VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susitiks su Generalinės prokuratūros atstovais – parlamentarai išgirs teisėsaugos vertinimą apie tai, ar 2019 m. gautas aukšto rango žvalgybos pareigūno kreipimasis dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos komiteto gretose buvo tinkamai išnagrinėtas. Taip pat ketinama apsispręsti, ar VSD veiksmų teisėtumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas toliau – inicijuojant parlamentinį tyrimą.
Kaip skelbta anksčiau, Seime bręstant parlamentiniam tyrimui dėl VSD veiksmų, Generalinė prokuratūra konstatavo, jog prieš keturis metus institucijos tinkamai neištyrė pranešėjo, besikreipusio į tuometį NSGK pirmininką Vytautą Baką, pranešimo. Todėl prokurorai apsikeitė aktualia informacija su NSGK, siekiant įvertinti, ar pranešėjo istorijoje vis dar liko neatsakytų klausimų.
„Išklausysime prokuratūros, kuri įvertins mūsų 2020 m. surinktą medžiagą – ar ji atliepė to, anot prokuratūros, tiksliai iki galo neatlikto tyrimo poreikį, ar ne. Ir tada spręsime dėl tolimesnių veiksmų – dėl parlamentinio tyrimo ir formos“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
ELTA primena, kad diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Visgi, nepaisant dėmesio istorijai ir valdančiųjų gretose paruoštų klausimų tiek VSD, tiek prezidentui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), iki šiol parlamentinis tyrimas nebuvo pradėtas.
Vasaros pradžioje NSGK ir Generalinė prokuratūra apsikeitė atliktų tyrimų ir vertinimų medžiaga, siekiant įsivertinti, ar parlamentinis tyrimas galėtų atsakyti į likusias abejones. Tuomet NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė manąs, jog „tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statutas.
Šalia to šią savaitę V. Bakas patvirtino parengęs nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos steigimo. Tačiau kol kas parlamente tam palaikymo trūksta.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Departamento vadovas Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Laikau savo pilietine pareiga pasidalinti įžvalgomis, kilusiomis dėl vadinamojo ,,pranešėjo“ skandalo. Nes man teko vadovauti 2006-2007 m.m. Seimo pavedimu NSGK vykdytam parlamentiniam tyrimui, kuris tikrai tapo istoriniu, nes jo atgarsius girdime net šiandien. Tai yra todėl, kad mūsų valstybės specialios tarnybos išvis buvo pavirtę vos ne grupės draugų privačiomis informacijos rinkėjomis ir tiekėjomis.
Deja, bet besikeičiant jų vadovams padėtis be abejo po truputį gerėjo, bet iki pilnos tvarkos tikrai dar toloka. Taip yra todėl, kad Lietuvoje daug politinių intrigų siekiant naudos sau ar savo grupuotei. O valstybės reikalai lieka šone. Privalome pripažinti, kad skaidrios morališkai stiprios šiuolaikinius valstybės nacionalinio saugumo interesus atitinkančios sistemos, deja, nė viena politinė valdžia nesukūrė. Beje, nelabai stengėsi. Kaip iliustracija gali pasitarnauti gan eskaluojama Žvalgybos kontrolieriaus institucija. Jos būtinybė buvo pabrėžta (2007 m.) mūsų tyrimo išvadose. Kartu su komiteto darbuotojais buvau paruošęs įstatymo projekto matmenis. Pasirodo, kad tai taptų tikrove, prireikė nei daug nei mažai, o visų 17 metų ir tai dar jos funkcionuojančios neturime. Nors gerai, kad ji išvis atsirado. Šis pavyzdys tik patvirtina, kaip aplaidžiai vertinama valstybės saugumo situaciją plačiąja prasme.
