Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms perduoti nauji automobiliai. ELTA / Julius Kalinskas
Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms pirmadienį perduotos 37 vidutinės ir 6 sunkiosios klasės automobilinės cisternos bei 4 automobilinės kopėčios. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė viliasi, kad tai juntamai pagerins saugumo situaciją visoje šalyje.
„Galiausiai mums pavyko įgyvendinti tuos pirkimus, kurie prie ankstesnių vadovų strigdavo ir nepavykdavo. (…) Jos tikrai pagerins saugumo situaciją miestuose ir miesteliuose. Tai yra didelis įvykis. Šio pirkimo vertė yra apie 12 mln. eurų, bendra transporto pirkimo suma – 23 mln. eurų“, – perduodant įrangą į ugniagesių rankas žurnalistams teigė A. Bilotaitė.
Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius pažymėjo, kad įrangos atnaujinimas reikšmingai padidins ir nacionalinį šalies saugumą.
„Džiaugiamės, kad tos problemos (…) pakankamai sparčiai sprendžiasi ir tikrai manau, kad šiandienos kontekste, karo Ukrainoje akivaizdoje, nacionalinis šalies saugumas taip pat tampa geresnis. Turėdami naujos, patikimos technikos, galėtume ženkliai greičiau sureaguoti ir kokybiškiau atlikti gelbėjimo darbus“, – sakė S. Greičius.
S. Greičius: įrangos atnaujinimas išsprendžia tik dalį iššūkių
S. Greičius atkreipia dėmesį, kad nors ugniagesiams perduota nauja įranga prisidės prie jų darbo sąlygų gerinimo, tuo visi iššūkiai dar nėra išspręsti.
„Kada išsprendėme aprūpinimo ir technikos klausimus, tai būtent komplektavimo ir minimalios pamainos sudėties didinimas tampa prioritetiniais“, – pažymėjo jis.
Pasak PAGD vado, nors šiuo metu šalyje fiksuojamas mažiausias istorijoje ugniagesių trūkumas, kasmet priimamų ugniagesių kiekis galėtų būti bent dvigubai didesnis nei dabar.
„Šiai dienai, pirminėje grandyje, kuri reaguoja, yra 4,3 proc. (trūkumas – ELTA). Tokio gero skaičiaus, turbūt, nėra buvę“, – žurnalistams teigė S. Greičius.
„Kiekvienais metais mes pasipildome po 100 naujų pareigūnų. Jei turėtume finansines galimybes, tikrai pildytumėmės ir dvigubai. (…) Gerėjant gyvenimui atsiranda ir 32 valandų darbo savaitės, nemažai pareigūnų naudojasi ir penkiomis sveikatinimosi dienomis. Visas suteiktas lengvatas reikia kompensuoti“, – sakė S. Greičius.
Dalis įrangos ugniagesiams buvo pristatyta dar vasaros viduryje – liepos mėnesį PAGD perduota 20 vidutinės klasės naujų automobilių cisternų. Kaip tąkart teigė S. Greičius, iš viso PAGD per pastaruosius metus įsigijo 73 naujus automobilius – 58 vidutinės klasės ir 15 sunkiųjų. Pirkimo vertė 24,5 mln. eurų. Pirkimo sutartis pasirašyta praėjusių metų kovą, teigė S. Greičius.
Tai jau trečiasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsigytų gaisrinių automobilių perdavimas šiais metais – sausio 6 d. perduotos 4 automobilinės kopėčios, o liepos 19 d. ugniagesiams gelbėtojams perduota 20 vidutinės klasės automobilinių cisternų, praneša VRM.
Anot ministerijos, gaisriniai automobiliai yra įsigyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų „Prisitaikymo prie klimato kaitos gerinimas, stiprinant valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reagavimo pajėgumus“.
Pranešama, kad vidutinės ir sunkiosios klasės automobilinės cisternos yra su dvigubomis kabinomis, jos skirtos vykti į gaisrus ir gelbėjimo darbus, vežti gesinamąsias medžiagas bei gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą, gesinti gaisrus. Šios cisternos yra su didesnio važumo padangomis, skirtomis įvairioms kelio dangoms, leidžiančiomis važiuoti sudėtingomis važiavimo sąlygoms ir eksploatuoti automobilį visais metų laikais, rašoma pranešime.
