G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms apie nutrūkusį prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės bendravimą, penktadienio rytą šalies vadovo darbotvarkėje numatytas susitikimas su Vyriausybės vadove.
Ketvirtadienį I. Šimonytė žurnalistams nurodė, kad ketina prezidentui pateikti naują kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas dar šią savaitę.
Visgi, konkretaus pretendento eiti ministerijos vadovo pareigas I. Šimonytė neatskleidė.
„Pirmiausiai noriu atskleisti jo ekscelencijai prezidentui“, – sakė ji.
Praėjusią savaitę prezidentas paragino Vyriausybę kuo greičiau rasti ir pateikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą. Daukanto aikštės lyderis pabrėžė, kad pretendentui bus keliami aukšti reikalavimai.
„Reikalavimai bus aukšti. Be jokios abejonės reikės atsižvelgti į tai, kad iki kadencijos pabaigos liko labai nedaug laiko. Taigi, ministrui tikrai nebebus laiko mokytis arba įstoti į ministro klumpes. Atitinkamai aukšti profesionalumo, etikos standartai. Tikiuosi, kad Lietuva didelė ir žmonių surasti mes tikrai galime“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad iki tol Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovavusi Jurgita Šiugždinienė iš posto pasitraukė kilus skandalui dėl tarybos narių veiklai skirtų lėšų. Laikinai vadovauti šiai ministerijai paskirta „laisvietė“ Ewelina Dobrowolska.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Jau ilgokai nevykstantys reguliarūs prezidento Gitano Nausėdos ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės susitikimai yra ydinga praktika, kenkianti valstybei, teigia ekspremjerai Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkevičius. Politikai tikina, kad jų vadovavimo Vyriausybei laikotarpiu susitikimai su tuometiniais prezidentais vykdavo kiekvieną pirmadienį. Šią savaitę prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad reguliarūs susitikimai nevyksta dėl premjerės atsakomybės. Visgi ekspremjerai mano, kad lyderystės spręsti šią situaciją turėtų imtis šalies vadovas.
„Tai bet kuriuo atveju yra nenormalu (…). Tokia tradicija visuomet būdavo prie visų prezidentų ir premjerų. Ir, pavyzdžiui, man tekdavo kiekvieną pirmadienį (…) susitikti su prezidentu ir aptarti visus reikalus“, – Eltai teigė G. Kirkilas, atkreipdamas dėmesį, kad kartais po tokių susitikimų buvo organizuojamos ir spaudos konferencijos. „Mes pasidalindavome informacija. Tai toks bendradarbiavimas, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų visą laiką vyko“, – pažymėjo jis. Politikas teigia, kad jo premjeravimo laikotarpiu tuometinis prezidentas Valdas Adamkus nevengdavo dalyvauti ir Vyriausybės posėdžiuose.
Taigi G. Kirkilas pabrėžia, kad tai, jog prezidentas ir premjerė jau kuris laikas neturėjo asmeninių susitikimų, yra nepriimtina. „Reiškiasi, kad visą bendravimą perima aparatas. Bet aukščiausių vadovų bendravimas reikalingas tam, kad aptartų politinius sprendimus. Nes galų gale politinius sprendimus priima patys vadovai“, – akcentavo jis.
Anksčiau Vyriausybei vadovavęs politikas įsitikinęs, kad iniciatyvos atgaivinti nutrūkusius susitikimus su premjere turėtų imtis prezidentas G. Nausėda. „Prezidentas yra valstybės vadovas, pagal mūsų Konstituciją aukščiausias pareigūnas valstybėje. Tai, žinoma, iš jo turi būti ir iniciatyva“, – savo nuomonę išsakė G. Kirkilas.
A. Butkevičius: aš prezidento vietoje paskambinčiau I. Šimonytei
G. Kirkilui antrino ir A. Butkevičius, pabrėždamas prezidento ir premjero susitikimų prasmę. „Susitikimai yra prasmingi ir reikalingi. Mano susitikimai iki 2016 metų vasario pabaigos vyko sistemingai – kiekvieną pirmadienį 8 valandą ryto. Susitikimas dažniausiai trukdavo 30 minučių, bet jeigu atsirasdavo svarbesnių klausimų, tai užsitęsdavo ir ilgiau“, – Eltai sakė A. Butkevičius.
G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Politikas teigia, kad tokių susitikimų metu būdavo aptariami einamieji darbai, Seimo darbotvarkė, su Europos Vadovų Taryba (EVT) susiję klausimai, užsienio politikos aktualijos. „Aišku, būdavo visko, būdavo, kad ir apsibaram, bet po to išgeriame kavos, suvalgome vieną kitą saldainį ir viskas gerai“, – apie savo santykį su tuometine prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjo A. Butkevičius.
Politikas taip pat pažymi, kad tokie susitikimai prasmingi ir dėl to, nes kai kuria informacija yra dalinamasi tik tarp trijų aukščiausių šalies pareigūnų. „Ne visa informacija perduodama ir patarėjams. Kai kuri informacija būdavo perduodama tik tarp trijų žmonių: ministro pirmininko, Seimo pirmininko ir prezidento. Jeigu, aišku, Seimo pirmininkui ta informacija yra irgi svarbi“, – atkreipė dėmesį jis. Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
A. Butkevičius tikina nemanąs, kad premjerė I. Šimonytė pati imsis iniciatyvos susitikti su prezidentu. Todėl, teigia politikas, šioje situacijoje lyderystę reikėtų parodyti G. Nausėdai. „Prezidentas yra Lietuvos lyderis, tai rodo ir gyventojų apklausos. Žmonės daugiausia tikisi inciatyvos iš politikos lyderių. Ir jeigu prezidentas yra įsižeidęs, jis turėtų tai atidėti į šalį. Gyventojai, manau, teigiamai įvertintų tokį jo padarytą žingsnį“, – savo nuomonę išsakė politikas. „Aš prezidento vietoje paimčiau ir paskambinčiau. Nes tikėtis iš ministrės pirmininkės, kad ji padarys prezidentui skambutį, tai vargu ar galima tikėtis“, – taip pat pažymėjo jis.
Prezidento patarėjas: susitikimai nevyksta, nes I. Šimonytė nerodo tam noro
Tarp Vyriausybės ir Prezidentūros jau kurį laiką tvyro įtampos ir reguliarūs premjerės I. Šimonytės bei šalies vadovo darbiniai susitikimai nevyksta. Politikai intensyviau bendradarbiavo šio Seimo kadencijos pradžioje, tačiau vėliau susitikimai ėmė retėti. Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas jau kurį laiką neturėjo oficialaus darbinio susitikimo su premjere, mat, pasak jo, Vyriausybės vadovė neišreiškia noro susitikti ir aptarti politikos aktualijų su Daukanto aikštės lyderiu.
