos teisėtumo.
 
Demonstracijos vyko visoje šalyje, nuo Paryžiaus iki pietinių Monpeljė ir Marselio miestų. Profesinės sąjungos CGT teigimu, Paryžiuje protestavo 400 tūkst. žmonių. Radikaliau nusiteikė protestuotojai dažais apipylė policininkų skydus prie E. Macrono mėgstamos garsios užeigos „La Rotonde“. Raudonas restorano tentas užsiliepsnojo, bet ugnis buvo greitai užgesinta.
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotrauka
 
Vakariniame Nanto mieste protestuotojai svaidė akmenis į policiją, ši atsakė ašarinėmis dujomis, tai matė naujienų agentūros AFP fotografas.
 
Paryžiuje streikuojantys geležinkelio darbuotojai trumpam įsiveržė į buvusią banko „Credit Lyonnais“ būstinę, šiame pastate dabar įsikūrusios įvairios bendrovės, įskaitant investicinę įmonę „BlackRock“. Kiti mitingai daugiausia buvo taikūs.
 
Policija tikėjosi, kad ketvirtadienį visoje šalyje protestuos 600 tūkst.–800 tūkst. žmonių ir dislokavo 11 500 saugumo pajėgų tvarkai prižiūrėti.
 
Vyriausybė tvirtina, kad reforma būtina siekiant išvengti pensijų sistemos deficito, dėl to būtina dirbti ilgiau. Kitur Europoje žmonės daugiausia išeina į pensiją vyresni nei 65-erių metų, nes gyvenimo trukmė ilgėja.
 
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Kritikai sako, kad pensijų reforma yra nesąžininga sunkius darbus dirbančių žmonių, taip pat moterų, nutraukiančių karjerą, kad augintų vaikus, atžvilgiu.
 
Jei Konstitucinė Taryba uždegs žalią šviesą, E. Macronas galės pasirašyti įstatymo pakeitimus. Tačiau priešprieša sumažino jo populiarumą. „Elabe“ grupės atlikta apklausa trečiadienį parodė, kad kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen įveiktų E. Macroną, jei pernai įvykę prezidento rinkimai būtų surengti dabar.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.04.07; 06:47
Gordijo mazgasSkaitomiausios

ES stebėtojas Pietų Kaukaze

Keisti sutapimai. Vos tik į Armėniją atsibeldė gausi Europos Sąjungos stebėtojų misija, kurios uždavinys – neleisti naujiems karo įsiplieskimams tarp azerbaidžaniečių ir armėnų kariškių, Pietų Kaukaze kilo rimta įtampa. Paskutinėmis vasario dienomis, tiksliau tariant, nuo vasario 21 iki vasario 22-osios, armėnų karinės struktūros apšaudė Azerbaidžano kariuomenės dalinius, dislokuotus Tovyzo rajone ir Sadarakso regione Nachičevanėje, o taip pat – Hodžavendo, Šušos bei Kialbedžaro kryptimis. Taip pat iš sunkiųjų pabūklų armėnų karinės formuotės pliekė į teritorijas, kurias šiuo metu laikinai kontroliuoja vadinamieji „rusų taikdariai“.

Taigi iš tiesų keista: vos tik į Armėniją atvyko ES stebėtojų misija, kurios šventa pareiga – neleist įsiplieksti naujiems karo židiniams aplink Karabachą ir pačiame Karabache, armėnų pajėgos čia pat ėmė šaudyti iš stambiųjų ginklų. Vos per vieną parą (vasario 21 – vasario 22) armėnų kariškiai apšaudė azerbaidžaniečių dalinius 15 kartų!

Ką tai galėtų reikšti? Azerbaidžaniečių spaudoje gausu pastebėjimų, jog Europos Sąjungos stebėtojų misijos vadovai slapta suteikė Jerevanui teisę elgtis agresyviai. Esą bet kokiu atveju už šaudymus kaltė bus suversta Azerbaidžanui. ES stebėtojai tarsi specialiai kursto armėnų separatistus elgtis agresyviai provokuojant Azerbaidžano kariuomenę atsakomiesiems žingsniams. ES stebėtojai laukia nesulaukia galimybės apkaltinti būtent Baku nesilaikant taikos paliaubų.

