Stebėjimo, pasiklausymo ar radijo ryšių slopintuvas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Viešoje erdvėje paviešinus informaciją apie tai, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie kai kuriuos asmenis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad dabar tarnybos turi tirti, ar nebuvo pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
„Turinio nekomentuosiu, nes mes komitete buvome informuoti, kad tai įslaptinta informacija. Kitas labai svarbus klausimas, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas. Tai turi vertinti tarnybos ir labai greitai. Ar jos tai daro – nežinau. Kaip suprantu, visa pateikta informacija, kurią dabar perskaičiau, ji buvo teikta tuometiniam NSGK pirmininkui Vytautui Bakui. (…) Ar dabar nekyla grėsmė pranešėjui, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas visą atsakomybę, kaip suprantu, turėtų prisiimti V. Bakas. Tokių pranešimų gali būti šimtai, juos reikia tikrinti ir jas tikrina tarnybos. Priimti tai, kas dabar pateikta V. Bako, už gryną tikrovę nesiryžčiau“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
Jo teigimu, dar trečiadienį jis ketina susitikti su tam tikromis tarnybomis, nes galimai yra pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
„Turi pasisakyti Generalinė prokuratūra, STT, nes, jeigu mes esame sukūrę Pranešėjų apsaugos įstatymą, mes garantuojame pranešėjams apsaugą ir to turime laikytis“, – sakė D. Gaižauskas.
Pasak žiniasklaidos, aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.
Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui. Informaciją taip pat yra gavę generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista. Dokumentai rodo, kad jam gali būti suteiktas pranešėjo statusas.
Pranešėjas yra pateikęs informaciją apie tris epizodus. Jis teigė, kad informacija buvo renkama apie G. Nausėdos aplinkoje rinkimų kampanijos metu buvusius politikos, verslo ir kultūros žmones, įskaitant dabartinius G. Nausėdos komandos narius.
Siekiant užtikrinti sėkmingą kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančio Pranešėjų apsaugos įstatymo veikimą praėjusią savaitę Seimas priėmė jį lydintį dokumentų paketą.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priimtais Administracinių nusižengimų, Civilinio proceso kodeksų ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimais įtvirtinamas bendras principas, kad ginčui persikėlus į teismą pranešėjas nėra įtraukiamas į teisminius procesus. Tai būtų daroma tik išimtiniais atvejais ir tokiu atveju turėtų būti pranešėjui užtikrintos sąlygos, kad nebus atskleistas jo konfidencialumas. Nustatyta, kad minėtų liudytojų parodymai negalės būti vieninteliai ir lemiami įrodymai priimant galutinį teismo sprendimą.
Darbo kodekso pataisa užtikrinama veiksmingesnė pranešėjų apsauga darbo santykiuose, nustatant, kad darbuotojui pateikus informaciją apie pažeidimą tai nebus laikoma veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negalės būti dėl to persekiojamas, jam negalės būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės arba jis negalės būti atleidžiamas.
Baudžiamajame kodekse įtvirtintas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tais atvejais, kai įtariamas asmuo yra pripažintas pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, jis yra prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, aktyviai padėjęs atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką ir, kai ta nusikalstama veika, kurią jis padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė, negu jo paties padaryta nusikalstama veika. Taip pat reglamentuota, kas negalės būti atleidžiamas nuo bausmės.
Administracinių nusižengimų kodeksą derinant su Baudžiamuoju kodeksu, įtvirtinta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, jeigu jis pripažintas pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą ir prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, ir aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą, ir administracinis nusižengimas, kurį asmuo padėjo išaiškinti, dėl savo pobūdžio laikytinas pavojingesniu, nei jo paties padarytas administracinis nusižengimas.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis nustatyta, kad gautas atlygis už kompetentingai institucijai Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimus yra neapmokestinamas.
Administracinių nusižengimų kodekse taip pat įtvirtinta atsakomybė už Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimus. Nustatyta, kad nustatytų pranešėjų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų (pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų). Jei dėl tokio administracinio nusižengimo buvo atskleista informacija apie pažeidimą pateikusio asmens tapatybę arba už draudimo daryti neigiamą poveikį pranešėjams nesilaikymą, baudžiama nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.