Pati premjerė nurodo, kad jos ir prezidento santykiai yra konstruktyvūs, o tarpusavio susitikimų pakanka, kad būtų sklandžiai išsprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Buvę Lietuvos premjerai mano, kad dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė reikalaus konservatorių prezidiumo ir koalicijos partnerių jos atsistatydinimo priėmimo.
„Esu įsitikinęs, kad premjerė labai spaus prezidiumą ir partnerius, kad jie priimtų jos atsistatydinimą. Gana gerai suprantu jos būklę. Kai žmogus ne toks ambicingas gerąja prasme ir ne toks principingas, sakytų, kad „gerai, pabūsiu, ką padarysim, tą padarysim, bet atbūsiu visą kadenciją kaip premjerė“. Esu įsitikinęs, kadangi teko šiek tiek dirbti su ponia I. Šimonyte, kad ji reikalaus atsistatydinimo ir toliau“, – antradienį LRT televizijai tikino buvęs premjeras Aleksandras Abišala.
Panašiai mano ir kitas Vyriausybei vadovavęs politikas – Gediminas Kirkilas. Pasak jo, I. Šimonytė atsistatydinimo priėmimo reikalaus, tačiau viskas priklausys nuo konservatorių prezidiumo sprendimo.
„Esu tikras, kad ji reikalaus. Klausimas, kaip pasielgs prezidiumas. Net sprendžiant iš šios dienos balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų, didesnė dalis konservatorių vis tiek balsavo „už“, mažesnė balsavo „prieš“. Matyt, panaši padėtis yra ir prezidiume, aš taip įsivaizduoju“, – LRT televizijai teigė G. Kirkilas.
Anot G. Kirkilo, posėdis bus „labai karštas“, tačiau ar I. Šimonytė konservatorių prezidiumo bus įtikinta neatsistatydinti yra „rimtas klausimas“.
„Kaip pasielgs I. Šimonytė, (sunku pasakyti – ELTA), nes jai sutikus, pavyzdžiui, su prezidiumo sprendimu, kad nereikia atsistatydinti, vis tiek visa atsakomybė tenka jai, vėl visi sakys, kad žadėjo, sakė taip, dabar ne taip padarė ir panašiai. Čia rimtas krūvis“, – sakė jis, pridurdamas, kad svarbu pažvelgti ir į politinę darbotvarkę, turėdamas omenyje, kad artėja ir prezidento, ir parlamento rinkimai.
ELTA primena, kad Seime žlugus iniciatyvai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasisakydama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“.
Kaip pranešta anksčiau, Vyriausybės vadovė ne kartą akcentavo, kad Seime pritrūkus politinės valios ir nešaukiant naujų Seimo rinkimų, ji paliks pareigas ir atsistatydins.
„Aš turbūt kad pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, todėl, kad aš nesu Vyriausybėje pati sau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Pasak politikės, tolimesni sprendimai dėl jos ateities Vyriausybėje bus svarstomi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiume.
„Prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šį klausimą. Tai prezidiumas bet kuriuo atveju šį klausimą svarstys“, – teigė ji, akcentuodama, kad klausimas nepriklauso nuo jos asmeninės pozicijos.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad valdančioji dauguma galėtų į Vyriausybės vadovus siūlyti Ingridos Šimonytės kandidatūrą, jei po NATO viršūnių susitikimo ji nutartų atsistatydinti. Visgi, akcentuoja jis, valdantieji neturėtų pamiršti, kad tokiu atveju Ministrų kabinetą reikės formuoti iš naujo. O šiame procese, akcentuoja šalies vadovas, jis aktyviai bei atsakingai dalyvaus.
„Visokie galimi variantai. Jei valdančioji koalicija matys ir laikys, kad dabartinė premjerė galėtų būti Vyriausybės vadove ir kitoje Vyriausybėje, tokia yra jos teisė. Ji gali šią kandidatūrą teikti. Tačiau atsistatydinus premjerei, atsistatydina ir visi kiti ministrai. Tad Ministrų kabinetą teks formuoti iš naujo. Ir kaip tą dariau atsakingai formuojant šią Vyriausybę, taip tą darysiu ir dabar“, – pirmadienį LNK televizijai sakė prezidentas.
Interviu metu G. Nausėda įvertino ir konservatorių partijoje išsiskyrusias nuomones dėl to, ką premjerė turėtų daryti kilus vadinamajam „čekučių skandalui“. Šalies vadovas pažymi, kad politikai turi prisiimti atsakomybę už tai, ką viešai kalbėjo ir žadėjo.
„Reikia prisiimti atsakomybę už tai, ką kalbi viešojoje erdvėje, gal kitą kartą geriau tarp keturių sienų pakalbėti ir kad niekas to negirdėtų. Bet jei viešai paskleidžiamos žinutės, be jokios abejonės, reikia pasakius A, pasakyti ir B“, – sakė G. Nausėda.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte, konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
Po tokių pareiškimų, imta vis garsiau diskutuoti, kas I. Šimonytę galėtų pakeisti Vyriausybės vadovės poste. Konservatorių pirmininkas G. Landsbergsis leido suprasti, kad ministrės pirmininkės pareigų dar kartą galėtų imtis pati I. Šimonytė. Pasak jo, formuojant naują Ministrų kabinetą, jam galėtų vadovauti „naujas senas“ premjeras.
Tačiau pati I. Šimonytė nesiėmė spekuliuoti, ar po atsistatydinimo imtųsi vadovauti naujai Vyriaysybei.
„Kam čia tuos hipotetinius scenarijus nagrinėti. Kol kas aš einu šias pareigas, einu pareigas ne kažkokiame laikiname statuse“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina girdinti daug kritikos mokesčių reformai, tačiau, jos manymu, tai yra natūralu ir diskusija nebuvo lengva. Tačiau, Vyriausybės vadovė pažymi, kad kompromisai susidėlios, o Seime jie gali atsirasti ir „visiškai netikėtai“.
„Diskusija nebus lengva, vis tiek, manau, kompromisai formuosis, bet pirmiausia dabar yra normali, skaidri procedūra, projektai yra paskelbti derinti, ateis pastabos, jos bus prieštaringos, kažkur tas kompromisas susidėlios, toliau Seime, kompromisai paprastai atsiranda visiškai ir netikėtai“, – ketvirtadienį TV3 televizijai teigė I. Šimonytė.