Tuomet, nors pagal tarptautinę teisę Karabachas yra neatskiriama Azerbaidžano teritorija, ir Azerbaidžanas elgiasi teisėtai, iš Karabacho stumdamas lauk visas karines armėnų pajėgas, įskaitant ir neteisėtas karines formuotes, bus bandoma iš Azerbaidžano išpešti nuolaidų Armėnijai. Tokia azerbaidžaniečių politikų, karinių komentatorių, žurnalistų versija. Nes ES misijos Pietų Kaukaze vadovas Markus Riter nepastebėjo vasario 21 – 22 dienomis surengtų karinių Armėnijos išpuolių prieš Azerbaidžano pajėgas. Tarsi nė nebūtų penkiolikos rimtų apšaudymų (šaudyta juk ne iš automatų ir pistoletų).

Su Azerbaidžano versija dėl tikrųjų ES misijos tikslų Pietų Kaukaze negaliu nesutikti. Labai panašu į karčią tiesą: europietiškoji misija veržėsi į Pietų Kaukazą ieškoti ne teisybės. ES misijos tikrasis tikslas – palaikyti ne teisiąją pusę (Azerbaidžaną, kuris susigrąžina iš jo 1988 – 1994 –aisiais metais politinėmis ir karinėmis priemonėmis atimtą Karabachą), o agresorių (Armėniją, kuri jai nepriklausantį Karabachu vadinamą regioną neteisėtai valdė pastaruosius tris dešimtmečius). Taigi armėnų separatistai, provokatoriai ir revanšistai prisidengia gražiomis ES vėliavomis.

ES stebėtojų misija Pietų Kaukaze. Ar teisingai elgiamasi?

Šiuos įtarimus sustiprina ir žinia, jog stebėtojų grupę, kurioje – 100 darbuotojų, sudaro išskirtinai Prancūzijos ir Vokietijos atstovai. Abi valstybės visus pastaruosius tris dešimtmečius aktyviai palaikė agresyviąją, svetimas žemes iš Azerbaidžano neteisėtai atplėšusią Armėniją. Šis faktas byloja, jog stebėtojai atvyko iš Azerbaidžanui priešiškų valstybių (tereikia prisiminti paskutiniuosius Prancūzijos prezidento Emanuelio Makarono pataikavimus Armėnijos premjerui Nikolui Pašinianui bei Prancūzijoje gyvenančiai armėnų diasporai).

Dar viena svarbi pastaba: ši ES misija Pietų Kaukaze sudaryta ne vien iš civilių. Joje – daug Prancūzijos policininkų („žandarmerija) ir Vokietijos karinės policijos atstovų. Beje, dėl tokio ES kišimosi į Pietų Kaukazo reikalus visiškai neprieštaravo Europos nekenčiantis Iranas.

Ką į šias politines Europos intrigas atsakė oficialusis Baku? Azerbaidžano valdžia pabrėžė: daugiau jokių nuolaidų, atsitraukimų, dvejonių nebus. Azerbaidžanas užtektinai ilgai laukė, kuomet neva visuomet teisybės ieškanti Europa įtikins armėnų separatistus gražiuoju pasitraukti. Azerbaidžano kantrybė išseko. Į ugnį atsakys ugnimi. Ir tai bus ne Azerbaidžano, o slapta agresorę Armėniją palaikančios ES misijos kaltė.

2023.02.27; 06:00     

Trumposios naujienos

Prancūzijoje vėl protestuota prieš pensijų reformą. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, vasario 11 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Prancūzijoje vėl užplūdo gatves, protestuodami prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Ketvirtą kartą profsąjungos sukvietė gyventojus į protestus ir streikus prieš vyriausybės planus nuo 62 iki 64 metų didinti pensinį amžių. Praėjusį antradienį, institucijų duomenimis, protestuose dalyvavo 750 000 žmonių.
 
E. Macronas reformos būtinybę argumentuoja gresiančiu deficitu pensijų fonduose. Dėl ginčytinos reformos jau savaitę karštai diskutuojama parlamente.
 
Darbo ministerijos skaičiavimu, reforma leis kasmet papildomai surinkti 17,7 mlrd. eurų pensijų įmokų. Profsąjungos mato kitų galimybių padidinti įplaukas, pavyzdžiui, apmokestinant superturtuolius arba didinant darbdavių įmokas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.02.12; 07:47
Gordijo mazgas

Generolas Šarlis de Golis

Paryžius, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kremliui palankus Prancūzijos karo didvyrio ir prezidento Charles‘io de Gaulle‘io anūkas sukėlė nerimą apsilankęs Rusijoje, kur dalyvavo oficialiuose minėjimuose ir susitiko su užsienio žvalgybos tarnybos vadovu.
 