Algimantas Matulevičius. Valstybės valdymo užkulisiai. Slaptai.lt foto
Mūsų parlamentinis tyrimas prasidėjo po garbingo VSD saugumo karininko ir Lietuvos diplomato Vytauto Pociūno žūties ir ją lydėjusios šmeižto lavinos. Beje, ji pylėsi iš pačių VSD tuomečių vadovų ir jiems artimų žiniasklaidos veikėjų. Mums teko veikti gan priešiškoje viešoje atmosferoje. Mus pastoviai puldinėjo. Prieš mus buvo nuteiktas LR Prezidentas Valdas Adamkus, kuris net atsisakė susitikti su komitetu. Vietoj to jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad jie pabandytų mus ,,sutramdyti“. Pradžioje nesupratome, kas čia vyksta, kodėl taip trukdoma atlikti savo pareigą valstybei. Tik kai drąsūs ir Priesaikai ištikimi VSD karininkai pradėjo liudyti apie valstybėje veikiančią antikonstitucinę grupuotę, kurią vėliau jau žurnalistai pavadino ,,valstybininkų“ klanu, mes supratome, kas vyksta. Supratome ir pasibaisėjome tuo didžiuliu valstybės užvaldymo mąsto. Taip vadinamas ,,valstybininkų“ klanas veikė kaip aštuonkojis. Jie buvo visur ne tik pilnai, kaip savo kieme, tvarkėsi VSD, bet Prezidentūroje bei Seime, Vyriausybėje, eilėje ministerijų. Ir kas ypač pavojinga ir mums pasirodė baisu, jie kontroliavo didelę dalį teisėsaugos bei žiniasklaidos. Tai iš tikrųjų buvo ,,valstybė valstybėje“, kaip dabar madinga vadinti, tai buvo ,,giluminė valdžia“, kuri realiai įtakoja daugumą svarbiausių procesų, vykstančių šalyje.
Jie taip pat buvo suaugę su Lietuvos verslo oligarchais. Ir kas gali paneigti, kad jie išoriškai demonstruodami lyg tai savo pro-vakarietišką orientaciją, deja, bet kartais veikė rafinuotai priešiškai. Vytauto Pociūno žūtis, kuri neišaiškinta iki šiol. O jį po mirties šmeižę net nepasmerkti. Vis tik kelią labai baisią tiesą į viešumą, kurią sunkiai kas galėtų paneigti, jog tai buvo naudinga būtent šiam ,,valstybininkų“ klanui. Parašiau šias eilutes ir susimasčiau, ar ir pats neiškrisiu pro langą. Nes morališkai ir politiškai jie man kaip NSGK pirmininkui, nuo kurio asmeniško apsisprendimo labai daug priklausė, ką sužinos visuomenė, jau atkeršijo. Aš jų nepaklausiau dėl dviejų stambių prašymų, kuriuos per mano pažįstamus jie man siuntė. Tai neviešinti NSGK surinktos tyrimo medžiagos, bei neatleisti iš VSD generalinio direktoriaus pareigų KGB rezervo leitenanto Arvydo Pociaus. Suprantama, tai buvo tik minimumas, o pirminiai jų norai buvo išvis šį tyrimą nukreipti jiems naudinga linkme. Man buvo žadėta asmeninė sėkmė politikoje ir patikinta, kad po kelių mėnesių jie A.Pocių išsiūs į kurią nors šalį ambasadoriumi. Ir visi bus patenkinti. Jiems žūt būt reikėjo išsaugoti įtaką VSD, nes joje buvo sutelkti valstybės resursai, kurie deja dirbo jiems, o ne valstybei.
Dalis medžiagos apie tyrimą (ne visa buvo išviešinta) yra pateikta mano knygoje ,,Valstybės valdymo užkulisiai“ ir internete esančiame mano brolio Vytauto dokumentiniame filme ,,Tyrimas sudrebinęs klaną‘‘. Net praėjus tiek laiko dalis ten pateiktų faktų yra aktualūs ir šiandien. Be to, matosi jų veikimo schemos, kurios nelabai pakitę. Kai aš jų nepaklausiau ir likau ištikimas savo principams ir priesaikai – jie kirto visomis savo galiomis. Išvystė didžiulę šmeižto kompaniją. Tampė po teismus. Žinau, kad rimtai svarstė net fizinio susidorojimo variantą. O vėliau padarė viską, kad aš dingčiau iš aktyvios politikos. Tačiau tai tik pavyzdys, ką jie gali ir kaip susidoroja su tais kas jų neklauso.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Skaitytojas sakys – tai buvo seniai. Deja, taip, bet ne visi figūrantai iš šios grupuotės dingo. Nors mums pasiekus, irgi per atkaklią kovą, A.Pociaus pakeitimo ir po to daliai jų praradus dalinę įtaką VSD jie sugebėjo persigrupuoti ir vėl susiburti. Taip personalijų dalis pasikeitė, bet įtaka išliko. Suprantama, dalis iš jų kitų veikėjų buvo nustumti į užribį ir dėl to nepatenkinti. Apie vieną tada bene pagrindinį veikėją buvo viešai pranešta, kad jis aktyviai patarinėdamas URMo ministrui Gabrieliui Landsbergiui siekė gauti leidimą dirbti su slapta informacija, tačiau VSD atsakė neigiamai. Abejoju, ar jis ramiai su tuo susitaikė? Be to, pastarieji įvykiai apie taip vadinamą ,,pranešėją“ tai tik patvirtina, kad dėl įtakos VSD intrigos nerimsta.
