priesaikos sulaužymas

Aktualijos

Antradienį Seimui planuojama pateikti Konstitucijos 74 straipsnio pataisą, kuri atvertų Rolandui Paksui kelią į Seimą.
 
Šią 95 įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių inicijuotą pagrindinio šalies dokumento pataisą pristatys Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
 
Projektu siūloma papildyti Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.
 
Pagal projektą, toks asmuo negali būti renkamas Respublikos prezidentu, taip pat negali eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
 
Teikiamais Konstitucijos pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus.
 
Siūlomas 10 metų draudimo būti renkamam Seimo nariu terminas, projekto autorių nuomone, būtų proporcingas ir leistų tinkamai atsižvelgti į EŽTT sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą pateiktus išaiškinimus dėl „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą ribojimo.
 
„Pagal siūlomą Konstitucijos 74 straipsnio papildymą šis EŽTT sprendimas būtų įvykdytas visa apimtimi. Kartu pastebėtina, kad įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas asmeniui, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą būti renkamam tik Seimo nariu. Taigi įstatymo projekte nurodoma, kad toks asmuo negalės eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Be to, atsižvelgiant į Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią asmuo gali būti renkamas Respublikos prezidentu, jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu, įstatymo projekte atskirai nurodoma, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos prezidentu“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
 
Beje, priėmus Konstitucijos pataisą, Seimui reikės pakeisti ir Seimo rinkimų įstatymą.  
 
Tarp 95 Seimo narių, kurie teikia Konstitucijos pataisą, yra Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Gabrielius Landsbergis, Julius Sabatauskas, Vanda Kravčionok, Vytautas Kamblevičius, Ramūnas Karbauskis, Rimantas Sinkevičius, Algirdas Butkevičius, Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas, Viktorija Čmilytė- Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Ingrida Šimonytė, Aušrinė Armonaitė.
 
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
 
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.24; 08:58
Aktualijos

Adolfas Ramanauskas – Vanagas

Pirmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas, apkaltinęs partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą nekaltų civilių žudymu, sulaužė tarybos nario priesaiką.

„Teikiame išvadą pripažinti, kad V. Titovas savo veiksmais (…) sulaužė savivaldybės tarybos nario priesaiką“, – paskelbė teisėjų kolegijos pirmininkas Gintaras Kryževičius.

„Mes remiamės iš esmės tais pačiais principais, kuriuos labai plačiai dėstė Konstitucinis Teismas ir pripažinome, kad priesaikos sulaužymas šiuo atveju yra jo (V. Titovo. – ELTA) neteisėti veiksmai. Šmeižikiško, sąmoningai nesąžiningo elgesio negalima toleruoti, tai yra pripažinęs Konstitucinis Teismas. Mes manome, kad tokie veiksmai, kuriuos atliko V. Titovas, žemina Adolfo Ramanausko-Vanago gerą vardą bei garbę ir jo šeimos narių orumą. Politikas padarė teisės pažeidimus, kurių pagrindu mes pripažinome, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei įstatymus ir dėl to padarėme išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog jis sulaužė priesaiką“, – po išvados paskelbimo komentavo G. Kryževičius.

Šis teismo sprendimas negali būti skundžiamas.

Rugsėjo mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pateikti išvadą dėl savivaldybės tarybos nario priesaikos sulaužymo. Pasak savivaldybės, V. Titovo veiksmai viešai menkinant Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą ir jo atminimą skleidžiant žinomai neteisingą informaciją apie šį asmenį, prieštarauja Konstitucijai ir pažeidžia Lietuvos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus elgesio principus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos teigimu, tokie savivaldybės tarybos nario veiksmai gali būti laikomi savivaldybės tarybos nario priesaikos sulaužymu.

Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad liepos 18 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Titovas diskusijoje dėl partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo viešai pareiškė, kad A. Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkstančiai piliečių ir vaikų, o pats A.Ramanauskas-Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.

V. Titovas nepripažįsta sulaužęs tarybos nario priesaiką ir teigia esąs nepagrįstai persekiojamas.

Klaipėdoje V. Titovas įregistravo visuomeninį rinkimų komitetą bei ketina dalyvauti kovo mėnesį vyksiančiuose mero rinkimuose.