Pierre‘as de Gaulle‘is, jauniausias šiuolaikinės Prancūzijos respublikos įkūrėjo anūkas, šią savaitę lankėsi Maskvoje, o ketvirtadienį išvyko į Volgogradą – ten dalyvavo Antrojo pasaulinio karo minėjimo renginiuose, kuriuose buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Tai jau ne pirmas kartas, kai iki šiol mažai girdėta garsiausios Prancūzijos politinės šeimos atžala sukelia sąmyšį. Praėjusį mėnesį jis užsitarnavo šeimos priekaištų dėl didelio atgarsio sulaukusio interviu, kuriame pakartojo Rusijos pasiteisinimus dėl įsiveržimo į Ukrainą.
Sergėjus Naryškinas
 
Antradienį Rusijos valstybinė televizija parodė jį dalyvaujantį apskritojo stalo diskusijoje su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR vadovu Sergejumi Naryškinu.
 
„Vakarų sprendimas siųsti sunkiuosius tankus į frontą (Ukrainoje) yra labai pavojingas. Vakarų politikai to nesupranta“, – teigia P. de Gaulle‘as, kurio žodžiai buvo verčiami į rusų kalbą.
 
Girdėti, kaip S. Naryškinas giria „gerbiamą poną de Gaulle‘į“ ir dėkoja jam už „principingą ir tvirtą poziciją, ginančią tikruosius europietiškus ir žmogiškus principus“.
sarlis_dee-goolis
Šarlis de Golis
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos biuro Rostove prie Dono tviterio paskyroje buvo paskelbta P. de Gaulle‘io nuotrauka iš Volgogrado, kur jis ketvirtadienį davė interviu vietos televizijos kanalui „Volgograd 24“. AFP matė šiuos vaizdus.
 
Sausio mėnesį kalbėdamas Prancūzijos laikraščiui „Le Parisien“, Ženevoje gyvenantis P. de Gaulle‘is teigė, kad karą Ukrainoje sukėlė „katastrofiškas NATO vaidmuo“, „neapgalvota Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politika“ ir „neonacių karinės grupuotės“.
 
„Mes, Prancūzijos žmonės, mokame didelę kainą už karą, kurį išprovokavo Jungtinės Valstijos, siekdamos paversti Europą vasalu“, – sakė 59 metų verslo konsultantas, pridurdamas, kad V. Putinas yra „puikus savo šalies lyderis“.
 
Golizmas
 
P. de Gaulle‘io prokremliškos pažiūros, įskaitant kalbą Rusijos ambasadoje praėjusį birželį, kaip pranešama, sukėlė Prancūzijos vyriausybės susirūpinimą, tačiau sulaukė rusofilų intelektualų ir politikų pagyrų.
 
Sausio 24 dieną jo vyriausias brolis Yves‘as de Gaulle‘is dienraščiui „Le Parisien“ sakė, kad jo brolio pažiūros „nieko kito, išskyrus jį patį, neliečia – nei manęs, nei mūsų šeimos, nei juo labiau generolo“.
 
„Tai, ką sako anūkas, yra nesąmonė, ir aš suprantu, kad šeima jaučiasi apjuodinta“, – ketvirtadienį per diskusiją apie ginčą kanalui LCI sakė prancūzų gynybos žurnalistas ir apžvalgininkas Jeanas-Dominique‘as Merchet.
 
Generolas Ch. de Gaulle‘is pabėgo iš Prancūzijos po to, kai 1940 metais šalis kapituliavo prieš nacistinę Vokietiją. Jis tapo pasipriešinimo judėjimo veidu, o po ketverių metų pergalingai grįžo į Prancūziją kaip sąjungininkų pajėgų vadas.
Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
 
Šis aršus nacionalistas garsėjo aštriais santykiais su Didžiąja Britanija ir Jungtinėmis Valstijomis, o 1944 metais, dar nepasibaigus mūšiams Europoje, sukėlė nerimą apsilankęs Maskvoje ir pas Josifą Staliną.
 
Ši kelionė buvo pirmtakė to, kas dabar vadinama „golistine“ užsienio politika, kuria Šaltojo karo metais siekta, kad Prancūzija būtų tarpinė grandis tarp JAV dominuojamo Vakarų bloko ir Sovietų Sąjungos.  
 
Šis palikimas iki šiol daro įtaką Prancūzijos politikai ir iš dalies paaiškina dabartinio lyderio Emmanuelio Macrono atkaklias pastangas užmegzti dialogą su V. Putinu prieš ir po to, kai Rusijos vadovas įsakė užpulti Ukrainą praėjusių metų vasarį.
Prancūzijos tankai karinio parado Paryžiuje metu. EPA – ELTA nuotr.
 