Darbo grupės, rengusios įstatymą, pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė tikisi, kad kitais metais įsigaliosiantis Seimo priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas paskatins daugiau asmenų pranešti apie korupciją, nes užtikrins tinkamą jų apsaugą.
A. Bilotaitė neabejoja, kad įsigaliojus įstatymui kova su korupcija ir kitais įstatymų pažeidimais Lietuvoje taps daug efektyvesnė nei iki šiol.
2017 metų lapkričio 28 d. Seimas priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris, kaip tikimasi, taps lūžiu kovoje prieš korupciją viešajame ir privačiame sektoriuose.
Pranešėjams bus garantuotas konfidencialumas, suteiktos darbo vietos garantijos, nemokama teisinė pagalba, teisminių išlaidų kompensavimas ir kita, net tiesioginė finansinė motyvacija. Be to, pranešėjų apsauga bus užtikrinama ne tik viešojo administravimo sistemoje, bet ir privačiose įmonėse. Įstatymas taip pat numato priemones didinti informacijos apie pranešėjams teikiamą apsaugą prieinamumą tiek tiesiogiai organizacijų viduje, tiek per koordinuojančią centrinę įstaigą bei žiniasklaidą, primena ELTA.
Įstatymas numato, kad nuo pranešimo apie įstatymo pažeidimą momento prieš pranešėją draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo sąlygų pabloginimas.
Už pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems proceso koordinavimą bus atsakinga viena institucija – Generalinė prokuratūra.
Pranešėjų apsaugos įstatymas parengtas remiantis geriausia tarptautine praktika. Jį rengiant dalyvavo Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius ir daug kitų institucijų.
Už Pranešėjų apsaugos įstatymą balsavo 70 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9 parlamentarai.
Seimo narių grupė įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų ir veiksmingą asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, apsaugos mechanizmą. Lietuvoje tokiems asmenims iki šiol nebuvo užtikrinama pakankama apsauga.
Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos kovo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektui parengti. 17 narių darbo grupėje buvo Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.
„Su įvairių institucijų atstovais pavyko sutarti dėl esminių įstatymo nuostatų. Labai tikiuosi, kad įstatymas, kurio taip ilgai neturėjome ir kuris toks svarbus Lietuvai, bus priimtas kuo greičiau“, – teigia darbo grupės vadovė Agnė Bilotaitė.
Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.
„Pilietiški žmonės, padedantys kovoti su korupcija, kitais teisės pažeidimais, yra didelė atrama valstybei. Todėl valstybės pareiga – ryžtingai juos palaikyti ir apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio darbovietėje ar kitų grėsmių, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė. – Septynioliktoji Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą tobulinti pranešėjų apsaugos teisinį reguliavimą. Po Kalėjimų departamente atskleistų pažeidimų tai buvo ir mano asmeninis prioritetas. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaudami su Seimo nariais šį darbą kartu galėjome atlikti labai sparčiai“.
Šalies valdžios institucijų vadovai nėra suinteresuoti skatinti pranešimus apie korupciją, o raginimai skambinti specialiu telefono numeriu dažniausiai tėra formalūs ir naudos neduoda.
Parlamentinė grupė „Už Lietuvą be korupcijos“ šiandien surengė posėdį, kuriame, pritariant Teisingumo ministerijos atstovams, nuspręsta tobulinti ir iš naujo Seimui teikti svarstyti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą.
Pasak parlamentinės grupės pirmininkės Agnės Bilotaitės, dabartinė situacija rodo, jog vis dar nėra pakankamos pranešėjų teisinės apsaugos, o 2010 metais parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ teiktas įstatymo projektas (Nr. XIP- 2459) turi pranešėjų teisinės apsaugos spragų, kurias būtina tobulinti, siekiant tinkamiausio pranešėjų apsaugos reguliavimo modelio.
Posėdyje dalyvavę „Transparency International“ organizacijos atstovai konstatavo, jog mūsų šalies valdžios institucijų vadovai nėra suinteresuoti skatinti pranešimus apie korupciją, o raginimai skambinti specialiu telefono numeriu dažniausiai tėra formalūs ir naudos neduoda.
