Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos ministrės pirmininkės Elisabeth Borne vyriausybė pirmadienį vos išgyveno pirmąjį – ir labiau rizikingą – iš dviejų pasiūlymų balsuoti dėl nepasitikėjimo. Vyriausybė kritikuojama dėl sprendimo apeiti parlamentą ir imtis prieštaringai vertinamos pensijų reformos.
 
577 vietų Nacionalinė Asamblėja, parlamento žemieji rūmai, atmetė pasiūlymą vos devyniais balsais, 278 parlamentai balsavo prieš vyriausybę. Pasiūlymą buvo pateikusi centristinė Lioto koalicija, jį palaikė kairioji opozicija.
 
Vėliau įstatymų leidėjai pradėjo balsuoti dėl antrojo nepasitikėjimo vyriausybe pasiūlymo, pateikto kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio susirinkimo, bet jis laikomas mažiau pavojingu vyriausybei. Rezultatų tikimasi iškart po balsavimo.
 
Kad išgyventų, vyriausybė buvo priklausoma nuo dešiniosios opozicijos narių, pirmojo pasiūlymo respublikonai nepalaikė.
 
Pasak analitikų, pasiūlymas, atmestas tokiu mažu skirtumu, yra naujas smūgis E. Borne ir jos vyriausybei. Paskelbus rezultatus, kairieji parlamentarai skandavo E. Borne: „Atsistatydink!“ ir rodė pensijų reformą smerkiančius ženklus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.03.21; 01:00

Francois Fillonas. AFP/Scanpix foto

Maskva, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). Buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillonas tapo Rusijos naftos chemijos milžinės „Sibur“ direktorių valdybos nariu, ketvirtadienį pranešė bendrovė.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
 
„Sibur“ paskelbė atnaujintą savo direktorių valdybos sąrašą, kuriame nurodyta, kad F. Fillonas paskirtas į valdybą kaip nepriklausomas direktorius.
 
Bendrovę, be kitų akcininkų, kontroliuoja vienas turtingiausių Rusijos žmonių Leonidas Michelsonas ir artimas prezidento Vladimiro Putino bendražygis Genadijus Timčenka.
 
Be to, anksčiau šiais metais buvęs Prancūzijos premjeras buvo paskirtas į Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Zarubežneft“ valdybą.
 
F. Fillonas, kuris 2007–2012 metais vadovavo Prancūzijos vyriausybei, kai  prezidentu buvo Nicolas Sarkozy, vadovauja konsultacinei įmonei „Apteras“, kurią jis įkūrė po gėdingo bandymo kandidatuoti į prezidentus 2017 metais.
 
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.

Jo kampaniją sužlugdė netikrų darbo vietų skandalas, už kurį teismas 2020 metų birželį jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
 
Tai jau ne pirmas buvęs aukšto rango Europos politikas, susiradęs darbo vietą Rusijos energetikos įmonėse.
 
Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kuri 2018-aisiais liūdnai pagarsėjo, kai savo vestuvėse šoko su V. Putinu, birželį buvo paskirta į didžiausios Rusijos naftos gavybos bendrovės „Rosneft“ valdybą.
 
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis nuo 2017 metų yra „Rosneft“ valdybos pirmininkas ir per metus uždirba 600 tūkst. dolerių.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.12.24; 06:18