Ch. de Gaulle‘io pažiūros ir politika Prancūzijoje yra nuolatinis debatų šaltinis, ypač kai jos taikomos dabartiniams įvykiams.
 
Nors jo įtarumas anglosaksų ir amerikiečių atžvilgiu buvo gerai žinomas – dėl to jis 1966 metais atitraukė Prancūziją iš bendros NATO karinės vadovybės – istorikai sutaria, kad Ch. de Gaulle‘is vis dėlto laikė Prancūziją gerai įsitvirtinusią Vakarų aljanse.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
2023.02.04; 00:30
Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, sausio 22 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai žmonių šeštadienį Paryžiuje išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą pensijų reformą.
 
Policijos duomenimis, protestuotojų buvo apie 12 000, organizatoriai kalbėjo apie 150 000 dalyvių. „Priešinamės“, „Esame čia, nors Macronas to nenori“, – Prancūzijos sostinėje skandavo demonstrantai. Prezidentas Emmanuelis Macronas siekia padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų.
 
Tarp demonstrantų buvo ir kairysis populistas Jeanas Lucas Mélenchonas, partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (La France Insoumise) pirmininkas. Jis E. Macrono adresu teigė: „Būkite prakeiktas, kad visą mūsų egzistenciją norite paversti preke.“
 
E. Macronas jau 2019 metais mėgino supaprastinti sudėtingą Prancūzijos pensijų sistemą ir pasiekti, kad prancūzai ilgiau dirbtų. Tai sukėlė ilgiausią protestų bangą nuo studentų maišto 1968-aisiais. Reformos projektas tada dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtas.
 
Dabar vyriausybė nori pensinį amžių padidinti iki 64 metų. Pradžioje E. Macronas kaip tikslą buvo įvardijęs 65 metus. Žmonėms, kurie pradėjo dirbti labai anksti ir kurių darbas labai sunkus, ir toliau būtų taikomos specialios išimtys. Kartu minimali pensija turėtų didėti iki 1 200 eurų. Vyriausybė, be to, nori, kad daugiau senjorų nei iki šiol dirbtų.
 
Įstatymo projektas pirmadienį turėtų būti pristatytas vyriausybei, o tada dėl jo diskutuos Nacionalinė Asamblėja. Sausio 31 dieną profsąjungos rengia naują visuotinių protestų dieną. Protestuose praėjusį ketvirtadienį visoje Prancūzijoje dalyvavo iki 2 mln. žmonių.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
Žvalgyba

Teroro aktas Nicoje. 2016-ieji. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Antradienį Prancūzijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes aštuoniems įtariamiesiems, kaltinamiems dėl šiurpios 2016 metų teroro atakos Nicoje, kai įtariamas islamistas sunkvežimiu rėžėsi į minią, šventusią liepos 14-osios valstybinę šventę.
 
Du vyrai nuteisti kalėti 18 metų už tai, kad padėjo 31 metų Tuniso gyventojui Mohamedui Lahouaiejui-Bouhleliui parengti išpuolį, per kurį pietinio miesto pajūrio krantinėje per keturias minutes žuvo 86 žmonės, daugiau nei 450 buvo sužeisti, kol policija nušovė užpuoliką.
 
Teisėjai nustatė, kad Mohamedas Ghraiebas ir Chokri Chafroudas turėjo žinoti apie užpuoliko posūkį į islamo radikalizmą ir jo potenciją įvykdyti teroro ataką. Jie rėmėsi visų šių trijų asmenų skambučiais telefonu ir trumpųjų žinučių įrašais, kuriais jie pasikeitė likus kelioms dienoms iki žudynių. 47 metų M. Ghraiebas iš to paties Tuniso miesto kaip M. Lahouaiejas-Bouhlelis bei 43 metų tunisietis Ch. Chafroudas taip pat buvo apkaltinti padėję išsinuomoti sunkvežimį. Jie kaltinimus neigė.
 
