Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė Ingrida Šimonytė važiuotų į artimiausią Europos Vadovų Tarybą (EVT).
Tokią poziciją G. Landsbergis išsakė komentuodamas šalies vadovo Gitano Nausėdos antradienį išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.
„Pirmiausia reikia pabrėžti, kad yra didžiulė tikimybė ir šiandien taip, kaip klostosi situacija, atrodo, kad sprendimai bus priimti Europos Vadovų Taryboje. Esame ne kartą siūlę keistis, kas važiuoja į Vadovų Tarybą, priklausomai nuo to, kokios temos svarstomos. Ši tema, akivaizdu, kad patenka į Vyriausybės kompetencijos sritį, ir aš manau, kad būtų teisinga, jeigu į Vadovų Tarybą vyktų būtent ministrė pirmininkė. Ji galėtų derėtis, susitarti dėl Lietuvai teisingiausių sprendimų, na, ir vėliau vėl grąžinti prezidentui teisę važiuoti į kitas Vadovų Tarybas, kuriose būtų svarstomi su užsienio politika ir gynyba susiję klausimai“, – LRT televizijai trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Galbūt tai padėtų irgi šiek tiek subalansuoti atsakomybių klausimą, kas, kada, už ką yra atsakingas, kai kalbam apie vidaus politiką“, – pridūrė jis.
Antradienį LRT televizijai duotame interviu prezidentas leido suprasti, kad nuo D. Kreivio derybų dėl elektros kainų ES ir Švedijoje priklausys, ar jis toliau pasitikės interpeliacijos išvengusiu ministru.
„Jeigu po gruodžio 1 dienos išaiškės, kad ministras Kreivys patenkinamai įvykdė šitas užduotis, aš manau, kad mes galėsime jam suteikti tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir atvirkščiai, jeigu šių sprendimų jam nepavyksta įgyvendinti ir Lietuva atsidurs nepalankioje situacijoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, iš to darysime atitinkamas išvadas“, – interviu LRT antradienį sakė G. Nausėda. G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad klausimas dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo EVT ne kartą sukėlė įtampą tarp dabartinių valdančiųjų ir prezidento.
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką. Tačiau valdantieji be viešų pasisakymų konkrečių žingsnių, galinčių keisti nusistovėjusią tvarką, taip ir nesiėmė.
Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sureagavo į premjerės Ingridos Šimonytės išsakytą kritiką, esą prezidentas, viešai komentuodamas kaip reikėtų elgtis dėl augančių elektros kainų, nori būti „truputį Vyriausybe“. G. Nausėdos teigimu, prezidentas yra lygiai tokia pati politinio proceso dalis, kaip ir Vyriausybė. Todėl, leidžia suprasti šalies vadovas, premjerės argumentavimas – nėra teisingas.
„Šalies prezidentas yra lygiai tokia pati politinio proceso dalis, kaip yra ir Vyriausybė. Priminsiu, kad pagal Lietuvos Respublikos konstitucinę struktūrą prezidentas yra vykdomosios valdžios institucija. Ir, be jokios abejonės, prezidentas privalo turėti savo požiūrį į vidaus politikos klausimus. Aš nekvestionuoju, jeigu premjerė keliauja į užsienio valstybes arba susitinka su užsienio valstybių atstovais, nesakau, kad Vyriausybė nori būti truputį prezidentu arba premjerė nori būti truputį prezidentu“, – antradienį interviu LRT televizijai sakė prezidentas.
G. Nausėda akcentavo, kad Prezidentūra ir toliau aktyviai dalyvaus rengiant antiinfliacinių priemonių paketą.
„Mes ir toliau aktyviai dalyvausime rengiant antiinfliacinių priemonių paketą, skatinsime ir opoziciją būti aktyvią. Bet, be jokios abejonės, tikime ir gera valdančiosios koalicijos valia, nes, turbūt, ji turi būti suinteresuota tuo, kad žmonių nepasitenkinimo ir protestų būtų kiek galima mažiau, kad sprendimai būtų priimami ne tik geri, bet ir laiku“, – sakė G. Nausėda.
Be to, tęsė prezidentas, jam susidaro įspūdis, kad kitų šalių Vyriausybės su analogiškais iššūkiais tvarkosi greičiau.