2010 metų liepą Seimo narių grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ iniciatyva buvo surengta atvira diskusija su valstybės institucijų atstovais, kurie ir pateikė pasiūlymą priimti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą. Jį inicijavo „Transparency International“ Lietuvos skyrius, tobulino Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau Seimas tuokart nusprendė, kad būtinybės priimti šį įstatymą nėra.
Įstatymo tikslas skatinti visuomenę pranešti apie korupcines veikas, taip pat teisiškai sureguliuoti pranešėjų, t. y. esamų, buvusių darbuotojų arba kitų asmenų, atskleidusių informaciją apie galimai neteisėtą darbdavio, jo vadovų, taip pat kitų darbdaviui pavaldžių arba atskaitingų asmenų veiką, apsaugą.
Įstatymo projekte taip pat numatomos apsaugos priemonės bei jų taikymo terminai: apsunkinta galimybė atleisti pranešėją iš darbo, nustatomas reikalavimas tam tikromis aplinkybėmis sumokėti pranešėjui kompensaciją, draudimas skleisti neigiamą informaciją apie pranešėją, taip pat nustatoma pranešėjo ir jo šeimos narių apsauga nuo bauginimo ir persekiojimo.
Priėmus šį įstatymo projektą, asmenys bus saugomi nuo neigiamo poveikio kaip reakcijos į jų pranešimą, taip pat visuomenė bus skatinama saugiai pranešti apie neteisėtas veikas. Įsigaliojęs įstatymas leistų ne tik išvengti netinkamo valstybės turto panaudojimo bei biudžeto lėšų švaistymo, bet ir padidintų investicinį mūsų šalies patrauklumą.
Vyriausybė dar 2003 metais patvirtino tvarką, pagal kurią asmeniui, suteikusiam vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, gali būti išmokama vienkartinė išmoka, tačiau iki šiol nė vienam asmeniui ji nebuvo paskirta. Vyriausybės nutarimas nurodo tik didžiausią atlygį už informaciją – 10 proc. nuo išieškotos žalos sumos, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų).
Šią savaitę į viešumą iškilo faktų apie galimą korupciją Kauno tardymo izoliatoriuje. A.Bilotaitės teigimu, šis atvejis dar kartą patvirtina, kad pranešėjai nėra apsaugoti: „Valstybė jo negina ir nebrangina. Kaip pas mus įprasta, tokie žmonės paprastai būna priversti išeiti iš darbo, netenka pragyvenimo šaltinio, patiria spaudimą iš darbovietės ir yra priversti veltis į teisminius ginčus, negana to – dar savo lėšomis gintis. Kol nebus realiai veikiančio įstatymo, tol piliečiai nebus labiau motyvuoti pranešti apie korupciją“, – įsitikinusi A. Bilotaitė.
Naujausios apklausos rodo, kad tik 7 proc. lietuvių praneša apie pastebėtą korupcijos atvejį. Italijoje tai padaro pusė apklaustųjų, Čekijoje – kas penktas. Tik 15 proc. apklaustų lietuvių mano, kad apie korupciją būtina pranešti teisėsaugai. Švedijoje taip manančiųjų – 69 proc.
Tūlas skaitytojas savęs paklaus: “O kas man darbo kažkoks vaikinukas su akiniais? Jis man duonos neuždirba”.
Toks mąstymo būdas skamba tikrai logiškai. Nėra lengva domėtis žvalgybos ar politikos aktualijomis, kai vos galą su galu suduri. Perfrazuojant žinomą ekonomistą Josephą Stiglitzą, “tau pasisekė, jei vadinamojoje “spermos loterijoje” ištraukei laimingą bilietą – gimei atitinkamoje vietoje atitinkamu laiku”. Paprasčiau sakant, gavai išsilavinimą, esi sveikas, o gal stebuklo dėka turi neblogą darbą.
Kaip galingųjų pasaulio valstybių elitiniai žvalgybų darbuotojai siejasi su eiliniu žmogeliu, kuriam kasdienių rūpesčių ir taip per akis?