28 metų Ramzi Arefa, prisipažinęs parūpinęs M. Lahouaiejui-Bouhleliui ginklą, iš kurio jis šaudė į policiją, bet nieko nesužeidė, nuteistas kalėti 12 metų, nors ir nebuvo apkaltintas nusikalstamu ryšiu su teroristu ar tuo, kad žinojo, jog M. Lahouaiejas-Bouhlelis gali surengti ataką.
Vėliau „Islamo valstybė“ paskelbė, kad M. Lahouaiejas-Bouhlelis yra vienas jos sekėjų, nors tyrėjai nerado jokių konkrečių sąsajų tarp užpuoliko ir džihadistų, tuo metu kontroliavusių dalį Irako ir Sirijos.
 
Kiti penki įtariamieji, tunisietis ir keturi albanai, nuteisti kalėti nuo dvejų iki aštuonerių metų pagal kaltinimus neteisėta ginklų prekyba arba nusikalstamu sąmokslu, tačiau nesusijusiu su terorizmu.
 
Brahimas Tritrou buvo vienintelis už akių teisiamas įtariamasis. Jis pabėgo nuo teisminės priežiūros į Tunisą ir, manoma, kad dabar yra suimtas.
 
Remiantis Prancūzijos ir Tuniso spaudos pranešimais, M. Lahouaiejo-Bouhlelio kūnas 2017 m. buvo repatrijuotas į Tunisą ir palaidotas gimtajame M’sakeno mieste, esančiame į pietus nuo sostinės Tuniso. Tuniso valdžios institucijos to niekada nepatvirtino.
 
Teismas vyko istoriniuose Paryžiaus Teisingumo rūmuose, o Nicoje buvo įrengta speciali vieta, kurioje aukos galėjo tiesiogiai stebėti bylos eigą. Daugelio aukų manymu, prokurorų prašomos bausmės neatitiko patirtų kančių masto. Per teismo procesą daugelis išgyvenusiųjų buvo apimti siaubo, kai prokurorai parodė šiurpų, viešai niekada nematytą vaizdo įrašą, kaip M. Lahouaiejas-Bouhlelis vairavo sunkvežimį per minią, stengdamasis sutraiškyti kuo daugiau žmonių.
 
„Tikiuosi, kad teismas bus griežtesnis, nei jie prašo – negaliu jų suprasti po visko, kas buvo pasakyta per posėdžius“, – sakė Anne Murris, aukų asociacijos „Memorial des Anges“ pirmininkė, per ataką netekusi dukters.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.12.14; 00:30
Trumposios naujienos

Prancūzijos kariuomenės emblema. Prancūzijos kariuomenės nuotr.

Kyjivas, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Ukraina antradienį pranešė gavusi iš Prancūzijos daugkartinę raketų paleidimo sistemą, papildžiusią jos tolimojo nuotolio artilerijos arsenalą, dėl kurio pasikeitė dinamika mūšio lauke su Rusija.
 
„LRU iš Prancūzijos atvyko į Ukrainą! Ukrainos kariuomenė dabar dar galingesnė”, – tviteryje parašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
 
Prancūzų suteikta LRU yra ketvirtoji iš sudėtingų raketų paleidimo sistemų (MLRS) po HIMARS, M270 ir MARS II, tiekiamų Ukrainai siekiant padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją. Šios sistemos paleistos raketos gali pasiekti taikinius maždaug už 70 kilometrų.
 
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina naudoja Vakarų tiekiamas sistemas, smogdama valdymo postams ir amunicijos sandėliams kur kas toliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, nei galėtų padaryti savo pačios turimais ginklais. Kyjivas prašo daugiau tolimojo nuotolio ginklų, kad palaikytų nuolatinę pažangą mūšio lauke, ir oro gynybos sistemų, kad apsigintų nuo Rusijos raketų smūgių.
 
Prieš dvi savaites Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu interviu „Le Journal du Dimanche“ paskelbė apie dviejų Prancūzijos LRU pristatymą į Ukrainą. S. Lecornu sakė, kad Prancūzija taip pat atsiųs dvi „Crotale“ oro gynybos sistemas ir „nagrinėja Ukrainos prašymą suteikti radiolokatorių, labai reikalingų siekiant aptikti artėjančius smūgius“.
 
Prancūzija taip pat planuoja apmokyti  2 000 iš 15 tūkst. karių, kuriuos mokyti pažadėjo Europos Sąjunga.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.11.30; 08:18
Trumposios naujienos

Trijų pirštų kombinacija. Slaptai.lt nuotr.

Briuselis, lapkričio 25 d. (AFP-ELTA). Prancūzijai ir Italijai nepavyksta išspręsti ginčo dėl pabėgėlių priėmimo.
 
