Prezidentūra tvirtina, kad sprendžiant vėl Seime diskusijas keliantį klausimą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, svarbiausia priimti politinį sprendimą.
„Yra tam tikra skola pirmajam mūsų atkurtos valstybės vadovui. Nepasakant iki galo, koks jo statusas buvo… Jeigu Seimas priimtų politinį sprendimą, manome, kad tai būtų priimtina visoms pusėms ir gal padėtų tašką tose diskusijose“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Šiame klausime yra didelė dalis ne tik mūsų vidaus politikos, bet ir istorijos. Kaip žinoma, Vytautas Landsbergis buvo pats pirmasis nepriklausomos Lietuvos, atkurtos Lietuvos Seimo pirmininkas. Kadangi tuo metu prezidento institucijos nebuvo, tai jis pagal susitarimą ėjo taip pat ir valstybės vadovo funkcijas. Žinoma, šis statusas buvo jau ne kartą aptarinėtas ir kažkada Konstitucinis Teismas yra pareiškęs savo nuomonę dėl to, diskusijos toliau tęsiasi“, – pridūrė ji.
Pavasario sesijos pabaigoje valdantieji įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą.
Registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Pirmadienį registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
Opozicijos atstovai kritiškai vertina šią valdančiųjų iniciatyvą ir paramos balsuojant nežada.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad opozicija artimiausiu metu imsis veiksmų dėl Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio pasisakymų, jam bendraujant su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiu pašnekovu.
Ekspremjeras tvirtina, kad nepaisant to, jog tai galima laikyti pasisakymu, tokie URK pirmininko pareiškimai tiesiog iliustruoja jo tikrąją nuomonę bei nepagarbą Lietuvos prezidento institucijai.
„Galima įvardinti kaip provokaciją, pačios formos nereikėtų diskutuoti, bet turinys daug pasako, ką žmonės galvoja realiai ir po to kalbasi žinodami, kad kalbasi privačiai. Tie pasisakymai yra pirmiausiai nepagarba prezidento institucijai, po to tokia keista leksika apie savo galimybes, įvardinant net tam tikrus kontaktus su galima mafija. Susireikšminimas beribis“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus prieš Seimo posėdį kalbėjo S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis keistais vadina ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus, užstojant Ž. Pavilionį.
„Keista, kad ir ministrė pirmininkė, ir partijos pirmininkas mąsto taip, kaip komiteto pirmininkas. Galbūt atvirkščiai turėtų būti“, – teigė ekspremjeras.
Pasak jo, šį konservatoriaus pasisakymą reikėtų vertinti ne kaip pavienį įvykį, o visame valdančiųjų politikos kontekste.
„Reikia žiūrėti kontekste. Ne iš vieno fakto. Visi tie skandalingi pasisakymai, kliurkos užsienio politikoje, manau, daro rimtą problemą. Valdantieji turėtų pagalvoti, ar tai nekenkia šalies interesams“, – svarstė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis mano, kad tai, ar Ž. Pavilioniui reikėtų palikti URK pirmininko postą, yra aukštus etikos standartus esą deklaravusių valdančiųjų klausimas.
„Tai yra valdančiųjų klausimas. Jie deklaravo prieš rinkimus apie aukštus moralės, etikos, skaidrumo standartus. Tai dabar tegul pavertina, ar tai atitinka, nekalbant apie profesinę kompetenciją“, – sakė jis.
S. Skvernelis tikino, kad „artimiausiu metu“ bus galima pamatyti, kokių konkrečių veiksmų opozicijoje esantys parlamentarai imsis Ž. Pavilionio atžvilgiu.
„Opozicija imsis veiksmų komiteto pirmininko atžvilgiu“, – tikino opozicijos lyderis, kartu pažymėdamas, jog klausimų kelia ne tik konservatoriaus pasisakymai, bet ir konkretūs veiksmai išvykus į komandiruotę.
„Tegul (Ž. Pavilionis – ELTA) sugrįžta į Lietuvą. Juo labiau ten yra ir kitų niuansų dėl asmeninių reikalų, komandiruotės ir lydinčiųjų dalykų“, – kalbėjo S. Skvernelis.
ELTA primena, kad daugiausiai dėmesio Lietuvos viešojoje erdvėje sulaukė įraše, kuriame su Rusijos opozicionieriais apsimetusiais provokatoriais bendravo URK pirmininkas, Ž. Pavilionio išsakyti teiginiai, esą nereikėtų kreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį užsienio politikos klausimais.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas tik simbolinis“, – iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio teigimu, šį pokalbį galima vertinti tik kaip provokaciją.
„Šio pokalbio turinys gali būti vertinamas tik vienareikšmiškai – tai manipuliatyvi provokacija, kurios auka gali tapti bet kuris Lietuvos politikas. Pasitikiu Žygimantu Pavilioniu, o tai, kad jis buvo pasirinktas provokacijų taikiniu, matyt, rodo, kad jo darbas ir iniciatyvos erzina, yra neparankios Kremliui, o Lietuvos balsas yra girdimas pasaulyje bei itin nervina režimus Rytuose“, – Eltai atsiųstame komentare sakė G. Landsbergis.