ELTA primena, kad A.Ramanauskas-Vanagas buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) ginkluotųjų pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, brigados generolas.

1949 metais su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Jis buvo suimtas 1956 m. ir sovietų pareigūnų kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

Minint valstybės atkūrimo šimtmetį ir A. Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, Seimas vienabalsiai pritarė deklaracijai paskelbti A. Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu.

A.Ramanausko-Vanago palaikai šiais metais buvo rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. A. Ramanausko-Vanagas palaidotas Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 07:12

Aktualijos

Seimo opozicija inicijuoja neeilinį Seimo posėdį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo opozicija inicijuoja neeilinį Seimo posėdį ir teikia rezoliuciją dėl Sauliaus Skvernelio įvykdytų Lietuvos teisės aktų pažeidimų bei galimo priesaikos sulaužymo.

„Drauge su frakcijų kolegomis ir frakcijų seniūnais apsisprendėme kviesti neeilinį Seimo posėdį, turbūt kitą antradienį, kurio metu pristatysime Seimo rezoliucijos projektą“, – žurnalistams sakė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, komentuodamas ketvirtadienį vykusį Seimo konservatorių, Socialdemokratų partijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijų posėdį. 

Rezoliucijos projekte pažymima, kad spalio 16 d. Seimo plenariniame posėdyje ministras pirmininkas S. Skvernelis, atsakydamas į Seimo narių iš anksto raštu užduotus klausimus, pateikė melagingą informaciją, atsisakė atskleisti prašomą informaciją apie galimai sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo aplinkybes bei sąmoningai klaidino Seimo narius apie Konstitucijoje, įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas Vyriausybės ir Vyriausybės kanceliarijos teises ir pareigas.

Remiantis rezoliucijoje išsakytais faktais ir primenant, kad ministras pirmininkas savo duotoje priesaikoje buvo įsipareigojęs Lietuvos Respublikai „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ bei „sąžiningai tarnauti demokratijai”, konstatuojama, kad ministras pirmininkas savo sąmoningais veiksmais galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, kad „neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“, taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, apribodamas informacijos laisvę ir teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų bei sudarydamas sąmoningas kliūtis žurnalistams atlikti profesinę pareigą.

„Tokiais veiksmais premjeras sąmoningai siaurina demokratijos ir žodžio laisvės bei teisės į informaciją erdvę, o tai galimai prieštarauja premjero priesaikoje duotiems įsipareigojimams. Todėl Seime bus svarstoma rezoliucija, kurioje ministras pirmininkas raginamas nedelsiant išsklaidyti abejones dėl galimo duotos priesaikos sulaužymo ir konkrečiais sprendimais įrodyti, kad premjeras sąžiningai tarnauja demokratijai. S. Skvernelis taip pat raginamas nedelsiant imtis veiksmų, kad sunaikintas Vyriausybės pasitarimo įrašas būtų atkurtas ir būtų sudaryta galimybė visuomenei bei žiniasklaidai su juo susipažinti“, – rezoliucijos projektą komentavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G. Landsbergis.

Seimo rezoliucijos projekte rekomenduojama Seimo valdybai ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetui, vykdant parlamentinę kontrolę, išsiaiškinti, kodėl Vyriausybės kanceliarija savo veikloje nesilaiko Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamente nustatytų prievolių, taip pat įvertinti ar Vyriausybės kancleris, vadovaudamas Vyriausybės kanceliarijai, tinkamai atlieka savo pareigas.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas sakė, kad bus siekiama premjero S. Skvernelio ir Vyriausybės kanceliarijos vadovo Algirdo Stončaičio veiksmų ištyrimo. 

„Mes labai aiškiai matome, kad Vyriausybės kanceliarija turi savo reglamentą, kuriuo vadovaujantis pasitarimų medžiaga, įrašas turėtų būti išsaugotas ir turi būti saugomas gana ilgai. Turime aiškiai žinoti, ar institucija vadovaujasi norminiais aktais, kurie parašyti, ar vadovas galbūt viršijo įgaliojimus“, – žurnalistams sakė J. Olekas.