„Kai girdžiu Investuotojų forumo vadovą, kad ši mokesčių reforma sukels ekonominę katastrofą, tai pradedu galvoti, kad viskas skamba labai įdomiai, nes jo nariai, geri darbdaviai, mokantys gerus atlyginimus, turėtų būti labai suinteresuoti šia reforma, nes jiems pinga kaštai mokėti didelį atlyginimą“, – stebėjosi politikė.
Kalbėdama apie mokesčių reformos tikslus, I. Šimonytė išskyrė pelno mokesčio įstatymų pakeitimus ir kitus palengvinimus verslui bei pratęsiamas lengvatas investiciniams projektams.
„Sakyčiau, kad tikslai yra keli, nes yra keičiami keli įstatymai, tarkime pelno mokesčio įstatymai arba įstatymai, kurie reguliuoja verslą, pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kur yra daug palengvinimų ar supaprastinimų, kurie sumažintų verslui procedūrų skaičių, amortizaciją palengvintų, PVM registracijos ribą pakeltų, nuo „mažiukų“ nuimtų kuo daugiau galvos skausmo, o didesnėms įmonėms išspręstų kai kurias kitas problemas“, – aiškino premjerė. Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.
„Yra pratęsiamos lengvatos investiciniams projektams, kino gamybai, kurios labai pasiteisinimo ir manome, kad tai reikia tęsti“, – pažymėjo ji.
Vyriausybės vadovė taip pat aiškino, kad Nekilnojamo turto (NT) mokesčio tema yra viena sudėtingiausių ir ja diskutuojama jau daug metų. Pasak jos, šiuo klausimu kyla nesutarimas, nes „žmonės suplaka NT ir gerbūvio mokesčius“.
„Filosofijos susiplaka, nes žmonės suplaka NT ir gerbūvio mokesčius, kada yra vertinama žmogaus turimų aktyvų vertė, kur galėtum pridėti ir jachtas, ir akcijas bei tada žiūrėti ar žmogus yra labai turtingas, ar ne. Jeigu žiūri į NT mokestį, kaip tradicinį, municipalinį mokestį, tai ten logika labai paprasta – jeigu yra daiktas, tai prie to daikto reikia infrastruktūros, ją įprastai kuria savivaldybė. Sukurdama infrastruktūrą ji kelia daikto vertę ir tokiu būdu municipalinis mokestis ir sukasi, didžiausius sprendimus ten priima savivaldybės“, – tikino I. Šimonytė.
„Aišku, kad visada tas bazės plėtimas atrodo labai skausmingas, bet, manau, juolab, kad tai kas yra siūloma yra labai nuosaiku ir savivaldybės galės tuos dalykus reguliuoti papildomai pagal savo dalykus, ir gal net savivaldybėse atsiras tam tikra vietos politika iš NT mokesčio, kas, manau, yra gerai, tai diskusija čia bus viena“, – akcentavo ji.
Galiausiai premjerė paminėjo ir kitą daug kritikos sulaukusį siūlymą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus. Ji akcentavo, kad dabar žmonių pajamos labai dažnai apmokestinamos priklausomai nuo to, kokiu būdu yra gaunamos ir problematika įvardijama daugybę metų, tačiau atėjus konkretiems pasiūlymams, žmonės ima prieštarauti pasiūlymams.
„Tu dabar moki mažiau mokesčių, negu moka palyginamas pajamas uždirbantis žmogus, tarkim dirbantis pagal darbo sutartį. Tai vis dar turi būti šioks toks skirtumas ir jis išlieka, už tai, kad pats susikuri darbo vietą, bet tas atotrūkis, kuris dabar yra gana ženklus, mažėtų ir mažėtų palaipsniui per keletą metų“, – sakė Vyriausybės vadovė.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką. Mokesčiai
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį premjerė Ingrida Šimonytė darbo vizito išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur susitiks su šalies viceprezidente Kamala Harris, šalies Senato ir Atstovų Rūmų nariais, Pensilvanijos gubernatoriumi Tomu Wolfu ir šios valstijos Nacionalinės Gvardijos vadu gen. mjr. Marku J. Schindleriu, JAV lietuvių bendruomene Vašingtone, žydų organizacijų atstovais.
Darbo vizito metu bus aptarti Lietuvos ir JAV dvišaliai santykiai, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityse.
Premjerė Vašingtone taip pat aptars Lietuvos regiono ir Europos saugumo klausimus bei demokratinių šalių atsparumo autokratinių režimų keliamiems iššūkiams didinimą, paramą Ukrainai ir sankcijų Rusijai bei Baltarusijai stiprinimą, ilgalaikę NATO adaptaciją ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Taip pat šio vizito metu premjerė dalyvaus Nacionalinio demokratijos instituto metiniame renginyje, kurio metu I. Šimonytei bus įteiktas Madeleine K. Albright vardo Demokratijos apdovanojimas.
Premjerė taip pat dalyvaus ASPEN rengiamoje saugumo konferencijoje Vašingtone, lankysis Holokausto ir Komunizmo aukų muziejuose, duos interviu JAV žiniasklaidai.
Vyriausybės vadovės darbo vizitas vyks gruodžio 4-7 dienomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako nematanti nieko blogo, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas įpareigojo konservatorių frakciją Seime neteikti ir nepalaikyti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų kitų metų valstybės biudžeto projektui. Anot premjerės, partijos vadovybė tokius sprendimus priima kasmet, kai Seimas pradeda svarstyti biudžeto klausimus.
„Aš tą (prezidiumo sprendimą – ELTA) vertinu kaip visiškai natūralų dalyką. Taip jau yra, kad biudžetas yra ta sritis, kai labai norisi pasirodyti, bet atsakomybės prisiimti už rezultatą, matyt, norisi mažiau. Atsakomybę už rezultatą, vis dėlto, turi prisiimti Vyriausybė ir tą biudžetą kažkaip įvykdyti“, – ketvirtadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo I. Šimonytė.
„Vyriausybė atėjo į ofisą dirbti, turėdama Seimo mandatą. Ir jeigu Seimas mano, kad jis yra alternatyvi Vyriausybė – tai, matyt, tada reikia dar kitų sprendimų. Man netinka, kai komandiniame žaidime kažkas ateina ir nusprendžia mėtyti ietį. Jeigu žaidžiame komandinį žaidimą, reiškia žaidžiame komandinį žaidimą“, – pabrėžė ji.