Paryžius penktadienį specialiame ES vidaus reikalų ministrų susitikime liko griežtas Romos atžvilgiu. Kol dešinioji Italijos vyriausybė neatvers uostų gelbėjimo laivams, Prancūzija nepriims tūkstančių migrantų iš Italijos, kaip žadėjo, Briuselyje pareiškė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas.
 
Jis apkaltino Italiją, kad ši, uždarydama savo uostus gelbėjimo laivams, kaip pastarąjį kartą „Ocean Viking“, nepaiso jūrų teisės. Todėl Paryžius, kaip ir Berlynas, esą nemato priežasties priimti iš Italijos po 3 500 pabėgėlių, kaip žadėjo.
 
Graikijos imigracijos ir prieglobsčio ministras Notis Mitarachis pareikalavo privalomos pabėgėlių padalijimo sistemos. „Per ilgai kalbame apie europietišką migracijos krizės sprendimą“, – sakė jis Briuselyje. Dabar jau esą reikalingi rezultatai.
 
ES nuo 2015 metų nepavyko susitarti dėl privalomų pabėgėlių priėmimo taisyklių. Vasarą šalys narės vietoj to susitarė dėl savanoriško „solidarumo mechanizmo“, kad sumažintų naštą tokioms šalims, kaip Italija ir Graikija, į kurias plūsta pabėgėliai. Tačiau, Europos Komisijos duomenimis, vietoj sutartų 8 000 žmonių buvo perskirstyti tik keli šimtai.
 
Susitikime penktadienį pirmiausiai buvo kalbama apie migrantus, kurie atvyksta į Europą pavojingu Viduržemio jūros maršrutu. Nuo metų pradžios Europos Komisija suskaičiavo 90 000 šiuo keliu į ES atvykusių pabėgėlių – 50 proc. daugiau nei pernai.
 
Už imigraciją atsakingas Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas ragino partnerius parodyti „žmogiškumą“. ES pastaruoju metu priėmė 9 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, o dabar ginčijasi dėl kelių dešimčių tūkstančių, kritikavo jis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
Trumposios naujienos

Paryžiuje – karinis paradas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, lapkričio 9 d. (ELTA). Prancūzija nepasirengusi didelio intensyvumo karui, kadangi šalies gynybos biudžetas kol kas nepakankamas.
 
Tai pareiškė buvęs Prancūzijos armijos štabo viršininkas generolas Pierre`as de Villiers, praneša portalas „Euractiv“.
 
Prancūzija 2023 metų biudžete gynybai skirs rekordinę 43,9 mlrd. eurų sumą – 3 mlrd., arba 7 proc., daugiau negu šįmet.
 
Bet, pasak generolo, reikia eiti „kur kas toliau“ ir daryti tai kuo greičiau.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Šiandien Prancūzijos armija, kuriai iškilęs modernizacijos uždavinys, neturi priemonių didelio intensyvumo karui“, – teigė kariškis. Anot jo, karas Ukrainoje „turi mus paskatinti peržiūrėti savo modelį“.
 
Tikslas nebėra tik ruoštis karinėms operacijoms, „ką mes darėme ištisus dešimtmečius“, kadangi Prancūzijos armija turi sugebėti ir „laimėti karą“, sakė P. de Villiers.
 
Generolas paliko Prancūzijos armijos štabo viršininko postą 2017 metais, netrukus po to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas buvo išrinktas pirmai kadencijai. Kaip vieną iš atsistatydinimo priežasčių jis įvardijo nepakankamą šalies ginkluotųjų pajėgų biudžetą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.09; 13:50
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Taip, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kompromituoja Prancūziją. Būtų galima dar aštriau tarti: Prancūzijos lyderis kompromituoja tiek Europos Sąjungą, tiek NATO, nes šios organizacijos gerbia šalių teritorinio vientisumo principus, jų laikosi, o štai Prancūzijos vadovas demonstratyviai nusispjauna į pasaulio pripažintas teritorinio vientisumo taisykles, kai kalbama apie Azerbaidžano – Armėnijos konfliktą dėl Karabacho.  