Tik keletas jau aprašytos istorijos štrichų. 2019 m. pavasarį pačiame Prezidento rinkimų įkarštyje, pas tuometį Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovą, jis gi NSGK pirmininkas (kaip patogu) ateina ,,pranešėjas“, kuris papasakoja apie lyg tai neleistinus VSD vadovo Dariaus Jauniškio veiksmus. Tarp kitko tada buvo neaišku, ar nukreiptus prieš Gintaną Nausėdą, ar jam naudingus, kaip dabar bandoma pateikti. O didžiausi konkurentai Ingrinda Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Viešai nutylima gan svarbi detalė. ,,Pranešėjas“ norėjo, kad jo pateikta informacija būtų svarstoma NSGK, tai yra jis siekė nors dalinio viešumo. O, kad tą patikrinimą inicijavo pats G.Nausėda, atrodo gerokai pritemta, nes kas tuo metu jis buvo. Tik kandidatas. O štai kilęs viešas skandalas galėjo nuo jo dalį rinkėjų ir nupūsti. Tačiau po to praėjo jau trys metai. Patį informacijos rinkimo faktą tyrė STT, Seimo NSGK ir nieko nerado. O štai ,,pranešėjas“ lyg niekur nieko gauna iš VSD solidžią išeitinę kompensaciją bei pakankamai gerą darbą sveikatos ministerijoje. Palyginimui prisiminkime mums liudijusius VSD karininkus Kąstytį Braziulį ir Vytautą Damulį, kurie ne tik kad buvo apšmeižti iš Seimo tribūnos A.Pociaus, bet tampomi po teismus ir net susiradę darbo persekiojami, kad negalėtų ramiai dirbti. Kaip sakė Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, „…išvadas galite pasidaryti patys…“ Tik tos išvados – ne dabartinio ,,pranešėjo“ naudai. Nes jo įdarbinimas ir palankus daugumos žiniasklaidos vertinimas, kad a priori tik jis vienas teisus, atvirkščiai kelia abejones.
Tačiau mane patį asmeniškai ir mano kolegas, kurie supranta nacionalinio saugumo svarbą mūsų valstybei šioje itin nepalankioje geopolitinėje situacijoje, neramina svarbesni šios istorijos aspektai. O būtent pats dabartinio širšalo, virstančio rimtu politiniu skandalu, viešinimo metodas. Iš karto pradedant nuo knygos pavadinimo ir jos viešo pateikimo, nežinau atsitiktinai ar specialiai, užkoduotas naratyvas ,,pranešėjas“ ir ,,Prezidentas“ susiejami kartu. Nors kaip minėjau, veiksmo pradžia kai ponas Gitanas Nausėda buvo tik kuklus kandidatas. Kas tada galėjo garantuoti, kad jis būtinai bus LR Prezidentu, ypač įvertinant nesilpnus jo konkurentus. Kaip ir logiškas klausimas, kokias galias jis turėjo, kad jam paliepus VSD vadovai pultų vykdyti jo paliepimus. Tačiau rimčiau į tai įsigilinus, pradedi suprasti, kad tai yra ženkliai gilesni valstybės saugumo, jos politinio stabilumo reikalai. Tokias prielaidas sustiprina ir viešai pasirodę svarstymai apie net galimą Prezidento apkaltą. Logiškas tokiais atvejais klausimas, o kam tai naudinga? Kažkodėl tie svarstytojai apie apkaltą nė mur mur nepasakė ir neparašė, kodėl buvęs Darbo partijos įkūrėjas ir dabartinis jos Garbės pirmininkas, bei Lietuvos atstovas Europos parlamente Viktoras Uspaskichas nebalsavo, kad Rusija – valstybė remianti terorizmą. Bei jo nekritikavo dėl jo turimo verslo Rusijoje. O štai politinį skandalą padeda įžiebti. Ir tai daroma tada, kai vyksta karas Ukrainoje ir niekas nežino jo baigties, nors labai tikime Ukrainos pergale. Kai