Vyriausybei pristačius 2023 m. valstybės biudžeto projektą, tarp valdančiųjų kilo nesutarimai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms. Ministrų kabinetas siūlė lengvatą pratęsti iki 2023 m. birželio 30 d., tačiau keturi konservatoriai – tarp jų ir Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas – balsavo už „laisviečių“ pataisą, kuria lengvata būtų pratęsta iki metų pabaigos. Vėliau BFK pirmininkas registravo dar vieną su Vyriausybe nesuderintą pataisą.
Tokia M. Majausko laikysena partijos viduje įžiebė ginčą – kaip rašė portalas lrytas.lt, BFK pirmininkui teko klausytis kritikos iš TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, konservatorių gretose pasigirdo raginimų M. Majauskui pasitikrinti pasitikėjimą.
M. Majausko maištą sieja su atmesta kandidatūra į Audito Rūmus
Svarstydama, kodėl BFK pirmininkas atvirai palaiko kitą, ne Vyriausybės politikos liniją, premjerė užsiminė, kad politiko maištas gali būti susijęs su Europos Audito Rūmais. Po ilgų derybų tarp Vyriausybės ir Prezidentūros į šią Europos Sąjungos instituciją buvo deleguota konservatorė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.
Tačiau iki tol viešojoje erdvėje kalbėta ir apie M. Majausko kandidatūrą. Visgi, politikas nebuvo deleguotas.
„Kodėl taip yra? Aš nesiimsiu spėlioti. Galbūt čia ne tiek principinė pozicija dėl konkretaus dalyko, galbūt žinia, kad buvo padaryta klaida dėl Lietuvos atstovo Audito rūmuose, galbūt dar kažkokia žinia“, – samprotavo ministrė pirmininkė.
Paklausta, ar už kitokią nuomonę būtų teisinga taikyti partijos prezidiumo bausmes BFK pirmininkui, I. Šimonytė tiksliai neatsakė. Visgi, politikė akcentavo, kad M. Majauskas BFK pirmininku delegavo TS-LKD, o ne kita parlamento frakcija.
„Seimo narys ten, kur atsiranda, atsiranda ne dėl savo laisvo Seimo nario mandato, o dėl to, kad jį delegavo ir nominavo konkreti frakcija. Jeigu tai yra ta frakcija, kurioje Seimo narys dirba, matyt, jį su ta frakcija sieja santykiai ne tik tada, kai jis yra nominuojamas, bet ir tada, kai priimami sprendimai“, – aiškino premjerė.
„Bendras darbas yra ne šiaip sau – ne tam, kad kažką paskirtų premjerų, kažką paskirtų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku ar dar kažkokiu labai dideliu viršininku. Jis nebuvo išrinktas į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkus – paprastai kalbant, jis buvo paskirtas ir už tai balsavo Seimas“, – nurodė ji.
ELTA primena, kad trečiadienį BFK pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama neterminuotai pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM taikymą maitinimo paslaugoms, visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui bei atlikėjų teikiamoms atlikimo paslaugoms.
Už įstatymo projektą balsavo 9 BFK posėdyje dalyvavę Seimo nariai, susilaikė vienintelis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Matas Maldeikis.
Tarp įstatymo projektą registravusių Seimo narių yra ir Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Mykolas Majauskas, Kazys Starkevičius, Mindaugas Skritulskas ir Antanas Čepononis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nepagarbūs kontroversiškai vertinamo „darbiečio“ Aido Gedvilo klausimai premjerei Ingridai Šimonytei nepraslydo be pasekmių.
Parlamentaro pasisakymus teks vertinti Seimo etikos sargams, nes dar tą patį ketvirtadienį parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Registruotame kreipimesi prašoma įvertinti, ar A. Gedvilas savo pasisakymu nepažeidė valstybės politiko elgesiui keliamų reikalavimų bei Seimo statuto nuostatų.
Ketvirtadienį Seime vykusios Vyriausybės valandos metu A. Gedvilas, užduodamas klausimą, susijusį su Kaliningrado tranzito problema, neetiškai ir įžeidžiai pasisakė apie I. Šimonytės asmeninį gyvenimą.
„Ar jūs tautą beraščiais laikote? Priminsiu, kad jūsų, kaip ir šalies vadovo pareiga – užtikrinti taiką Lietuvoje. O ne kurstyti karą. Kas buvo padaryta, kad šalies piliečiai miegotų ramiai? O gal tikrai laukiama, kol jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai nei to, nei kito neturi“, – į I. Šimonytę kreipdamasis teigė „darbietis“.
Prieš tai premjerė Seime atsakė į opozicinių frakcijų atstovų klausimus dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
Pastaruoju metu dėl chamiškų ir įžeidžių parlamentarų pasisakymų į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipiamasi ne pirmą kartą. Seimo etikos sargai jau pradėjo tyrimą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nario Dainiaus Gaižausko seksistinių replikų, kritikuojant premjerės I. Šimonytės ir Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen pateiktą pasiūlymą.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Kinijos spaudimo Lietuvos verslui sukeltas problemas Vyriausybė spręs, tačiau užsienio politika pagal Pekino retoriką nebus keičiama. Anot jos, Lietuva nekvestionuoja „Vienos Kinijos principo“, tačiau šios veiksmai atskleidžia siekį primesti savo valią, užuot užmezgus dialogą.
„Yra skirtumas tarp konstruktyvių partneriškų santykių ir tarp diktato vienos šalies kitai. Jokia šalis negali primesti Lietuvai užsienio politikos. Lietuva yra savarankiška valstybė, Europos Sąjungos narė ir veikia jos rėmuose, bet užsienio politiką vykdo pati“, – interviu portalui tv3.lt sakė I. Šimonytė.
Jos nuomone, leidusi Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuva sulaukė neadekvataus Kinijos spaudimo, kadangi tarptautinės sutartys su Pekinu pažeistos nebuvo.
„Nėra jokio kvestionavimo tarptautinių susitarimų, kuriuos esame pasirašę su Kinija, o tai, kad Lietuvoje pradėjo veikti Taivaniečių atstovybė, turbūt nėra verta tokio atsako, kuris kartais pasimato“, – teigė premjerė.
Pasak jos, Kinijos spaudimas yra veikiau viešųjų ryšių priemonė, visgi, nepaisant propagandinės retorikos, konstruktyvus dialogas su Pekinu įmanomas.
„Niekas nekvestionuoja vienos Kinijos politikos. (…) Čia galbūt yra būtent viešųjų ryšių žaidimas, kai Lietuva kaltinama dalykais, kurių, tiesą sakant, nedaro. Bet čia yra, deja, matyt, kad santykių su šalimis, kurios nėra Vakarų demokratijų erdvės šalys, turi savo atskirą požiūrį į tai, kaip valdomos valstybės ir kaip yra kuriamas pasakojimas apie tai, ką valstybės daro“, – mano I. Šimonytė.