Ketvirtadienį į trijų opozicinių frakcijų posėdį kviesti premjeras S. Skvernelis ir Vyriausybės kancleris A. Stončaitis neatvyko.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-19

Politinės intrigos

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Įtampa Seime dėl premjero ištrinto pasisakymo neatslūgsta. Premjero Sauliaus Skvernelio atsakymais likusi nepatenkinta opozicija toliau atakuoja ministrą pirmininką klausimais ir priekaištais, kad šis vengia prisiimti atsakomybę dėl ažiotažą sukėlusios istorijos. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, vertindamas premjero elgesį, Seimo salėje net išrėžė, kad šis savo elgesiu rodo, jog yra arba melagis, arba tiesiog bailys.

G. Landsbergis neslėpė pasipiktinimo, kad premjeras nedalyvavo opozicijos frakcijų pasitarime, kuriame prašyta atsakyti į klausimus, į kuriuos, pasak jo, S. Skvernelis neatsakė antradienį. 

„Šiandien buvote kviestas antrą valandą į bendrą opozicinių frakcijų pasitarimą. Atsakinėdamas salėje iš tribūnos vengėte atsakyti į klausimus, išsisukinėjote ir netgi melavote, kad jums negalioja Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas. Giriatės, kad turite teisininko išsilavinimą ir turite žinoti, kad teisės aktai, kaip ir įstatymai, galioja visiems piliečiams vienodai“, – Vyriausybės valandoje į ministrą pirmininką kreipdamasis kalbėjo G. Landsbergis. 

Konservatorius klausė premjero, ar jis suprantantis, kad atsisakydamas diskutuoti apie kylančius klausimus su opozicija gali nepalikti kitos išeities, kaip tik imtis formalių nepasitikėjimo procedūrų.

S. Skvernelis atsakydamas G. Landsbergiui kartojo, kad jis elgiasi taip, kaip numato įstatymai.

„Jūs, sakydamas, kad aš sakau netiesą, sakote netiesą, nes Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi visais įstatymais“, – pabrėžė premjeras. Kartu jis pažymėjo, kad opozicijos kvietimas nebuvo suderintas ir tinkamai paruoštas, laikantis tvarkos. Pasak jo, apie kvietimą jis sužinojo tik iš žiniasklaidos.

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

G. Landsbergis neatlyžo ir tvirtino, kad su premjero sekretoriatu viskas buvo suderinta ir net gautas patvirtinimas, jog opozicijos klausimai gauti.

„Tai, ministre pirmininke, jūs arba melagis, arba bailys“, – į ministrą pirmininką žvelgdamas rėžė G. Landsbergis. Seime kilus šūksniams, premjeras sugebėjo susivaldyti ir atsakė, kad susilaikysiąs nuo komentaro. 

ELTA primena, kad žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje.

Viešojoje erdvėje teigiama, kad premjeras visuomenės dėmesio sulaukusiame Vyriausybės pasitarime itin grubiai pasisakė apie žurnalistus ir, žiniasklaidą priskyręs verslui, teigė, kad jam duomenų teikti nemokamai nereikia.

Antradienį iš Seimo tribūnos premjeras S. Skvernelis aiškino, kad pasitarimų garso įrašai, jų darymas ir saugojimas nėra Vyriausybės kanceliarijos viešoji funkcija, tokie įrašai nėra nurodyti Vyriausybės kanceliarijos dokumentacijos plane.

Seimo opozicinių frakcijų šis premjero paaiškinimas neįtikino, todėl aiškino, kad inicijuos skubias teisines ir politines konsultacijas dėl Vyriausybės vadovo atsakomybės.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-18

Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį patvirtino šešis kandidatus į Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Tai – Irena Haase (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai), Vigilijus Jukna (Darbo partija), Giedrius Surplys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, žemės ūkio ministras), Paulius Visockas (Lietuvos socialdemokratų partija) bei save išsikėlęs Mindaugas Bastys. Tačiau VRK dėl M. Basčio dar kreipsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir aiškinsis, ar jis savo anketoje nepateikė melagingų parodymų.