po kelių mėnesių Lietuvoje vyks NATO viršūnių samitas, kurio netolimoje ateityje tikrai pas mus nebus. Štai šių geopolitinės svarbos įvykių fone pučiamas didžiulis politinis skandalas valstybėje. Kur pagrindinės ietys nukreiptos į Valstybės vadovą bei VSD. Kam tai naudinga, bendratautiečiai? Negi jau esame visiškai abejingi savo valstybės reikalais. Juk tai ir mūsų reikalai. Supraskime, jeigu mūsų rinkti politikai šito nesugeba suprasti, kas gali pasitikėti tokia valstybe, kuri esant tokiai situacijai iš niekur nieko, be jokių rimtų argumentų pradeda sau leisti tokią prašmatnybę, kaip specialių intrigų ir skandalų kūrimas.
Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
Teisūs tie apžvalgininkai, kad vyksta dalies nustumtų ,,valstybininkų“ ir jų vietą užėmusių bei vėl įtaką prarandančių asmenų ir grupių kova. Šios grupuotės, kaip taisyklė, siekia tų pačių asmeninių tikslų kiek galima daugiau turėti įtakos kiek nors svarbesniems procesams, vykstantiems valstybėje. Tuo net abejoti nereikia. Kas šiandieną turi daugiausia pačios jautriausios ir net pikantiškos informacijos, jeigu ne VSD. Štai ciniški veikėjai ir braunasi prie jos. Jie nesirenka nei priemonių, nei laiko. Jiems juk ne mes svarbūs. Jiems svarbūs tik jie ir jų klanas. O tam, kad sustiprintų savo galias, jiems bet kokios priemonės tinka. Ir dar nesuklyskite, kad tai tik priešrinkiminė kitų metų kovų pradžia. Tai tik dalelė tiesos. Tikslai ženkliai bjauresni ir pavojingesni mums visiems. Su tokiais dalykais juokauti negalima. Juos būtina net neįsibėgėjusius gesinti visomis įmanomomis priemonėmis. Gaila, kad po mūsų tyrimo laiku nebuvo padaryta reikiamų išvadų.Todėl tai tesiasi toliau. Gal pagaliau susipras dabar.
Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirmininko pvaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai Seime kyla klausimų dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos skaidrumo, tačiau frakcija nėra apsisprendusi, ar dėl to reikia inicijuoti parlamentinę tyrimo komisiją, TV3 teleivizijai teigė TS-LKD narys Paulius Saudargas.
Anksčiau Seimo narys liberalas Raimundas Lopata buvo paskelbęs, kad valdantieji iš principo yra sutarę dėl parlamentinio tyrimo dėl VSD veiklos, tačiau P. Saudargas ketvirtadienį TV3 televizijai tvirtino, jog tokio sutarimo nėra.
„Valdantieji šiuo klausimu nebuvo susirinkę į kažkokį koalicijos pasitarimą ir mes tokio posėdžio neturėjome. Turėjome frakcijos posėdį, kuriame diskutavome ir šia tema“, – sakė TS-LKD atstovas.
Pasak P. Saudargo, konservatoriai mano, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytas galimas VSD vykdytas neteisėtas asmenų sekimas kelia klausimų. Be to, anot jo, neseniai apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta informacija, kad knygoje minimas pranešėjas yra dabartinis sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius, rodo, kad į situaciją vertėtų įsigilinti. Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
„Klausimų mūsų frakcijai kyla ir iš knygos, ir iš dar daugiau, kai atsiranda kolegų, kurie pateikia dar kitokias versijas. Turiu omeny Marių Laurinavičių“, – sakė P. Saudargas.