„Propaganda nesistebiu, bet manau, kad už šitos propagandos yra pakankamai erdvės konstruktyvumui“, – sakė premjerė.
Diplomatinį sprendimą premjerė žada rasti kartu su partneriais Europos Sąjungoje, o verslui iškilusias problemas spręsti šalies viduje.
„Manau, kad kartu su savo partneriais tas problemas spręsime, o verslo problemas spręsime savarankiškai“, – pridūrė ji.
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybės siūlymu Seimas nusprendė dalyje Lietuvos teritorijos paskelbti nepaprastąją padėtį. Ji mėnesiui paskelbta pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 kilometrai nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose.
Baltarusijos režimui nepavykus supriešinti Europos Sąjungos, kaimyninių valstybių ir sukelti chaoso Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje, jis nutarė kelti įtampą stumdamas migrantus į Lenkijos ir Lietuvos pasienį. Todėl išaugus keliamai grėsmei, turime išlikti susitelkę, budrūs ir tvirti kaip ir iki šiol, sakoma ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės trečiadienio vakarą išplatintame kreipimesi į Lietuvos žmones.
„Nepaprastosios padėties aktyvavimas suteikia visas reikiamas priemones mūsų pareigūnams bei kariams, o ir kitoms institucijoms tinkamai apsaugoti mūsų valstybės sienas ir užtikrinti šalies saugumą. Būti geriau pasirengusiems įvairioms situacijoms.
Labai džiaugiuosi, kad šioje situacijoje visos Lietuvos politinės institucijos veikia darniai ir sutelktai. Seimas sprendimą dėl nepaprastosios padėties priėmė beveik vienbalsiai, aiškų palaikymą išsakė Jo ekscelencija Respublikos prezidentas. Tvirtybės bei pasitikėjimo įkvepia ir vienareikšmis visos Europos Sąjungos palaikymas bei NATO Aljanso valstybių parama”, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė.
Ji padėkojo visiems Lietuvos pareigūnams, valstybės sienos gynėjams, kariams ir tarnautojams, kuriems esamoje situacijoje tenka didžiausias krūvis ir išbandymas.
„Nuo hibridinių atakų pradžios ne tik įsitikinome savo pasieniečių, policijos pareigūnų, karių profesionalumu bei atsakingumu, bet ir kasdien kartu mokėmės bei stiprėjome. Lietuva ne kartą per sudėtingiausius išbandymus įrodė, kad sugeba susitelkti ir būti nenugalima.
Neabejoju, kad ir dabar mes kartu su lenkais bei latviais apginsime Europos Sąjungos ir savo pačių sienos saugumą, kartu ir teisę patiems laisvai bei demokratiškai spręsti savo valstybės reikalus, nenusileidžiant išoriniam šantažui ir spaudimui. Likime susitelkę ir atsakingi, pasitikėkime mūsų pareigūnais ir leiskime jiems atlikti savo pareigą”, – sako Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus vetuoti įstatymo pataisas, numatančias, kad nepasiskiepiję darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų iš savų lėšų, susidaro įspūdis, kad Prezidentūra sąmoningai nusprendė stabdyti skiepijimo pažangą.
„Atrodo, kad Prezidentūra nusprendė sąmoningai stabdyti skiepijimo progresą tam, kad nebūtų pasiektas ambicingas prezidento tikslas“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
Taip ministrė pirmininkė primena prezidento išsakytą kritiką Vyriausybei, kad sulėtėję skiepijimo tempai galėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
Premjerė taip pat sako, kad prezidento vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės pareiškimą, jog „ne žmogaus kaltė, kad jis iki šiol nėra pasiskiepijęs“, vertinti ar komentuoti jai nebūtų oru.
„Man neoru komentuoti prezidento patarėjų pasisakymus, nes prezidento patarėjos pastaruoju metu sako daug įvairių dalykų. Manau, kad jos pačios galėtų savo komentarus ir komentuoti“, – teigė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė akcentuoja, kad šiuo metu yra kiek kitokia situacija nei pavasarį, kai dar ne visi gyventojai turėjo galimybę skiepytis.
„Mes kalbame apie profilaktinį patikrinimą, kuris pavasarį, kai vakcinos buvo neprieinamos didžiajai daliai žmonių, buvo finansuojamas papildomai iš valstybės biudžeto tuo tikslu, kad būtų lengviau valdyti tuo metu vėl kylančią trečią pandemijos bangą. Tačiau turint mintyje, kad dabar vakcinų tikrai yra visiems pakankamai ir kiekvienas gali gauti vakciną, pasiskiepyti, žmonės, kurie priima tokį sprendimą ne dėl medicininių priežasčių, o sąmoningai“, – sakė I. Šimonytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Todėl premjerė akcentuoja, kad sąmoningai apsisprendusių nesiskiepyti gyventojų privalomo profilaktinio testavimo neturėtų apmokėti mokesčių mokėtojai.
„Vis dėlto neturėtų savo pasirinkimo kaštų perkelti kitiems mokesčių mokėtojams. (…) Tiesiog galiotų ta pati bendra tvarka, kuri galioja kitų profilaktinių patikrinimų atveju, kai iš esmės tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Tai nėra nemokami testai, kas labai dažnai viešumoje yra pateikiama. Nemokamo, kaip žinoma, nieko nėra, už tuos testus tiesiog moka valstybės biudžetas, mokesčių mokėtojų sumokėtomis lėšomis. Tai turint mintyje, kad yra prieinama vakcina visiems, vakcinos yra nemokamos, alternatyvūs pasirinkimai turbūt ir turėtų kainuoti tiems žmonėms, kurie tuos pasirinkimus daro“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad prezidentas trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, kuriomis nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19. G. Nausėda, argumentuodamas sprendimą vetuoti įstatymą, ragino vengti visuomenę skaldančių sprendimų, mažinančių žmonių pasitikėjimą valstybe.
Netyla skandalas po to, kai Lietuvos Respublikos prezidentas apkaltino valdančiuosius pirmoje šios vasaros pusėje dirbtinai sulėtinus skiepijimosi tempus, galbūt, dėl to, kad nebūtų įgyvendintas prezidento tikslas pasiekti, kad iki liepos vidurio būtų 70 proc. pasiskiepijusių.
Toks kaltinimas tolygus kaltinimui dirbtinai, specialiai sukėlus papildomus susirgimų ir mirčių nuo Covid-19 atvejus.