„Susidaro toks įspūdis, kad, vis dėlto, kitos Vyriausybės arba kitos valstybės tuos sprendimus, dėl kurių tikrai jaudinasi didžioji visuomenės dalis, priima kur kas anksčiau, nelaukia, kol bus pradėtas svarstyti biudžetas arba kol bus pateiktos tam tikros makroekonominės projekcijos. Daro tai iš karto, o po to įdeda į biudžetą, nes supranta, kad laiko faktorius yra svarbus. Kuo mes labiau leisime žmonėms gyventi su šitomis niūriomis nuotaikomis, tuo didesnių pasekmių mes galime susilaukti šalies viduje, o šito, turbūt, nenorime nė vienas iš mūsų“, – apibendrino G. Nausėda.
Praėjusią savaitę I. Šimonytė „Žinių radijui“ pažymėjo, kad Seimui svarstyti valstybės biudžeto projektą teikia ministrų kabinetas, o ne Prezidentūra. Taip ji komentavo prezidento pasiūlymus „įšaldyti“ dabartines elektros kainas buitiniams vartotojams taip pat į raginimą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
„Nėra taip, kad kiti politikai neturėtų teisės turėti savo nuomonę, bet galbūt būtų geriau, jeigu prezidentas, kuris pagal Konstituciją turėtų būti toks nešališkas arbitras, taip neangažuotas į vieną ar kitą politinę pusę, savo nuomonę išsakytų ne a priori, taip bandydamas užkalti kažkokius kuoliukus, o paskui sudaryti vaizdą, kad Vyriausybė nevykdo prezidento priesakų, nors pagal Konstituciją Vyriausybė prezidento priesakų vykdyti ir neprivalo“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Man atrodo, kad dabar didžiausias neracionalumas tos situacijos, kad tarsi Prezidentūra bando būti tokia truputį Vyriausybe. Pranešti kažkokias geras žinias, kad štai tiems reikėtų duoti tokių pinigų, čia reikėtų tokius mokesčius sumažinti ir t.t., palikdamas atsakomybę, vis dėlto, tikrai Vyriausybei kažkaip paruošti biudžetą su visais šitais pageidavimais“, – pažymėjo ministrė pirmininkė.
Lietuvos ir Lenkijos premjerų Ingridos Šimonytės ir Mateuszo Morawieckio spaudos konferencija. LRVK/Laimos Penek nuotr.
Vilniuje sekmadienį susitikę Lietuvos ir Lenkijos premjerai Ingrida Šimonytė ir Mateuszas Morawieckis aptarė saugumo padėtį regione ir situaciją ES pasienyje su Baltarusija dėl Aliaksandro Lukašenkos vykdomos hibridinės atakos, nukreiptos prieš visą Europos Sąjungą, kalbėjo apie tolesnius bendrus veiksmus didinant tarptautinės bendruomenės spaudimą Minskui.
„Reiškiame solidarumą su Lenkija, kuri šiuo metu patiria didžiausią krūvį atlaikant A. Lukašenkos hibridinę ataką prieš ES“, – sakė I. Šimonytė.
„Nors ir matome tam tikrų teigiamų ženklų grąžinant migrantus į kilmės šalis, tačiau Minsko režimo organizuojama ataka, deja, vis dar tęsiasi. Todėl ypač svarbu toliau didinti spaudimą ir sankcijas Minskui iki situacija pasikeis iš esmės“, – pabrėžė Lietuvos premjerė.
Lietuvos Vyriausybės vadovė akcentavo, kad kilusi humanitarinė krizė turi būti sprendžiama Baltarusijoje, o Minskas – šios krizės sukėlėjas – privalo suteikti visas galimybes šalyje veikti tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms.
Kaip pažymima Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, Lietuvos premjerė pabrėžė, kad būtina išlaikyti ES vienybę, nenuolaidžiaujant režimui, dėl kurio kaltės prie ES rytinių sienų atsidūrė tūkstančiai apgautų žmonių.
Anot I. Šimonytės, Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės svarba dar labiau išryškėja šalims susiduriant su regioniniais ir globaliais saugumo iššūkiais.
„Todėl turime dar labiau stiprinti mūsų šalių strateginį ir praktinį bendradarbiavimą bei koordinuoti savo veiksmus. Glaudus mūsų šalių bendradarbiavimas daro mus stipresniais”, – pažymėjo Lietuvos premjerė.
Lenkijos premjeras M. Morawieckis sekmadienį taip pat susitiko su Estijos premjere Kaja Kallas, o po susitikimo su Lietuvos Vyriausybės vadove dar su vizitu lankysis Latvijoje.