Tuo tarpu Prezidentūros reakcija kiek kitokia. Šalies vadovo patarėjo Rido Jasiulionio teigimu, vertinant Ž. Pavilionio pasisakymus prasminga atkreipti dėmesį ir į G. Nausėdos metiniame pranešime deklaruotus teiginius apie brandumą.
„Prezidento statusas yra apibrėžtas LR Konstitucijoje. Bandymai jį iškraipyti susilpnina tarptautines Lietuvos pozicijas. Prezidentas savo metiniame pranešime atkreipė dėmesį, jog Lietuvos užsienio politikos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo demokratijos brandumo šalies viduje: „Tik jausdamiesi stiprūs ir vieningi šalies viduje, įgysime daugiau užsienio politikos svertų. Galėsime įtaigiai kalbėti Europai ir pasauliui, burti sąjungininkus ir lemti tarptautinius sprendimus.“
Prezidentas mano, kad spręsti dėl Seimo komitetų vadovų tinkamumo eiti pareigas turi pats Seimas“, – Eltai atsiųstame komentare sakė R. Jasiulionis.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio pradžioje vykusi apklausa parodė, kad šalies gyventojai labiausiai pasitiki priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 87 proc.), policija (69 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Lietuvos kariuomene (69 proc.), Bažnyčia (68 proc.), Konstituciniu Teismu (67 proc.), Lietuvos banku (66 proc.), Lietuvos žiniasklaida (64 proc.).
Tuo tarpu didžiausią nepasitikėjimą lietuviai tradiciškai jaučia Seimui. Lietuvos parlamentu nepasitiki (67 proc.) dvigubai daugiau žmonių nei juo pasitiki (30 proc.).
Neigiamus vertinimo balansus (kai nepasitikima labiau nei pasitikima) taip pat turi teismai (pasitiki 45 proc., o nepasitiki 46 proc.), Vyriausybė (pasitiki 47 proc., o nepasitiki – 49 proc.) ir komerciniai bankai (atitinkamai 46 proc. ir 48 proc.). Tačiau pastarųjų institucijų vertinimo balansas yra tyrimo duomenų paklaidos ribose (3 proc.).
Lyginant su 2017 m. spalio pradžioje vykusio tyrimo rezultatais, labiausiai pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (5 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Vyriausybe, kariuomene ir „Sodra“, o 3 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių šalies žiniasklaida.
Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Diana Janušauskienė situaciją, kai visuomenė nepasitiki svarbiausiomis politikos institucijomis, aiškino tuo, kad demokratinei sistemai privalomos institucijos Lietuvoje dar neveikia pakankamai gerai, o ir pati demokratinė sistema šalyje yra palyginti, neseniai atsiradusi.
Anot mokslininkės, žmonės dar nepakankamai supranta demokratinių institucijų esmę. D. Janušauskienė teigė, kad panaši specifika būdinga daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybių.
Sociologės teigimu, situacija, kai Seimu nepasitiki labai didelė dalis visuomenės, gali reikšti paprasčiausiai tai, kad žmonės apskritai nelabai supranta, kam reikalingos partijos ir kokias funkcijas jos atlieka. D. Janušauskienė pažymėjo, kad mokyklose tam skiriama per mažai dėmesio.
Dar vienas svarbus momentas, kurį, aiškindama lietuvių nepasitikėjimą valstybės institucijomis, išskyrė sociologė, yra visuomenės koncentravimasis į tai, kas vyksta jų kasdieniame gyvenime. Tuo tarpu „toli“ esančių institucijų suvokimą suformuoja žiniasklaidos pranešimai. Retas kuris turi tiesioginį kontaktą su Seimo nariais ar politinėmis partijomis, pažymėjo D. Janušauskienė.
Apibendrindama D. Janušauskienė pabrėžė, kad yra abipusis ryšys tarp pasitikėjimo ir demokratijos. „Pasitikėjimas, viena vertus, reikalingas tam, kad demokratiniai institutai galėtų efektyviai veikti (pasitikėjimas sukuria bendradarbiavimo ryšį tarp piliečių ir demokratinių institucijų) ir kartu pasitikėjimas yra demokratinės sistemos legitimumo pagrindas“, – aiškino D. Janušauskienė.
Apklausa vyko 2017 m. spalio 25-lapkričio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1085 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?
Pasitiki
(%)
Nepasitiki
(%)
Neturi
nuomonės
(%)
1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba
87
11
2
2. Policija
69
23
8
3. Prezidento institucija
69
25
6
4. Lietuvos kariuomene
69
26
5
5. Bažnyčia
68
25
7
6. Konstituciniu Teismu
67
26
7
7. Valstybės sienos apsaugos
tarnyba
66
25
9
8. Lietuvos banku
66
29
5
9. Lietuvos žiniasklaida
64
34
2
10. Sodra
59
35
6
11. Valstybės saugumo
departamentu
58
25
17
12. Savivaldybėmis
56
40
4
13. Specialiųjų tyrimų tarnyba
52
34
14
14. Valstybės kontrole
52
35
13
15. Prokuratūra
50
40
10
16. Lietuvos Vyriausybe
47
49
4
17. Komerciniais bankais
46
48
6
18. Teismais
45
46
9
19. Profsąjungomis
42
40
18
20. Lietuvos Seimu
30
67
3
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas.