Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministerija (URM) praneša, kad Lietuvos atstovybėje Baltarusijoje teisėtu būdu prieglobsčio jau paprašė du asmenys.
„Asmenys, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje tai padaryti gali teisėtu būdu. Numatyta ir prašymų suteikti prieglobstį pateikimo užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarka. Šiuo metu ambasadoje Minske yra gauti 2 prieglobsčio prašymai“, – Eltą informavo užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
Ministro atstovės spaudai teigimu, šių asmenų prieglobsčio prašymai buvo nusiųsti Migracijos departamentui.
ELTA primena, kad Lietuva rugsėjo 22 d. sudarė galimybę prieglobsčio prašyti šalies ambasadoje Baltarusijoje.
Įsakyme numatoma, kad norėdamas gauti prieglobstį užsienietis ambasadoje turi pateikti raštišką prašymą, kelionės dokumento kopiją, teisėtą buvimą užsienio valstybėje ir kitus dokumentus, įrodančius prieglobsčio būtinybę. Prieglobsčio prašymą atstovybėje užsienietis turi pateikti asmeniškai, o nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnametystės sulaukusių šeimos narių.
Iki tol neteisėtai sieną su Baltarusija bandantys kirsti ir apgręžiami neteisėti migrantai Lietuvos pasieniečių buvo raginami prašyti prieglobsčio pasienio kontrolės punktuose.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sureagavo į „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio reikalavimą viešinti visus duomenis apie gautus bei išnagrinėtus prieglobsčio prašymus. Migracijos departamento vadovė teigia politiko pastabą priimanti kaip gerą priminimą šią informaciją paskelbti ir tikina, kad intencijos nuslėpti duomenis apie prieglobsčio prašymus nebuvo.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Priimu tai kaip pastabą ir labai gerą priminimą apie tai, kad taip, mes savo interneto puslapyje skelbiame statistinę informaciją apie prieglobsčio prašymus (…) ir per visą darbų gausą taip jau įvyko, kad už liepos, rugpjūčio mėnesius statistinės lentelės dar nepaskelbtos“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento vadovė tikina, kad departamentas tikrai neturi intencijos šiuos duomenis slėpti ir žada, kad statistinės lentelės su informacija apie prieglobsčio prašymus bus paviešintos artimiausiu metu.
Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad R. Karbauskio teiginiai, jog duomenų viešinimas yra įstatymo įpareigotas, nėra teisingi. Pasak jos, reguliariai viešinti duomenis, susijusius su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, paprasčiausiai yra Migracijos departamento nusistovėjusi praktika.
Nė vienam neteisėtam migrantui prieglobstis nesuteiktas
E. Gudzinskaitė atkreipia dėmesį, kad kol kas prieglobsčio prašymas nebuvo suteiktas nė vienam neteisėtai Lietuvos sieną kirtusiam migrantui.
„Kol kas priimta sprendimų, kalbant apie tuos, kurie sieną kirto neteisėtai, 617, ir iš jų nė vienam nesuteiktas prieglobstis“, – informavo ji.
Migracijos departamento direktorė sako, kad iš šių 617 prieglobsčio prašymų kelių dešimčių nagrinėjimas yra nutrauktas dėl to, kad neteisėti migrantai patys pareiškė norą grįžti į savo kilmės šalis. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„O kitiems bus taikomas išsiuntimas ir jie turės būti įsodinti į lėktuvą ir iškeliauti anksčiau ar vėliau iš Lietuvos“, – sakė Migracijos departamento direktorė.
79 migrantai jau paliko Lietuvą savo noru, per 50 tokios galimybės laukia
E. Gudzinskaitės teigimu, savanoriškai šiuo metu pageidaujančių iškeliauti, tačiau dar neišvykusių neteisėtų migrantų pirmadienio rytą buvo maždaug 55. Šiuo metu savo noru išvykusių asmenų, pasak jos, jau yra 79.
„Tai gera tendencija, kuri parodo, kad vis dėlto žmonės supranta, jog buvo apgauti, kad to tikslo, kurį norėjo pasiekti, jie nepasieks. Aš manau, kad turėtų dar daugiau, gausiau persigalvoti žmonių. Nes jau keli mėnesiai jie mato, kad iš Lietuvos išvykti galimybių nėra, plius, jie labai seka spaudą ir mato, kad net jeigu pavyktų ištrūkti iš apgyvendinimo vietų, klausimas, ar jiems pavyktų nusigauti iki Vakarų valstybių“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
Siekiama prieglobsčio prašymus išnagrinėti iki šių metų pabaigos
Parašyta įvertinti neteisėtų migrantų prieglobsčių nagrinėjimo spartą E. Gudzinskaitė pripažino, kad visada norėtųsi, kad darbai vyktų dar greičiau.