Tiesa, anot jo, kelti aiškintis apie situaciją galima, nebūtinai kuriant parlamentinę tyrimo komisiją. Konservatoriaus teigimu, galima užduoti klausimus pareigūnams, prašyti atlikti tyrimą žvalgybos kontrolieriui, kurio kandidatūrą ketinama pristatyti artimiausiu metu.
„Frakcija nėra apsisprendusi dėl formos, dėl komisijos tikrai nesame apsisprendę, kad reikia būtinai komisijos“, – sakė P. Saudargas.
P. Saudargo teigimu, VSD veiklos skaidrumo tyrimo istorijos atsiradimas jau yra pakenkimas Lietuvai.
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
„Visa ši istorija yra akivaizdus pakenkimas valstybei. Artėja ir NATO sumitas, Lietuva – dėmesio centre, ir kai mūsų valstybėje dedasi tokie dalykai, kad yra struktūros saugumo (tikrinamos – ELTA), kur kyla klausimų, ir ne viena valstybinė struktūra su šituo detektyvu yra susijusi. Minima ir STT, ir prokuratūra yra minimos, yra Seimo keli NSGK komitetai – tai ar čia valstybei nauda turėti tokią istoriją?“ – klausė Seimo vicepirmininkas.
ELTA primena, kad žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
VSD vadovas Darius Jauniškis TV3 televizijai sakė, kad G. Nausėda neprašė VSD patikrinto jo aplinkos žmonių. Departamento direktorius tikino, jog esą buvo tikrinti ir kitų kandidatų į prezidentus aplinkos žmonės.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys R. Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją. Stebėjimo kamera. Slaptai.lt fotografija
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Siekiant maksimalaus skaidrumo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbe, Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad būtina patikrinti informaciją, ar šio komiteto nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai.
Jo nuomone, reikėtų išsiaiškinti, ar jie sąžiningai užpildė klausimyną ir nenuslėpė informacijos ir taip nepažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, veiklą ir faktus, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, ar elgėsi sąžiningai, siekdami gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
„Jeigu šie du politikai yra nuslėpę minėtą informaciją, įstatyme aiškiai pasakyta, kad leidimai tokiems asmenims neišduodami. Todėl manau, kad artimiausiu metu būtina užklausti dėl G. Landsbergio ir L. Kasčiūno parodymų teisme. Gautą informaciją iš teismo perduoti VSD ir prašyti įvertinti, ar nebuvo nuslėpta informacija pildant anketą ir ar nebuvo pažeistas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas“, – sako D. Gaižauskas.
Kol negauta informacija, D. Gaižausko nuomone, taip pat būtina kreiptis į Seimą ir prašyti laikinai pakeisti NSGK sudėtį, siūlant komiteto narius G. Landsbergį ir L. Kasčiūną pakeisti kitais opozicijos atstovais.
„Nenustebsiu, kad po šio mano viešo laiško opozicijos lyderis imsis dar didesnės šmeižto kampanijos mano atžvilgiu, tačiau aš nežadu tylėti, visuomenė turi žinoti, kokiais metodais dirba opozicija ir jos lyderis. (….) Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis garsiai pareiškė, kad jis turi problemą – mane. Džiaugiuosi, jog jis jau viešai prisipažįsta, kad turi problemą – reiklius, siekiančius teisybės politikus, nes yra per daug „įklimpęs“ ir nebesugeba rasti logiškų pasiteisinimų, kodėl jam taip nepatinka Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir kiti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kolegos, kurie kelia per daug klausimų „neliečiamųjų“ atstovui“, – sako Seimo NSGK vadovas D. Gaižauskas.