Dėl M. Basčio VRK jau kreipėsi į Gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centrą norėdama išsiaiškinti, ar jis bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis. Atsakymas buvo neigiamas. Bet, pasak V. Semeškos, reikia kreiptis į atitinkamą instituciją šiuo klausimu – tai į VSD.

„Reikia sulaukti VSD atsakymo, ar kandidatas nepateikė melagingų parodymų savo anketoje. Rezistencijos centras neturi realios informacijos, jie remiasi istoriniais faktais. O mes kalbame apie šių metų įvykius, ir šią informaciją turi VSD“, – teigė VRK narys V. Semeška.

Šiuo klausimu VRK balsavo vienbalsiai ir artimiausiu metu bus kreiptasi į VSD.

Parašus į naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje Nr. 64 rinko 8 kandidatai. Turėjo surinkti ne mažiau kaip 1000 Zanavykų apygardos rinkėjų parašų. Pasak VRK, du iš jų – Laura Radzevičiūtė (Lietuvos centro partija) ir Haroldas Glauzeris (Lietuvos laisvės sąjunga) nesurinko reikiamo skaičiaus parašų.

Į VRK posėdį atėjęs Seimo narys Naglis Puteikis išreiškė norą, kad L. Radzevičiūtės parašai būtų perskaičiuoti dalyvaujant VRK nariui bei vienam Lietuvos centro partijos nariui. VRK sutiko perskaičiuoti balsus.

ELTA primena, jog Konstitucinis Teismas pripažino, kad M. Bastys, nuslėpdamas savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Už M. Basčio pašalinimą iš Seimo kovo mėnesį balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 susilaikė, 11 balsų buvo sugadinta. Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Nepašalintas apkaltos būdu, M. Bastys turi galimybę toliau dalyvauti rinkimuose į Seimą.

M. Bastys, sulaukęs aukščiausių šalies vadovų spaudimo, kovą pranešė pats pasitraukiąs iš Seimo nario pareigų.

Seimo nario rinkimai Zanavykų apygardoje vyks rugsėjo 16 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.15; 07:26

Aktualijos

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Po nepavykusios apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis paragino parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką trauktis iš pareigų. Konservatorių lyderis sako, kad tokiu atveju opozicijos durys jam būtų atviros.

G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Seimo valdančiosios daugumos balsavimas rodo tik tai, jog valdančioji dauguma nepasitiki Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku V. Baku bei paragino V. Baką trauktis iš komiteto pirmininko pareigų, nes jo vadovaujamo komiteto išvados dėl minėto Seimo nario apkaltos visiškai prieštaravo šiandieninės apkaltos rezultatams.

„Po tokio Seimo daugumos balsavimo, manau, kad NSGK pirmininkas nebeturi valdančiosios daugumos pasitikėjimo ir nebegali užimti Lietuvos saugumui ypač svarbaus komiteto pirmininko posto. Jei V. Bakas apsispręstų apskritai trauktis tiek iš NSGK pirmininko posto, tiek iš Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, opozicijos durys jam būtų atviros“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Nepavykusią apkaltą Seimo nariui M. Basčiui jis įvertino kaip Tėvynės išdavystę. 

Gabrielius Landsbergis. LRS nuotr.

„Tokius balsavimo rezultatus vertinu kaip šios Seimo daugumos išreikštą aiškią poziciją, kad Lietuvos Respublikos Seimas nesugeba, o gal ir sąmoningai nenori atsiriboti nuo galimų Kremliaus agentų, leidžiančių sau laisvai vaikščioti po Seimo rūmus. Tuo pačiu pasauliui valdantieji išsiuntė signalą, kad jiems visiškai priimtina laužyti priesaiką valstybei ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją bei visiškai pateisinama atstovauti ne Lietuvos Respublikos, bet mūsų valstybei priešiškos valstybės interesams“, – pažymėjo G. Landsbergis.

2017 m. balandžio 18 dieną Seimas patvirtino NSGK atlikto Seimo nario M. Basčio veiklos ir ryšių tyrimo išvadas, kuriose buvo pasakyta: „Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“.