„Aišku, norisi, kad jis būtų dar spartesnis. Ir bet kuriuo atveju planuojame tą tempą spartinti. Kaip žinote, rugpjūčio mėnesį priėmėme naujų darbuotojų, pastiprinimą labai didelį – 56 iš viso, tai rugpjūčio mėnesį jie dar mokėsi, o jau šį mėnesį vis daugiau ir daugiau naujų darbuotojų pradeda dirbti savarankiškai“, – atkreipė dėmesį ji.
Todėl Migracijos departamento direktorė viliasi, kad neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymai bus išnagrinėti iki šių metų pabaigos.
„Ir tai rodo ir mūsų tempai. Jie pradėjo augti ir jie ateityje irgi augs. Tai, aš manau, per kelis mėnesius. Realus planas, kad mes turėtume su visu srautu susitvarkyti iki metų galo“, – teigė E. Gudzinskaitė. Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad opozicinių „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), Migracijos departamentą bei Valstybės sienos apsaugos tarnybą, prašydamas viešinti visus duomenis apie gautus bei išnagrinėtus prieglobsčio prašymus.
„Migracijos departamentas iki liepos mėnesio viešai, kas mėnesį, skelbdavo duomenis apie Lietuvoje gautus bei nagrinėjamus prieglobsčio prašymus. Liepos mėnesį skelbimas buvo nutrauktas, ir informacija tapo neprieinama departamento tinklapyje, nors prievolę kas mėnesį viešinti tokią informaciją numato Migracijos departamento vadovo įsakymas“, – piktinosi R. Karbauskis.
R. Karbauskio teigimu, toks informacijos slėpimas nuo visuomenės bei sprendimus priimančių politikų ne tik kad neatitinka viešumo ir skaidrumo principų, bet ir kompromituoja VRM bei kelia abejones jos veiksmais.
Prie sienos su Baltarusija VSAT pareigūnai sulaikė 58 neteisėtus migrantus. VSAT nuotr.
Švenčionių ir Ignalinos rajonuose pasieniečiai sulaikė į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai įžengusius 58 migrantus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams iš viso įkliuvo keturios tokių užsieniečių grupės.
Šeštadienio pavakarę ir vakare VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio užkardos pareigūnai Švenčionių rajone sulaikė ką tik į Lietuvą patekusias dvi migrantų grupes po penkis asmenis.
Sekmadienio naktį Ignalinos rajone tos pačios rinktinės Puškų pasienio užkardos pasieniečiai irgi sulaikė dvi iš Baltarusijos įėjusias asmenų grupes – 21 ir 27 asmenis.
Iš viso sulaikyti 58 migrantai. Pirminiais duomenimis, didžioji dauguma jų neturi dokumentų. Tarp sulaikytųjų yra įvairaus amžiaus moterų, vyrų, nepilnamečių ir mažamečių. Užsieniečiai Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio.
Visiems sulaikytiesiems bus atliekami testai dėl COVID-19. Nustatinėjamos užsieniečių tapatybės. Jie apgyvendinami įvairiuose VSAT padaliniuose.
Įvykiai tiriami, jų aplinkybės tikslinamos.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 387 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių. Šis skaičius yra beveik penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.
Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104.
Pastaruoju metu išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams padeda pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos ir Šaulių sąjungos.
Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.
Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė kontroversišką ir ilgai lauktą migracijos susitarimą, kuriuo siekiama reformuoti fragmentišką ir perkrautą prieglobsčio prašymo sistemą.
Planą dar svarstys ES šalių lyderiai ir Europos Parlamentas, kol kas nėra iki galo aišku, ar jis bus patvirtintas.
Ryškiausias EK plane atsispindintis siekis – vykdyti daugiau prieglobsčio prašytojo statuso negavusių migrantų sugrąžinimų į šalis, iš kurių atvyko, taip pat parodyti daugiau solidarumo kitoms ES šalims.
EK sieks vykdyti išankstinio „skryningo“ procedūrą. Prieglobsčio prašytojams atvykus prie ES šalių sienų, butų atliekama jų sveikatos apžiūra ir saugumo patikra, paimami atvykėlių pirštų antspaudai. Tada būtų sprendžiama, ar jų byla patenka į pagreitinto sprendimo kategoriją, ar, vis dėlto, įprasto. Toks patikros procesas užtruktų daugiausiai penkias dienas, teigė EK.
Jei prieglobsčio prašytojai atvyksta iš šalies su mažu migrantų priėmimo rodikliu – Komisija siūlo mažiau nei 20 proc. – jiems turėtų būti taikoma pagreitintas procesas, kuris truktų iki 12 savaičių. Jei sprendimo nepavyktų priimti per 12 savaičių, jie būtų siunčiami į ES šalį, kurioje būtų vykdoma prieglobsčio suteikimo procedūra. Jei jų prieglobsčio prašymas yra atmestas, jie būtų išsiunčiami atgal, teigė EK.