Pasak jo, „konservatorių lyderis išsisukinėja duoti paaiškinimus NSGK tyrime ir vengia atsakyti visuomenei į klausimus“, kodėl pusantrų metų buvo slepiama informacija, ar įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija nebuvo manipuliuojama, siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Nepamirškime ir nutekintos informacijos fakto – VSD pradėjo tyrimą dėl NSGK nutekinto dokumento, kuris sudaro VSD tarnybos paslaptį bei galimai atskleidė pranešėjo anonimiškumą ir taip pažeidė Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas. Tad konservatorių flangas pradėjo mėtyti pėdas, kurti dirbtinius skandalus, siekdamas nukreipti dėmesį nuo juos neigiamai paveiksiančių aplinkybių“, – sako D. Gaižauskas.
Jis primena, kad VSD jau aiškinasi dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo po to, kai parlamentaras Vytautas Bakas pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo ir apie tai raštu informavo NSGK.
„VSD informuoja, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale „Delfi.lt“ publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją“ atskleidžiama VSD įslaptinta informacija. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas. VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę. Kodėl tam skiriu tiek daug dėmesio? Minėto dokumento nutekėjimas įrodo, kad komitete galimai dirba politikai, kurie pažeidinėja valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Su šiuo įstatymu visi NSGK nariai privalėjo susipažinti prieš gaudami leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Kyla pagrįstų abejonių, kad leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo politikai, neatitinkantys visų reikalavimų, nes leidimų negali gauti asmenys, kurie yra baudžiamųjų bylų procesų dalyviai ar turi ryšį su kaltinamaisiais baudžiamosiose bylose. Paaiškėjusios faktinės aplinkybės leidžia įtarti, kad pildant anketas dirbti su įslaptinta informacija tokių aplinkybių galėjo nenurodyti Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas“, – sako D. Gaižauskas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Anot jo, viešai buvo skelbta, kad pastarieji buvo kviečiami liudyti baudžiamojoje byloje dėl savo ryšių su kaltinamaisiais, t. y. su „MG Baltic“ atstovais.
„G. Landsbergis pietavo ir neva derino konservatorių programą, o L. Kasčiūnas buvo šios baudžiamosios bylos proceso dalyvis ir privalėjo atskleisti savo įtartinus ryšius su šios bylos kaltinamaisiais ir pasiaiškinti, kokias jų užduotis vykdė“, – sako D. Gaižauskas, siūlantis išsiaiškinti visas šias aplinkybes ir patikrinti informaciją, ar G. Landsbergis ir L. Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai.
Seimo narys Povilas Urbšys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Siekdami apginti viešąjį interesą ir pamatines žmogaus teises, apsaugoti žvalgybos institucijas ir pareigūnus nuo neteisėto poveikio Seimo nariaiVytautas Bakas ir Povilas Urbšys kategoriškai pareiškia, kad yra pasirengę nekelti savo kandidatūrų 2020 m. Seimo rinkimuose, jei bus įgyvendintos jų keliamos su parlamentiniu tyrimu susijusios sąlygos.
Parlamentarai reikalauja, kad Seime būtų sudaryta tyrimo komisija, į kurią jie bus įtraukti ir būtų atliktas parlamentinis tyrimas, o tyrimo komisijos darbas bus organizuojamas laikantis viešumo ir skaidrumo principų.
Parlamentarai kelia sąlygą, kad tyrimą atliktų ne Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o iš Seimo narių sudaryta komisija.
P. Urbšys ir V. Bakas norėtų, kad tarp komisijos narių nebūtų Seimo narių, kurie asmeniškai išreiškė išankstines neigiamas nuostatas pranešėjo ir pateiktos informacijos atžvilgiu. VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Jie taip pat reikalauja, kad būtų užtikrintos saugumo garantijos pareigūnams, kurie liudytų komisijai, ir su jais nebus susidorota, nebus persekiojami jų šeimos nariai.
Seimo nariai V. Bakas ir P. Urbšys taip pat pranešė, kad parengė 22 klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui ir prašo į juos viešai atsakyti Seimo posėdyje.
„Klausimai parengti įvertinus VSD pranešėjo pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad Valstybės saugumo departamento vadovai galimai darė neteisėtą poveikį šalies vidaus politiniams (rinkimų) procesams, galimai neteisėtai rinko informaciją apie kandidatus 2019 metų Prezidento rinkimuose ir jų aplinkas ir galimai neteisėtai ją panaudojo, taip pat galimai pažeidė žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir politinio neutralumo principus“,- sako parlamentarai. NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
P. Urbšio teigimu, viešojoje erdvėje VSD direktorius D. Jauniškis patvirtino, kad rinko informaciją apie kandidatus ir jų aplinkas, tad svarbu išsiaiškinti tokių veiksmų teisėtumą.