Taigi: tarptautinė bendruomenė visuose savo dokumentuose teigia, jog Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Ką tai reiškia? Aiškiau nė nebūna: visi armėnų kariškiai privalo kuo greičiau nešdintis iš šių teritorijų. Nebent oficialusis Baku jiems būtų leidęs pasilikti. Bet Azerbaidžanas niekad nesutiko padovanoti Armėnijai nė vieno Karabacho žemės centimetro. Be kita ko, Azerbaidžanas beveik tris dešimtmečius prašė, kad Europa padėtų jam taikiai susigrąžinti Karabachą. Derybinė Minsko grupė turėjo užtektinai laiko (tiksliai kalbant, – 28-erius metus), kad įtikintų oficialųjį Jerevaną atiduoti tai, kas jam nepriklauso. Deja, Minsko grupė, kuriai didelės įtakos turėjo oficialusis Paryžius, elgėsi keistai, nesuprantamai – nespaudė agresorės Armėnijos, kad ši paliktų svetimas žemes. Greičiau spaudė Azerbaidžaną, kad šis susitaikytų su teritoriniais praradimais.  

2020-ųjų rudenį, nusivylęs Minsko grupės tūpčiojimais vietoje, Azerbaidžanas panaudojo karinę jėgą – susigrąžino beveik visą Karabachą. Azerbaidžanas pasielgė teisingai – kiek gi galima laukti? Juk mes nesmerkiame Ukrainos, kai ši jėga vaduoja savo žemes. Mes nesmerksime ir Gruzijos (Sakartvelo), kai jis karinėmis priemonėmis sumanys susigrąžinti Pietų Osetiją su Abchazija, nepriekaištausime ir Moldovai, kai ji ims jėga vaduoti Padniestrę! Nes šalių teritorinis vientisumas – vertybė, kurią reikia gerbti, puoselėti ir ginti. Tad kodėl Azerbaidžano pastangų Prancūzija nelaiko teisėtomis?

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Deja, tenka konstatuoti, kad po sėkmingos 44 paras trukusios azerbaidžaniečių karinės operacijos 2020-ųjų rudenį Prancūzija griebėsi bjaurių gudrybių, kad tik pakenktų sėkmingai savas žemes vaduojančiam Azerbaidžanui. Sąžiningai kalbant, Prancūzija atvirai stojo rūpintis ne aukos, o agresoriaus interesais. Kiek tuomet prancūziškai išlieta purvo, esą Azerbaidžanas sukėlė siaubingą karą, esą kaltas dėl naujų įtampų Pietų Kaukaze, esą nesirūpina civilių saugumu! Įsidėmėtina ir tai, kad tais metais Prancūzijoje prieš Azerbaidžano diplomatines ir kultūrines atstovybes Armėnijos atstovai surengė kruvinų išpuolių, tačiau nei Prancūzijos žvalgyba, nei Prancūzijos policija nesulaikė riaušininkų, niekas iš armėniškąjį separatizmą remiančiųjų nebuvo nuteistas.

Šiandien – 2022-ųjų rudenis. Per pastaruosius dvejus metus Prancūzijos elgesys nepasikeitė. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, viena vertus, tvirtina norįs kuo greičiau pasirašyti taikos susitarimą su Azerbaidžanu pripažindamas Karabachą esant azerbaidžanietiška teritorija, antra vertus, ieško bent menkiausio preteksto nepasitraukti iš Karabacho. Viena iš pamėgtų N. Pašiniano taktikų – rengti karines provokacijas prieš azerbaidžaniečių karius ir šaukti, esą tai azerbaidžaniečiai pyškina į „vargšus armėnus“. Arba slapta minuoti teritorijas, kurias anksčiau ar vėliau privalės grąžinti Azerbaidžanui.

Kita taktika – ieškoti užtarimo Paryžiuje. O Prancūzijos prezidentas, tarsi būtų ne Prancūzijos, bet Armėnijos pastumdėlis, vėl šaukia, esą tai Azerbaidžanas sukėlė siaubingą karą.  

Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija

Ne veltui Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Alijevui pritrūko kantrybės ir jis viešai pareiškė: Azerbaidžanui nebereikia Minsko grupės paslaugų, Azerbaidžanui nepriimtini tendencingojo Paryžiaus tarpininkavimai. Neoficialiuose diplomatiniuose pokalbiuose oficialusis Baku net juokavo: jei ponas E. Macronas taip atkakliai siekia išplėsti Armėnijos teritoriją, tegul armėnams atiduoda, pavyzdžiui, pietų Prancūziją. Teisingas pastebėjimas: kas Prancūzijos prezidentui suteikė teisę dalinti svetimas teritorijas? Jei jau sąžiningai ieškome kaltųjų dėl 2020-ųjų rudens karo, turime pripažinti, jog, vaizdžiai tariant, dėl 2020-ųjų karo kalta … ir bedantė Minsko grupė, nesugebėjusi padėti Azerbaidžanui, ir Paryžius, visąlaik slapta kurstęs separatistines Jerevano viltis.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidento dar būtų galima pasiteirauti, kodėl prancūzų slaptosios tarnybos taip ir nesučiupo nė vieno šių metų spalio mėnesį riaušes prie Azerbaidžano atstovybių Paryžiuje rengusio armėnų separatisto? Bjaurių išpuolių 2022-ųjų spalio mėnesį būta dviejų. Po pirmojo, kuomet susirūpinęs Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas paskambino į Paryžių, E. Macronas pažadėjo: daugiau nepasikartos. Bet – pasikartojo.