Plane taip pat raginama imtis solidarumo ir skaidriau dalytis atsakomybe dėl migrantų. EK pristatė trijų bangų principą, kuriuo valstybės įpareigojamos padėti daugiau migrantų priėmusioms šalims. Svarbiausia, kad numatomas nuolatinis mechanizmas, o ne vienkartiniai migrantų perkėlimai. Įprastu laikotarpiu migrantai iš šalies, į kurią jie atvyko gali būti priglaudžiami savanoriškai. Tačiau kai vienos iš šalių migrantų priėmimo schema yra perkrauta, migrantų dalijimasis tampa privalomas. Galiausiai, trečiu atveju, krizės situacijos akivaizdoje, pavyzdžiui, esant tokiam migrantų antplūdžiui, koks buvo 2015 m., EK gali įpareigoti valstybes nares prisiimti teisinę atsakomybę už deportacijas.
EK taip pat nori plėsti bendradarbiavimą su kitomis, ne ES šalimis. Tokiu būdu siekiama, kad migrantai pirmiausia atvyktų į kitas teritorijas, o ne į ES. Dėl šios priežasties EK žada stiprinti paramą migrantus priimančioms ne ES valstybėms, kad jose būtų sukurta naujų darbo vietų ir daugiau migrantų pasiliktų gyventi už ES ribų.
Vis dėlto, sienų kontrolės griežtinimas ir išankstinis tikrinimas kelia nemažai klausimų žmogaus teisių atžvilgiu, o aktyvistai teigia, jog tokie apribojimai kelia grėsmę pamatinei teisei ieškoti apsaugos.
Gerai žinomas čečėnų tinklaraštininkas, Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo kritikas Tumsas Abdurachmanovas pranešė, kad Lenkijoje buvo mėginta pasikėsinti į jo gyvybę, skelbia „The Guardian“.
T. Abdurachmanovas internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis matomas visas susitaršęs ir sunkiai kvėpuojantis. Šalia jo matyti kitas kruvinas vyras.
„Kas tave siuntė? Iš kur atvykai?“, – klausia tinklaraštininkas ir parodo plaktuką, kuriuo užpuolikas norėjo jį nužudyti.
Ant žemės gulintis sužalotas vyras atsakė, kad atvyko iš Maskvos jo užpulti. „Jie davė man tavo adresą. Jie paėmė mano motiną“, – pridūrė užpuolikas.
Švedijoje įsikūrusi čečėnų teisių gynimo organizacija „Vayfond“ nurodė, kad tai buvo pasikėsinimas nužudyti.
Pasak T. Abdurachmanovo brolio Muchamado, brolis paguldytas į ligoninę, bet jo sužalojimai nesunkūs. Užpuolikas – taip pat ligoninėje.
34 metų T. Abdurachmanovas yra vienas iš labiausiai žinomų ir atvirai pasisakančių R. Kadyrovo kritikų. R. Kadyrovas yra Čečėnijos – Rusijos Federacijos respublikos Kaukaze lyderis.
Sulaukęs grasinimų iš čečėnų pareigūno, susijusio su R. Kadyrovu, 2015 metais tinklaraštininkas išvyko iš Čečėnijos. Sakartvelui atsisakius suteikti prieglobstį, jis išvyko į Lenkiją ir apsistojo nežinomoje vietoje bei siekė gauti čia prieglobstį. 2018 metais Lenkijos vidaus reikalų ministerija atmetė jo prašymą.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pasmerkė Lenkijos sprendimą. Pasak organizacijos, jei T. Abdurachmanovas būtų deportuotas, jam grėstų “labai reali kankinimų grėsmė“.
Bolivija paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę. EPA-ELTA nuotr.
Ispanijos vyriausybė nusprendė išsiųsti tris Bolivijos diplomatus, atsakydama į šios šalies sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis kelis karalystės diplomatus. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „El Pais“.
Anksčiau Bolivijos laikinoji prezidentė Jeanine Añez pareiškė, kad šalies vyriausybė po incidento prie Meksikos ambasadoriaus rezidencijos La Pase paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę bei dar kelis ispanų diplomatus.
„Vyriausybė, kuriai aš vadovauju, priėmė sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę Marią Teresą Mercado, Ispanijos reikalų patikėtinę Cristiną Borreguero ir Ispanijos konsulą Bolivijoje Alvarą Fernandezą“, – pareiškė ji per spaudos konferenciją.