Laukiau, kad Prezidentas permąstys, ką pasakęs, ir pareikš, kad jis tiesiog nevykusiai pajuokavo.
Nesulaukiau. Prezidento ginti Delfyje stojo Prezidentūros spaudos tarnyba, konstatuodama tą faktą, kad skiepijimosi tempai sulėtėjo ir dėl to kalta kažkokia nauja Lietuvoje institucija – Centrinė valdžia, veikusi chaaotiškai, atsiejama nuo Prezidento.
Bet Prezidento spaudos tarnyba nepaneigė svarbiausio Prezidento pasakyme – skiepijimosi tempai buvo sulėtinti dirbtinai, galbūt, siekiant jam pakenkti. Tad kaltinimas Centrinei valdžiai dirbtinai sukėlus papildomus susirgimų ir mirčių nuo Covid-19 atvejus išlieka.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Kas tai? Paprasčiausias melas, siekiant politinių tikslų, ar paranoja – psichikos sutrikimas, pasireiškiantis liguistu įvykių aiškinimu?
Iš Wikipedijos: Pagal Amerikos psichiatrijos asociacijos klasifikaciją iškiriama: persekiojimo paranoja (asmeniui atrodo, jog jam norima pakenkti, tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, su juo bandoma susidoroti); didybės paranoja (asmuo gerokai perdeda savo reikšmingumą, įtaką).
Protingai pasielgė šalies Premjerė, spėju, priskiriama prie Centrinės valdžios, pareiškusi, kad nenori komentuoti šalies vadovo žodžių. „Iš pagarbos Prezidento institucijai premjerė nuo komentarų susilaikys“.
Klaidas nepramintame kovos su pandemija kelyje daro visi visame pasaulyje, ir Lietuvos Respublikos prezidentas, taip pat. Būtų gerai, jei jis Lietuvos Respublikos Centrinėje valdžioje matytų ir save.
Piešinys ant sienos. Satai.lt fotografija
Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė stebisi prezidento Gitano Nausėdos pareiškimais, esą vasarą sulėtėję skiepijimo tempai galėjo būti inicijuoti tikslingai – tam, kad iki vidurvasario nebūtų paskiepyta 70 proc. šalies gyventojų.
Būtent tokį tikslą prezidentas ne kartą kėlė viešojoje erdvėje. Konservatorė sako, kad tokios prezidento užuominos tiesiog primena sąmokslo teorijas.
„Prezidentas neturėtų savo nepagrįstais pareiškimais sėti valstybėje nepasitikėjimo atmosferos. Kviesčiau prezidentą laikytis prieš rinkimus deklaruotų atvirumo, telkimo ir vienijimo nuostatų. To iš jo labiausiai laukia visuomenė. O sąmokslo teorijas, panašias į Sorošo, 5G ar menamai piktą Billo Gateso valią palikti „Dviračio žinių“ personažams“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Politikė tvirtino mananti, kad skiepijimo nuo COVID-19 mastai sulėtėjo visai dėl kitų priežasčių, nei sakė prezidentas. Be to, užsiminė konservatorė, kai kurie G. Nausėdos pasisakymai neprisidėjo skatinant gyventojus skiepytis.
„Vasarą skiepijimo tempai sulėtėjo greičiausiai todėl, kad sumažėjus pandemijos bangai, sumažėjo ir grėsmės jausmas. Mačiau nuolatines Vyriausybės pastangas paskiepyti kuo didesnę dalį visuomenės. Gaila, bet prezidento ne visada taiklus žodis prie tokių pastangų sustiprinimo neretai neprisidėdavo“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį dar kartą sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Prezidentas svarstė, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo prezidentas.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Lietuvos Prezidentas liūdnai kalbėjo apie sveikatos tautos būklę, kur ryškiai aliarmo varpais ima skambinti COVID-19. Nuskambėjo graudi frazė: buvo Lietuvoje vasarą pristabdyta vakcinacija, ir vėliau, kai padėtis vėl ėmė kritiškai blogėti, valdžia pradėjo verstis per galvą, bandydama šį procesą kaip nors paspartinti. Bet visuomenę sudaro ne puodai ar kitokie įrankiai, ją sudaro gyvi žmonės su savo įsitikinimais, mąstymu, ambicijomis, gal net ir prietaringumu.
Visi, kas gyvena Lietuvoje, gerai jaučia vyriausybės ir prezidentūros tylųjį konfliktą. Kas tuo suinteresuotas ir kas čia mėto akmenėlius į svetimą daržą, ne man spręsti. Bet ir profesionalūs žurnalistai nemoka užkirsti tam reiškiniui kelio. Kai Prezidentas pavasarį buvo paskelbęs savo norus, kad iki vasaros vidurio pasiskiepytų 70-80 proc. suaugusių gyventojų, šiandien jo kaltinimas vyriausybei savotišku sabotažu nėra visai iš piršto laužtas. Trintis tarp prezidentūros ir vyriausybės yra pastebimas gyva akimi. Piliečiams tokios ambicijos – kas iš valdžios institucijų yra teisesnis – tikrai nėra svarbiausias. Visuomenė geidžia būti sveika ir, kiek sąlygos leidžia, naudotis laisve. Priminsiu čia tikriausiai ne visų užmirštą faktą, kuris turėjo vietos pavasarį – vyriausybės potvarkiu buvo sustatyti prioritetai, kam reikę skiepytis pirmiausiai. Atidarius skiepų paketą reikia jį suvartoti per 3 dienas, vėliau tapdavo netinkamu ir reikėdavo išlieti. Kai viename skiepų punkte kažkas užsirašęs neprisistatė, liko dilema – išlieti, ar gal dar kas atsiras norintis. Vilniaus Santariškių ligoninės gydytojas epidemiologas Vytautas Kasiulevičius pasiūlė savo žmoną. Žiniasklaidai sužinojus tą gydytoją tiek viešai visi valkiojo, kol žmogus išėjo iš ligoninės. Tai tik vienas konkretus pavyzdys, kad, Skaitytojau, žinotumei – Prezidentas netuščiažodžiavo. Gal todėl spauda ir televizija užsipuolė gydytoją, kad jis buvo Premjero S. Skvernelio šeimos gydytojas?
