VDU Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vokietijos kancleriui patvirtinus, kad Vokietija aprūpins Ukrainą koviniais tankais „Leopard 2“, taip pat davus leidimą kitoms šalims Ukrainai perduoti tankų, Rusijoje išaugo propagandos banga. Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio teigimu, dabar Rusijos priešu tapo ne tik Ukraina, bet ir visos NATO bei Europos Sąjungos (ES) šalys.
Anot profesoriaus, tai yra ir proga Rusijai pagerinti savo reitingus šalyje, nes, pastaruoju metu, propagandos populiarumas šalyje ėmė mažėti.
„Priešu dabar tapo visas NATO, ES, o ne tik Ukraina. Net didysis globalusis pasaulis bet kokia proga bus kaltinamas kažkokiais tai įvykiais, niekada nesigilinama į technines ar technologines detales“, – LRT radijui teigė profesorius G. Mažeikis.
Pasak jo, informacinio triukšmo Rusijoje tikslas – įtampos didinimas santykiuose su ES ir JAV.
„Tai, žinoma, kad šitas triukšmas yra tik prielaida tam, kad vėl galėtų grasinti galbūt patys savo nešvariomis branduolinėmis akcijomis atominėse branduolinėse elektrinėse arba vėl grasinant naudoti taktinį branduolinį ginklą. Bet kokiu atveju, Rusijos tikslas yra labiau eskaluoti, tai yra padidinti įtampą santykiuose su ES ir JAV“, – akcentavo profesorius.
Anot G. Mažeikio, Rusijoje pastaruoju metu mažėja skleidžiamos propagandos populiarumas, todėl įvairios dezinformacinės žinutės apie tai, kad „Leopard 2“ tankai gali virsti „nešvaria atomine bomba“, yra pastangos pagerinti savo reitingus.
„Ir kadangi propagandos populiarumas pradėjo pastaruoju metu Rusijoje kristi, tai rodo įvairūs jų medijų tyrimai, tai šiuo atveju yra didelė proga pagerinti savo reitingus“, – pabrėžė profesorius.
G. Mažeikio teigimu, ši Rusijos skleidžiama propaganda neturėtų persikelti į Lietuvą. Propaganda
„Na, aš nemanau, kad labai stipriai persikels, atmenant tai, kad šito karo metu, skirtingai nei COVID-19 pandemijos metu, mes nematome tokios labai stiprios koreliacijos, kad, pavyzdžiui, jeigu Rusijoje pasirodo kažkokia žinutė, tai būtinai ji kažkokiu perverstu būdu būtinai atkeliaus iki Lietuvos“, – akcentavo profesorius.
Anot jo, tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra mažas procentas žmonių, kurie palaiko Rusiją – vos 2–3 proc., todėl tikėtis naujos dezinformacijos bangos Lietuvoje nereikėtų.
ELTA primena, kad O. Scholzas trečiadienį paskelbė, jog Vokietija perduos Ukrainai 14 kovinių tankų „Leopard-2-A6“. Kancleris taip pat nurodė, kad Berlynas duos leidimą šalims partnerėms, norinčioms nusiųsti Kyjivui „Leopardų“ iš savo atsargų.
Jungtinės Karalystės premjeras Rishis Sunakas jau prieš pusantros savaitės paskelbė, kad perduos Ukrainos kariuomenei 14 „Challenger 2“ tipo kovinių tankų.
Jungtinės Valstijos pasiųs į Ukrainą 31 kovinį tanką „M1 Abrams“, trečiadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas. Prieš tai tą pačią dieną Vokietija patvirtino pristatysianti Kyjivui savo tankus „Leopard 2“.
Kyjivas, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Kyjievas pirmadienį prisiėmė atsakomybę už mirtiną smūgį Rusijos pajėgoms rytų Ukrainoje, kai Maskva pranešė, kad Makijivkos mieste neteko 63 karių.
„Gruodžio 31 dieną Makijivkos mieste rytiniame Donecko regione buvo sunaikinta ir apgadinta iki 10 vienetų įvairaus tipo priešo karinės technikos“, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškime.
Jame teigiama, kad žmonių „nuostoliai“ vis dar nustatomi.
Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas, šeštadienį dalyvaudamas Nicoje vykusiame vienoje miesto bazilikoje surengto išpuolio aukų atminimo ceremonijoje, sakė, kad radikalus islamas yra šalies „priešas“.
„Mes žinome priešą, jis buvo ne tik identifikuotas, bet turi ir vardą, tai – radikalus islamas“, – sakė J. Castexas, prisimindamas, kad 2016 metų liepos 14 dieną mieste buvo surengtas dar vienas žiaurus išpuolis, kai sunkvežimiui įsirėžus į minią žuvo 86 žmonės.
Radikalus islamas yra „politinė ideologija, iškraipanti musulmonų religiją, iškraipant jos raštus“, sakė J. Castexas, pridurdamas: „Kiekvieną kartą, kai nusitaikoma į Prancūziją, ji tampa terorizmo taikiniu.“
Reaguodamas į ataką Nicoje, kurią, kaip manoma, įvykdė neseniai į šalį atvykęs imigrantas iš Tuniso, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo sustiprinti pasienio kontrolę.
Žemyną sudrebinus dar vienam išpuoliui, kai Austrijos sostinėje Vienoje ginkluotas užpuolikas nušovė keturis žmones, Prancūzija prie savo sienų su kitomis ES šalimis padvigubino pasienio apsaugos pareigūnų skaičių.
Išpuolis Nicoje surengtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Paryžiaus priemiestyje mokytojui Samueliui Paty buvo nukirsta galva už pranašo Mahometo karikatūrų parodymą savo mokiniams.
Rugsėjį per išpuolį prie pranašo karikatūrų publikavusio satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos peiliu ginkluotas užpuolikas subadė du žmones.
Šalyje vien praėjusią savaitę pradėta per 200 tyrimų dėl paramos terorizmui, grasinimų mirtimi, įžeidimų ar su S. Paty nužudymu susijusia neapykantos kalba.
Vienas teisminis šaltinis sakė, kad skaičiai šiuo metu „sprogsta“. „Gauname daug grasinimų, susijusių su politikais, prezidentu, premjeru, kai kuriais ministrais, parlamento nariais, mokytojais“, dauguma jų susiję su galvos nukirtimu.
Tačiau Paryžiaus prokuroras Remy’is Heitzas pažymėjo, kad įtariamieji yra „įvairūs žmonės, radikalai, tačiau ir žmonės, turintys psichinių sutrikimų, taip pat yra žmonių, kurie pateikia grasinimų nesuprasdami jų rimtumo.“
Tarp įtariamųjų terorizmo rėmimu taip pat yra keli mokiniai, pajuokavę ar pasidalinę nuotraukomis, susijusiomis su S. Paty mirtimi.
Likus penkioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo Londone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino karinį aljansą kalbėtis su Rusija.
„Ar Rusija yra mūsų priešas? Nemanau“, – sakė E. Macronas ketvirtadienį Paryžiuje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prancūzijos vadovas ragino sukurti „naują pasitikėjimo ir saugumo Europoje architektūrą“. Ji esą turėtų apimti ir stipresnius ryšius su Rusija.
E. Macronas ragino Europos NATO šalis dalyvauti Rusijos ir JAV derybose dėl naujos branduolinio nusiginklavimo sutarties. „Mes negalime pasitenkinti dvišalėmis sutartimis“, – pabrėžė jis.
Prezidentas patvirtino parašęs laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame, anot žiniasklaidos, kalbama apie tai, kad būtina įvertinti Maskvos pasiūlymą dėl branduolinių vidutinio nuotolių raketų dislokavimo moratoriumo. Šį laišką jis esą perdavęs ir visoms NATO partnerėms.
Rytų Europos NATO partnerės ir Vokietija skeptiškai vertina E. Macrono suartėjimą su Rusijos prezidentu. Rugpjūtį baigė galioti 1987 metais pasirašyta JAV ir Rusijos sutartis dėl branduolinių vidutinio nuotolio raketų, kai iš sutarties pasitraukė JAV, o paskui ir Rusija. Baiminamasi, kad tai gali sukelti naujas ginklavimosi varžybas.