2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad Seimo narys M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Antradienį per slaptą balsavimą M. Bastys išsaugojo Seimo nario mandatą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 06:40

Politinės intrigos

Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Konstitucinis Teismas, penktadienį paskelbęs išvadą dėl Seimo paklausimo, ar Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos, prieštarauja Konstitucijai, konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, M. Basčio ryšiai galėjo padaryti žalos valstybei, todėl teismo sprendimą reikia įgyvendinti ir vykdyti tinkamai.

„Teismo sprendimą dėl M. Basčio turime vykdyti ir įgyvendinti – veiksmai prieštarauja Konstitucijai, todėl klausimų čia nelieka“, – žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Pats Seimo Pirmininkas teigia jau du kartus raginęs M. Bastį atsisakyti Seimo nario mandato, tačiau parlamentaras, teigia V. Pranckietis, vis tiek ruošiasi eiti į slaptą balsavimą ir įrodyti savo tiesą.

„Su Basčiu kalbėjau du kartus – tada, kai tik prasidėjo šis procesas, ir dabar, po teismo nuosprendžio. Klausiau, koks jo sprendimas, tačiau jis atsisakyti mandato nesiruošia – teigia eisiąs į slaptą balsavimą“, – komentavo V. Pranckietis.

Seimo vadovas patikino, kad pavasario sesijos metu balsuos už M. Basčio apkaltą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako teigimu, argumentai dėl neva nesuprasto klausimo yra tik viena iš daugumos sudedamųjų, kur nusižengė M. Bastys.

„Šis procesas – daugybės žmonių indėlis. Tyrimu labai domisi ir Skandinavijos šalys, estai, latviai. Po teismo sprendimo akivaizdu, kad politikas turėjo ryšių, kurie yra nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, ir tai yra nepriimtina. Tas jo „nesuprastas klausimas“ buvo tik vienas iš daugelio darinių – buvo ir slaptų susitikimų, ir kitų galimai žalą valstybei dariusių aspektų“, – kalbėjo V. Bakas.

ELTA penktadienį skelbė, kad Konstitucinis Teismas aiškinosi, ar Seimo narys M. Bastys, atsakydamas į klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju ir taip kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis. Taip pat buvo vertinama, ar M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje.

Konstitucinio Teismo, kaip ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos teigimu, M. Basčio veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas ir atitinkamai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Per apklausas Valstybės saugumo departamente, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir komisijos posėdžiuose M. Bastys vengė atsakyti į užduodamus klausimus, davė skirtingus parodymus ir paaiškinimus.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo paklausimą, ar Seimo nario M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas žodinio proceso tvarka viešame posėdyje baigė nagrinėti gruodžio 5 dieną.

Kaip jau skelbta, birželio 6-ąją Seimas, pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, apsisprendė dėl apkaltos Seimo nariui M. Basčiui pradžios.

Seimas taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

M. Bastys anksčiau neigė jam inkriminuojamus kaltinimus, o po teismo sprendimo Seimo nario mandato atsisakyti neketina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.24; 06:37

jonas-burokas
Aktualijos

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2013 m. sausio 8 d. kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininką, Premjerą ir į Seimo narius dėl teisinės atsakomybės už galimą priesaikos Valstybei sulaužymą ir dėl to gresiančią apkaltą.

Pateikiame kreipimosi tekstą:

Visi naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariai, premjeras ir vyriausybės ministrai iškilmingai, transliuojant per Lietuvos Televiziją ir Lietuvos Radiją, prisiekė saugoti Lietuvos Nepriklausomybę, kartodami kad saugos valstybės teritorinį vientisumą.

Lietuvą supančioje geopolitinėje aplinkoje tai ypač svarbi priesaikos norma, nes atkuriant Nepriklausomybę buvo labai ryškus iš užsienio palaikomas siekis suskaldyti Lietuvą gabalais ir ją politiškai dezintegruoti, kaip kad 1940 m. atsitiko Suomijoje ir jau mūsų laikais – Moldovoje.

Continue reading „LLKS perspėjimas dėl galimo priesaikos sulaužymo” →