prancūzų kalba

Žurnalisto užrašai

Šių metų Goncourt’ų premija paskirta prancūzų rašytojui H. Le Tellier. EPA-ELTA nuotr.

Šių metų Gonkūrų (Goncourt) premija paskirta prancūzų rašytojui Hervé Le Tellier už romaną „Anomalija“ (L’Anomalie). Tokį Goncourt`ų akademijos sprendimą pirmadienį paskelbė jos prezidentas Didier Decoinas.
 
Žiuri pasitarimas dėl nesiliaujančios pandemijos pirmą kartą vyko ne Paryžiaus restorane „Drouant“, bet vaizdo konferencijos formatu.
 
300 puslapių romanas „Anomalija“ atstovauja fantastikos žanrui. Jo veiksmas prasideda lėktuve, kuris patenka į kažkokią anomalią zoną. Dėl to atsiranda pagrindinių veikėjų antrininkai, pasipila kiti keisti ir paslaptingi reiškiniai.
 
Matematikas pagal išsilavinimą, 63 metų H. Le Tellier persikvalifikavo į žurnalistą, dirbo naujienų agentūroje „Reuters“ ir daugelyje mokslo žurnalų. Paskui jis nusprendė tapti rašytoju.
 
Rašant romaną „Anomalija“ jam pravertė mokslininko patirtis. „Aš seniai norėjau parašyti tokią knygą, kurioje būtų ir mano sukauptų mokslo žinių, ir hipotezių dėl virtualaus pasaulio, idėjų, kad galima sukurti tai, kas panašu į tikrovę. Bet tai turėjo būti ir filosofinis kūrinys, pasakojantis apie intymius žmogaus sielos aspektus“, – pareiškė autorius.
 
Goncourt`ų premija Prancūzijoje įteikiama kasmet nuo 1903 metų. Tai – seniausias ir vienas garbingiausių apdovanojimų autoriams, rašantiems prancūzų kalba. Tarp Goncourt`ų premijos laureatų – Marcelis Proustas, Henri Troyat, Maurice`as Druonas, Romainas Gary.
 
Kandidatą išrenka 10 rašytojų ir kritikų, Goncourt`ų akademijos narių. Pagal premijos įstatus, ji gali būti skiriama autoriui tik vieną kartą.
 
Premijos piniginė dalis yra simbolinė – laureatui įteikiamas viso labo 10 eurų čekis. Bet, kaip rodo statistika, Goncourt`ų premija gerokai prisideda prie apdovanoto kūrinio komercinės sėkmės – pardavimai išauga 5-10 kartų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 05:44
Gordijo mazgas

Louise Mushikivabo | Le monde

„Atotrūkis tarp JK ir Europos Sąjungos turėtų atkurti pusiausvyrą tarp kalbų ES institucijose prancūzų naudai“, – „ Le Monde“ puslapiuose rašo Tarptautinės Frankofonijos organizacijos generalinė sekretorė Louise Mushikivabo .

„Ar Europos Sąjunga ir toliau kalbės daugiausia angliškai po to, kai JK ją paliks? Kaip žinome, daugiau nei 90 proc. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos dokumentų, taip pat dauguma žodinių Europos institucijų pranešimų yra anglų kalba. Ar tai galima išsaugoti pranašumas, nepaisant to, kad po „Brexit“ anglai dabar yra 17-oje vietoje tarp gimtųjų kalbų, kurias labiausiai kalba ES piliečiai? “ – mąsto straipsnio autorius.

„(…) Nemanau, kad įmanoma, kad anglų kalba išnyktų iš Europos bendruomenės, ir net manau, kad tai būtų nepageidautina. Tai sukeltų didžiulę netvarką ir milžiniškas išlaidas, atimtų Europą iš jos tapatybės ir rimtai sumažintų būtų jos piliečių atvirumas visam pasauliui “, – rašoma straipsnyje.

„Nepaisant to, aš manau, kad būtina padėti atkurti pusiausvyrą tarp kalbų. Kalbama apie pusiausvyros palaikymą, kuris, neišskiriant anglų kalbos, suteiktų visapusišką vietą prancūzų kalbai, kuria kalba 130 milijonų europiečių ir kurią žino 19 iš 27 ES valstybių. kurie įstojo į Tarptautinę frankofonijos organizaciją “, – pažymi Mushikivabo.

„Aš tuo tikiu, nes Europos esmė, kaip rašo Milanas Kundera, yra„ maksimali įvairovė minimalioje erdvėje “. Kadangi kalbų ir kultūrų pliuralizmas yra Europos socialinės sutarties pagrindas“, – sakoma leidinyje.

„(…) Todėl aš siūlau dvi paprastas priemones, kurių jau reikėjo imtis. Dvi specifines priemones, kurias nesunku įgyvendinti. Pirma: reikalauti, kad Europos pareigūnai įdarbintų jas dviem, plačiausiai vartojamomis ES kalbomis, be gimtąja kalba Antra: susitarti dėl oficialių tekstų, kurie bus parašyti kitomis nei dauguma kalbų, procentinės dalies, taip pat dėl ​​šio tikslo pasiekimo datos. Tai yra pagrįstos priemonės, pagrįstos pradiniu pliuralizmu Nojus harmonija su raide ir dvasia sutarčių „, – mano leidinio autorius.

„Galiausiai raginu vyresnius ES pareigūnus ir pareigūnus, įstojusius į Tarptautinę Frankofonijos organizaciją, kalbėti prancūzų kalba Europos forumuose, kai jie to nedaro savo gimtąja kalba. Tai yra tai, ko turėtumėte siekti. Esu įsitikinęs. kad labiau frankofoniškai Europai būtų geriau dalyvauti nenumaldomoje mūsų pasaulio įvairovėje “, – apibendrina Louise Mushikivabo.

Šaltinis: Le Monde
 
2020.02.09; 08:10