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Po tokių Prezidento graudžių žodžių save gerbianti Premjerė arba viešai atsiprašydama turėtų tuos faktus paneigti, ar atsiprašiusi garbingai atsistatydinti. Deja, anot E. Mieželaičio, „čia Lietuva, čia lietūs lyja…“
Baigdamas pridursiu – aš nepasisakau už kokią nors partiją, ir žiūriu abejingai, kas kokiai pakraipai atstovauja. Valdžios atstovus vertinu pagal jų išmintį ir moralę. Todėl manau, kad tik Tauta gali būti abiejų šių valstybės institucijų teisėja.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės pasisakymą, esą Vyriausybė ryžtingų veiksmų suvaldant nelegalių migrantų krizę ėmėsi tik po sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT) ir aiškaus pokalbio su šalies vadovu.
„Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantieji irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – feisbuke antradienį rašė premjerė.
Taip ji sureagavo į šiek tiek anksčiau A. Skaisgirytės pasisakymą „Žinių radijuje“. Patarėjos teigimu, nelegalių migrantų krizės pradžioje prastai besitvarkę valdantieji tik po sušauktos VGT ir aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi rezultatą duodančių ryžtingų veiksmų.
„Jeigu pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, tai maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja. Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak jos, labiausiai pasiteisino valstybės taikoma migrantų apgręžimo politika ir fizinio barjero Lietuvos pasienyje su Baltarusija statymas.
„Kelios iš tų ryžtingų priemonių, kaip matome, veikia. Pirmiausia atgręžimo politika ir fizinio barjero statymas“, – teigė patarėja.
A. Skaisgirytės teigimu, fizinį barjerą pasienyje reikėjo pradėti statyti anksčiau.
„Tai, kad barjerą reikėjo statyti jau gerokai anksčiau, buvo daug kartų pasakyta ir labai gerai, kad jis jau pradėtas statyti, gal tik darbai galėtų vykti greičiau, nei jie vyksta. Tačiau jie vyksta, ir tai yra labai svarbu“, – sakė patarėja.
Lietuvos socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, vertindama penktadienį Vilniaus katedros aikštėje įvykusį mitingą, linki Vyriausybei daugiau pilietinio, socialinio dialogo. Partijos pirmininkė neįvardina pavardžių tų ministrų, kurie turėtų būti pakeisti. Ji akcentuoja, kad premjerei Ingridai Šimonytei turėtų būti ir pačiai aišku, kuriems Ministrų Kabineto nariams jų einamos pareigos yra per sunkios.
„Aš visada sakau, kad mūsų Socialdemokratų partija yra už galimybę žmonėms mitingų metu išsakyti savo nuomonę. Mes už taikius, civilizuotus mitingus, demokratinėje valstybėje kitaip ir būti negali“, – žurnalistams spaudos konferencijoje šeštadienį teigė V. Blinkevičiūtė.
„Kitas klausimas, dėl ko kyla vieni ar kiti mitingai, kur išsako žmonės savo nuomonę. Tai galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad pilietinio, socialinio dialogo Lietuvoje tikrai trūksta ir valdančiajai koalicijai to palinkėčiau tiek Vyriausybėje, tiek Seime“, – pridūrė ji.
Paklausta, kokius ministrus siūlytų atleisti, V. Blinkevičiūtė teigė nenorinti įvardinti konkrečių pavardžių. LSDP pirmininkės teigimu, premjerė pati turėtų suvokti, kuriems ministrams savo darbą atlikti yra paprasčiausiai per sunku.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš net neabejoju, kad premjerė pati turi susigaudyti ir susivokti, kad kai kurie ministrai negali dirbti, jiems yra per sunku tiesiog. Ir man kartais žmogiškai gaila, aš tikrai labai nuoširdžiai sakau. Tačiau čia negali būti ta pozicija Vyriausybės nario ar ministro, kur tu ateini mokytis ir maždaug už pusmečio ar metų kažką išmoksti. Ne, gerbiamieji, čia ne tas laukas ir ne ta vieta, kur tu turi mokytis abėcėlę“, – sakė politikė.
V. Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad, jei premjerė išmintingai įvertins situaciją, reikalingos korekcijos Ministrų Kabinete bus atliktos.
„Ir čia nereikia kažkaip labai žiūrėti, kad yra kažkoks baisus dalykas. Tiesiog gyvenimas parodo, kad ne kiekvienam pagal pečius ta pozicija, štai ir viskas. Ir tai reikėtų taip ir vertinti“, – teigė LSDP pirmininkė.
Premjerė I. Šimonytė susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Vatican Media nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vatikane susitiko su Šventuoju Tėvu. Tai pirmasis ministrės pirmininkės ir popiežiaus Pranciškaus susitikimas. Premjerė padėkojo Bažnyčios vadovui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir jos žmonėms.
„Džiaugiamės puikiais santykiais su Šventuoju Sostu. Esu labai dėkinga, kad niekada nepripažinote sovietinės okupacijos, Lietuvos diplomatinė atstovybė prie Šventojo Sosto veikė be pertraukų, o Vatikano radijuje skambėjęs lietuviškas žodis buvo mūsų balsas pasauliui“, – pabrėžė premjerė.
I. Šimonytė išreiškė palaikymą Šventojo Sosto ir popiežiaus veiklai, kuria siekiama taikos pasaulyje, pasisakoma už pagarbos moterims stiprinimą, aplinkos tausojimą, žmogiškojo orumo principų išsaugojimą.
„Lietuva pagal savo išgales stengiasi padėti tiems, kurie bėga nuo politinio persekiojimo ir karo pavojų. Prieglobstį Lietuvoje rado tūkstančiai Baltarusijos žmonių bei Rusijos pilietinės visuomenės atstovai, bėgantys nuo režimo persekiojimo, prieš savaitę iš Kabulo evakuoti afganistaniečiai ir jų artimieji“, – sakė premjerė.
Anot premjerės, Lietuvą ir Vatikaną sieja bendras siekis – palaikyti nuo agresijos kenčiančias šalis. Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų kelyje į laisvę.
Lietuva palaiko Šventojo Sosto veiksmus Ukrainoje, todėl Lietuvos vardu premjerė perdavė paramą (10 000 eurų) fondui „Popiežius Ukrainai“. Popiežiaus fondas įkurtas 2016 metais. Jo tikslas – parodyti atjautą ir solidarumą su visais Ukrainos žmonėmis, nesvarbu kokio tikėjimo jie būtų, ir ypač su tais, kurių likimus palietė karas.
Premjerė padovanojo popiežiui grafikės Eglės Kuckaitės piešinį, kuriame pavaizduota ypač šventa vieta laikoma Vilniaus Aušros vartų koplyčia bei koplyčios dekoro (rožių ir balandžių) fragmentas, simbolizuojantis pagrindines krikščionybės vertybes – sielos tyrumą, viltį ir taiką. Pasak premjerės, popiežius šiltai prisiminė vizitą Lietuvoje prieš trejus metus ir apsilankymą Aušros vartų koplyčioje.