Prancūzijos lyderio žodis – nevertas nė sudilusio skatiko?

Beje, šių metų spalio 10-osios vakarą Vašingtone nežinomi asmenys iš automatinių ginklų apšaudė Azerbaidžano diplomatų automobilį. JAV slaptosios tarnybos kaltininkų dar nerado. Greičiausiai ir nesučiups, mat JAV, kaip ir Prancūzijoje, gyvena gausios armėnų bendruomenės. Oficialusis Vašingtonas, kuomet iškyla Karabacho tema, taip pat nėra iki galo nuoseklus.

2022.10.19; 08:14

Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Porto Novas, liepos 27 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, trečiadienį viešėdamas Benine, pavadino invaziją į Ukrainą vykdančią Rusiją „viena paskutiniųjų imperinių kolonijinių galių“.
 
„Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą. Tai teritorinis karas, kokių, manėme, Europos žemėje nebėra”, – sakė E. Macronas per antrąjį kelionės į Afriką etapą. Per šią kelionę jis siekia atkurti Prancūzijos santykius su žemynu, kurio daugelis valstybių yra buvusios Prancūzijos kolonijos.
 
„Aš kalbu žemyne, kuris patyrė kolonijinį imperializmą. Rusija yra viena iš paskutiniųjų imperinių kolonijinių jėgų”, – sakė jis per spaudos konferencijoje su Benino prezidentu Patrice’u Talonu.
 
„Rusija yra viena iš paskutiniųjų imperinių kolonijinių jėgų“, nes nusprendė įsiveržti į kaimyninę šalį, kad apgintų savo interesus, sakė jis. Rusija vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą ir sukėlė karą, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus.
 
Prancūzijos lyderis keliauja po tris Afrikos šalis: Kamerūną, Beniną ir Bisau Gvinėją. Antradienį Kamerūne jis sakė, kad prancūzų kolonijinio valdymo Kamerūne archyvai bus „visiškai“ atverti, ir paprašė istorikų paaiškinti šio laikotarpio „skausmingas akimirkas“.
 
Prancūzijos kolonijinė valdžia vykdė žiaurias represijas prieš ginkluotus Kamerūno nacionalistus iki šalies nepriklausomybės 1960 metais. Nuo Prancūzijos kolonijinių pajėgų ir pirmojo prezidento po nepriklausomybės atkūrimo Ahmadou Ahidjo rankos žuvo dešimtys tūkstančių Kamerūno tautų sąjungos (UPC) šalininkų.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.07.28; 06:55
Trumposios naujienos

Prancūzijoje – daugybė karščio rekordų. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Per Prancūziją ritantis karščio bangai, pasiekta naujų temperatūros rekordų. Daugelyje šalies miestų pirmadienį išmatuotos aukščiausios visų laikų temperatūros, pranešė nacionalinė meteorologijos tarnyba.
 
Breste Atlanto pakrantėje pačiuose Bretanės šiaurės vakaruose, pavyzdžiui, termometrų stulpeliai kopė iki 39,3 laipsnio padalos. Tai daugiau nei 4 laipsniais aukštesnė temperatūra už ligšiolinį rekordą, kai 2002-aisiais kaito iki 35,1 laipsnio.
 
Sen Brio, taip pat Bretanėje, karštis siekė 39,5 laipsnio. Čia ligšiolinis rekordas buvo 38,1 laipsnio. Nanto mieste tvyrojo 42 laipsniai – pagerintas 1949 metų 40,3 laipsnio karščio rekordas.
 
Karščiausia kada nors Prancūzijos žemyninėje dalyje išmatuota temperatūra – 46 laipsniai. Ji 2019-aisiais fiksuota Verargo kaime, esančiame į šiaurės rytus nuo Monpeljė Pietų Prancūzijoje.
 
Labai aukštos temperatūros nuo vasaros pradžios Prancūzijoje sukėlė sausrą ir virtinę miškų gaisrų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.07.19; 06:25