„Tuo pačiu aiškėja požymiai, kad siekiama užgniaužti situaciją, nuslėpti nuo visuomenės informaciją, susijusią su pamatiniais demokratijos principų pažeidimais. Tai kelia ne tik grėsmę, bet sukuria prielaidas nešvariems politiniams sandoriams įvykti“,- sako P. Urbšys.
V. Bako teigimu, atsakymai, kuriuos pateikė VSD direktorius viešojoje erdvėje, sukelia papildomų klausimų dėl VSD veiklos teisėtumo ir pranešėjo saugumo. Anot jo, yra požymių, kad siekiama spausti pranešėją, nuslėpti nuo visuomenės svarbią informaciją, kuri susijusi su galimai neskaidria ir neteisėta kai kurių politikų ir VSD pareigūnų veikla.
Pagal Seimo statutą Seimo sesijos metu kiekvieną antradienį, Vyriausybės pusvalandžio metu, į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD), tikrindamas informaciją apie kandidatų į prezidentus aplinkas, veikė teisėtai.
„Komitetas, išklausęs VSD vadovą bei kitus atstovus, dabar gali konstatuoti, kad VSD veikė teisėtai. Vadovavosi nacionalinio saugumo strategija, kurią patvirtinome 2017 metais, kurių viena iš pagrindinių užduočių – politinės sistemos apsauga“, – teigė D. Gaižauskas.
Pasak jo, VSAD tikrai neveikė pagal užsakymą „iš šalies“.
„VSD nerinko informacijos pagal jokį užsakymą. Neteikė kandidatams informacijos vėliau po jo patikrinimo. Trečia, rinkimų metu buvo tikrinami visi kandidatai“, – sakė jis.
Tuo metu po NSGK posėdžio VSD direktorius Darius Jauniškis taip pat tvirtino, kad departamentas veikė pagal visus įstatymus.
„VSD neveikia prieš įstatymus, gerbia įstatymus ir dirba pagal įstatymus, ir čia negali būti jokių abejonių“, – teigė D. Jauniškis.
Pasak VSD vadovo, departamentas tuo metu tikrino informaciją apie ne vieno kandidato aplinką, o visų.
„Mes dar kartą pateikėme informaciją, kad buvo tikrinta ne tik vieno kandidato, o visų kandidatų aplinka“, – teigė jis.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„VSD neteikia niekam informacijos ir šiuo atveju taip pat neteikė. Tai yra mūsų vidiniai dalykai, dėl ko mes turėjome pagrindus ir įgaliojimus sekti rinkimų procesą ir apsaugoti rinkimus nuo galimų įtakų iš išorės, tą ir padarėm“, – sakė jis.
D. Jauniškis sakė nežinantis, kodėl pranešėjui pasirodė, kad departamentas tikrino informaciją tik apie vieno kandidato į prezidentus aplinką.
„Aš nenorėčiau komentuoti už pranešėją, aš gerbiu jo pilietinę pareigą, kurią jis atliko“, – sakė jis.
D. Jauniškis taip pat pasiūlė NSGK atvykti į VSD patalpas, kur departamentas parodys, kaip veikia informacijos tikrinimo mechanizmas.
„Pateiksime, kuomet komitetas atvažiuos į VSD patalpas, ir mes parodysime, kaip tai yra daroma“, – teigė jis.
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
V. Bakas praėjusią savaitę patvirtino, kad informaciją jis gavo iš pranešėjo, kuris yra VSD pareigūnas. Ketvirtadienį VSD direktorius Darius Jauniškis neslėpė, kad jo pavaduotojas Remigijus Bridikis kalbėjosi su šiuo pareigūnu, kuris prisipažino, kad yra pranešėjas. Pasak D. Jauniškio, pranešėjas Imuniteto skyriui prisipažino dar iki pokalbio su R. Bridikiu. Pasak žvalgybos vadovo, asmuo iš karto gavo pranešėjo statusą.