Po pokalbio su Šventuoju Tėvu premjerė susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Paroliniu ir sekretoriumi ryšiams su valstybėmis arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu. Buvo aptarti dvišaliai santykiai ir tarptautinės politikos klausimai.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tiek nuogąstavimus dėl migrantų sąlygų Vyriausybei išsakančios organizacijos, tiek visi šalies gyventojai turėtų stengtis informuoti kuo daugiau žmonių, ketinančių nelegaliai patekti į Lietuvą, apie realią atvykėlių padėtį šalyje.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tarptautinės organizacijos ir visi mes turėtumėme padaryti daugiau, jog žmonės, kurie pasirenka čia vykti, įsigyti lėktuvo bilietą ir atvykti į Baltarusiją neva turistiniais tikslais, jie turi žinoti, kuo rizikuoja. Jie rizikuoja tuo, kad Lietuva niekada nebuvo susidūrusi su tokiu nelegalios migracijos srautu, todėl natūralu, kad logistinių iššūkių yra daug. Kuo daugiau žmonių susigundys šia neegzistuojančia galimybe, tuo šių iššūkių, deja, bus tik daugiau“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Rizika
Pasak premjerės, Lietuvai iš esmės nekiltų didelių iššūkių suteikti tinkamas sąlygas atvykėliams, kadangi tai, jos vertinimu, jau yra pavykę padaryti ir anksčiau.
„Reikia suprasti, kad keli tūkstančiai žmonių Lietuvai nėra logistinė problema. Mes priėmėme daugiau nei 2 tūkst. žmonių pagal humanitarines vizas iš Baltarusijos ir, kaip matote, Lietuva nesugriuvo ir tikrai veikia, funkcionuoja“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Visgi ji pažymi, kad Lietuvai sunkumų šiuo metu kyla būtent dėl to, kad didelis migrantų srautas šalį staiga užplūdo vienu metu.
„Problema yra dėl labai didelio srauto per labai trumpą laiką, nes iš esmės visi šie žmonės kirto valstybės sieną per kelias pastarąsias savaites, ir natūralu, kad logistinių iššūkių yra nemažai“, – aiškino I. Šimonytė.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Paaiškėjus, kad tuomet dar premjero pareigas ėjusiam Sauliui Skverneliui buvo grasinama sunkiai sutrikdyti sveikatą ar net nužudyti, dabar ministrės pirmininkės pareigas einanti Ingrida Šimonytė teigė, kad ir pati susilaukia „visokiausių palinkėjimų“. Tiesa, ji pažymėjo, kad kreiptis į teisėsaugos institucijas kol kas nematė pagrindo.
„Tikrai nežinau tos situacijos aplinkybių. Neslėpsiu, kad ir pati susilaukiu visokiausių palinkėjimų, kokių nors žinučių, kurios gali skambėti visaip. Tiesa, pagrindo kreiptis į teisėsaugą pati kol kas nemačiau“, – antradienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė sutiko, kad visi žinomi žmonės tikriausiai susilaukia įvairiausių žinučių. Tačiau ji tuo pačiu pabrėžė, kad norėtų, jog įvairius pareiškimus ji gautų ne iš anoniminiais profiliais prisidengiančių asmenų.
„Politikų, matyt, tokia dalia. Ne tik politikų, bet ir kitų matomų žmonių, kad jie susilaukia visokių žodžių iš aplinkinių, dažnai anoniminių. Kartais sakau, kad jeigu kažkas nori man ką nors pasakyti, tai būtų labai gerai, kad turėtų drąsos įsivardinti vardą ir pavardę, kad galėtumėme kalbėti, kaip gyvas žmogus su gyvu žmogumi, o ne su botu ar anoniminiu profiliu“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Visgi ji akcentavo, kad grasinimai apskritai neturėtų būti toleruojami, nesvarbu, kam jie būtų adresuoti. Tuo pačiu I. Šimonytė patikino, kad teisėsaugos institucijos geba įvertinti rizikas ir imasi veiksmų tuomet, kai to tikrai reikia.
„Manau, kad tikrai neturi būti prielaidų kažkokiems įsivaizdavimams, kad tai yra toleruojama, todėl, kad mes žinome patirčių ir mūsų kaimyninėje Lenkijoje, kur neapykanta konkrečiam politikui baigiasi to žmogaus mirtimi. Todėl, kad ir kažkam tai gali atrodyti nerimti dalykai, bet institucijos, kurios tai vertina, tai vertina rizikas pagal savo metodiką ir patirtį. Ir matyt, kai reikia imtis papildomų veiksmų, jų imasi“, – teigė I. Šimonytė.
Kaip antradienį skelbė portalas Delfi.lt, Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai, gavę žinių apie grasinimus nužudyti bei sunkiai sutrikdyti ekspremjero S. Skvernelio sveikatą, sustiprino tuomečio Vyriausybės vadovo apsaugą bei kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą.
Prezidentas susitinka su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Trečiadienį Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) svarstys klausimus, susijusius su šią savaitę vyksiančiu neformaliu Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiu. ERK pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, bus keliamas ir klausimas, kas – prezidentas ar premjerė – turėtų atstovauti Lietuvai savaitgalį prasidėsiančioje EVT.
„Kaip ir prieš praėjusią EVT, artėjančiame bendrame ERK ir URK posėdyje šis klausimas bus vėl svarstomas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad kovo mėnesį valdantieji pranešė apie ERK priimtą sprendimą, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.
Po ERK apsisprendimo imtis iniciatyvos nurodyti, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė informavo apie komiteto sutarimą į vieną jau įvykusių EVT deleguoti prezidentą Gitaną Nausėdą. Tuomet konservatorė teigė, kad tokį ERK sprendimą lėmė kovo pabaigoje vykusios EVT klausimų pobūdis.
Būsimos EVT klausimai patenka į Vyriausybės atsakomybių prerogatyvą
Gegužės 7 – 8 d. ES vadovai susitiks Porte. Po penktadienį ES pirmininkaujančios Portugalijos rengiamos aukšto lygio konferencijos įvyks neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Gegužės 8 d. ES vadovai ketina aptarti socialinius klausimus, įskaitant problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Būtent šias temas Lietuvos atstovavimo EVT tvarką keisti užsimoję valdantieji ne kartą įvardino kaip klausimus, kuriems europiniu lygiu geriau atstovautų premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak jų, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika.
Apie tai yra kalbėjusi ir premjerė. Pasak jos, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis.
Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