Penktadienį šalies policija neįleido į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją La Pase asmenų, lydėjusių Ispanijos reikalų patikėtinę Bolivijoje. Pasak policininkų, žmonės, mėginę patekti į pastatą kartu su diplomate, slėpė savo veidus nuo pareigūnų.
Be trijų minėtų diplomatų, Boliviją per 72 valandas turi palikti asmenys, incidento metu lydėję Ispanijos reikalų patikėtinę. „Ši Meksikos ir Ispanijos vyriausybių atstovų grupė pažeidė Bolivijos suverenitetą, pažemino boliviečių tautos ir šalies vyriausybės orumą“, – pridūrė laikinoji prezidentė.
J. Añez taip pat pavadino „nepagrįstais“ paaiškinimus, kuriuos pateikė Ispanijos diplomatai. Pasak jų, Ispanijos reikalų patikėtinė atvyko į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją „su mandagumo vizitu“.
Penktadienio incidentas dar labiau pablogino jau ir taip įtemptus Meksikos ir Bolivijos santykius. Meksikos URM vadovas Marcelas Ebrardas ketvirtadienį pranešė, jog jo šalis ketina kreiptis į tarptautinį teismą dėl Bolivijos teisėsaugos institucijų veiksmų – jų pareigūnai apsupo Meksikos ambasadą La Pase, kurios teritorijoje rado prieglobstį keli buvę Bolivijos ministrai. Dabartinė šalies valdžia yra išdavusi jų arešto orderius pagal kaltinimą maišto kurstymu ir terorizmu.
Pirmadienį Bolivijos URM vadovė Karen Longaric pareiškė, kad šalies vyriausybė neketina nutraukti diplomatinių santykių su Meksika ir Ispanija.
Turkijos pareigūnai rugsėjo viduryje sulaikė advokatą, bendradarbiavusį su Vokietijos ambasada Ankaroje. Tai trečiadienį pranešė Vokietijos savaitraštis „Spiegel“, remdamasis savo šaltiniais diplomatų sluoksniuose.
Diplomatinė atstovybė paprašė advokato paslaugų, kad gautų informacijos apie kelis Turkijos piliečius, kurie anksčiau paprašė prieglobsčio Vokietijoje. Teisininkas siuntė paklausimus Turkijos policijai ir prokuratūrai, kad sužinotų, ar šiems prieglobsčio prašytojams gresia baudžiamosios bylos, jeigu jie būtų deportuoti iš VFR. Gautus duomenis Vokietijos URM perduodavo Migracijos ir pabėgėlių reikalų žinybai.
„Spiegel“ žiniomis, Turkijos pareigūnai įtaria teisininką šnipinėjimu. Savo ruožtu Vokietija būgštauja, kad Turkijos valdžia gaus prieigą prie maždaug 50 pabėgėlių duomenų. Vokietijos URM pasmerkė turkų advokato sulaikymą ir pavadino šį žingsnį „nesuprantamu“.
Švedijos Upsalos miesto teismas pirmadienį atmetė prašymą išduoti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o arešto orderį.
47-erių vyras kaltinamas 2010 metais Švedijoje išprievartavęs moterį. Jis visad tai neigė. Prokuratūra 2017-aisiais nutraukė tyrimą, tačiau gegužės viduryje vėl jį atnaujino. Kitiems kaltinimams Švedijoje suėjusi senatis.
Australijoje gimęs J. Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai. Jis visad tikino, kad kaltinimai Švedijoje yra tik dingstis jį suimti ir išduoti JAV.
Šių metų balandžio 11-ąją J. Assange’as galiausiai buvo suimtas, kai Ekvadoro vyriausybė atėmė iš jo prieglobsčio statusą. Netrukus po to jis buvo nuteistas 50 savaičių kalėti, nes pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
Antradienį Suomijos Raisijo mieste prieglobsčio prašytojas mėgino susideginti policijos pastate. Tai pranešė regiono policijos valdybos spaudos tarnyba.
„Apie 10 valandą ryto atėjęs į policijos skyrių užsieniečių reikalams prieglobsčio prašytojas pareikalavo tučtuojau išnagrinėti jo bylą. Kadangi jo situacija nebuvo tokia, kad ją iškart reikėtų pradėti svarstyti, jis prarado savitvardą“, – sakoma pranešime.
Į incidento vietą atskubėjo policijos patrulis, kuriam pavyko įtikinti vyrą palikti skyrių, bet policijos pastato vestibiulyje jis išsitraukė iš kuprinės kanistrą su degiu skysčiu ir juo apsipylė.
„Pareigūnai sulaikė vyrą, jam dar nespėjus savęs padegti“, – sakė policijos atstovai. Prieglobsčio prašytojas nugabentas į ligoninę. Nepranešama, iš kur jis atvyko į Suomiją.