Jose taip pat yra autonominiai šildymo agregatai, kabinų išorėje – žibintai, skirti namų numerių paieškai. Automobilinės cisternos turi vidinį LED kabinos apšvietimą, skaitmeninius automobilinius radijo ryšio terminalus, monitorius, kurie rodo gale sumontuotos vaizdo kameros transliuojamą vaizdą, kai yra įjungiama atbulinės eigos pavara. Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms perduoti nauji automobiliai. ELTA foto/ Julius Kalinskas
Automobilinių cisternų gale sumontuoti sukabinimo įtaisai, galintys vilkti ne mažiau kaip 7 t svorio priekabą. Ant jų stogo įrengti tvirtinimai ištraukiamoms kopėčioms, kurie užtikrina šių kopėčių nuėmimą nelipant ant stogo.
Vandens cisternos pagamintos iš korozijai atsparių medžiagų. Vidutinės klasės automobilinės cisternos gali gabenti 3000 litrų vandens, o sunkiosios – 6000 litrų.
Šį kartą perduodamos 4 automobilinės kopėčios Magirus M42L-AS. Jos sustiprins Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ugniagesių gelbėtojų pajėgumus. Šių kopėčių maksimalus gelbėjimo aukštis – 40,3 metrai. Jų krepšio maksimali leidžiama apkrova be vandens naudojimo gesinimui yra 400 kg.
Rugsėjo 1 d. duomenimis, Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje eksploatuojamos 234 automobilinės cisternos. Jų eksploatavimo amžiaus vidurkis yra 17 metų.
Ugniagesių automobilis Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.Ugniagesių gelbėtojų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus centre, prie Katedros aikštės, penktadienį ugniagesiai sulaikė agresyvų vyrą, kuris galimai degino reklaminius stendus.
Kaip feisbuke skelbė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, 6 val. 30 min. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Arsenalo g., dega reklaminis stendas. Jį užgesino atskubėję šios komandos ugniagesiai gelbėtojai.
Tačiau vėliau gautas kitas pranešimas apie dar vieną padegtą reklaminį stendą, o į įvykio vietą atvykę ugniagesiai sulaikė agresyvų vyrą.
„Netrukus buvo gautas dar vienas pranešimas, kad Katedros aikštėje liepsnoja reklaminė palapinė. Ugniagesiams atvykus į aikštę, palapinę jau buvo užgesinęs apsaugos darbuotojas. O šalia jos buvo agresyvus ir neadekvatus pilietis, kuris, pasak liudininkų, ir padegė reklaminius stendus. Jis plūdosi ir kibo prie ugniagesių gelbėtojų, tad jiems neliko nieko kito, kaip sulaikyti vyrą ir laukti policijos“, – feisbuke cituojamas Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.
Atvykę policijos pareigūnai galimą padegėją išsivežė į policijos komisariatą.
Per pastarąjį mėnesį labiausiai krito gyventojų pasitikėjimas komerciniais bankais (9 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 8 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Lietuvos banku, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei prokuratūra, 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių policija, Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismais ir profsąjungomis, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole ir savivaldybėmis.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 7-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, gyventojų nuomonė apie visas tyrime analizuojamas institucijas pablogėjo, išskyrus vieną – Valstybės sienos apsaugos tarnybą (per mėnesį ja pasitikinčių padaugėjo 1 procentiniu punktu).
Apklausos duomenimis, nors pasitikėjimas ir sumažėjo 6 procentiniais punktais, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 82 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (66 proc.), policija (65 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (64 proc.), Lietuvos kariuomene (64 proc.), Konstituciniu Teismu (61 proc.), Lietuvos žiniasklaida (60 proc.), Valstybės saugumo departamentu (56 proc.), Lietuvos banku (55 proc.) bei „Sodra“ (55 proc.).
Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė šalies gyventojų, dar yra keturios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki (Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės ir prokuratūra).
Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.), Vyriausybe (58 proc.), teismais (51 proc.) bei komerciniais bankais (51 proc.).
Kitų institucijų vertinimai per paskutinį mėnesį pakito kiek mažiau (pasitikinčių jomis sumažėjo 1-3 procentiniais punktais).
Šių metų spalį Radviliškyje bendrovės „Gairelita“ teritorijoje kilusio didžiulio gaisro aplinkybės bus išsamiai ištirtos ir Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūroje pradėtame ikiteisminiame tyrime.
Iškart po įvykio prokuratūra kreipėsi į Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybą, prašydama pateikti turimus duomenis apie nukentėjusius asmenis, jiems bei aplinkai padarytą žalą.
Gavus patikslintą Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio informaciją dėl įvykio aplinkybių bei Radviliškio rajono savivaldybės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, spalio 20 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį – dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo bei pagal 270 straipsnio 1 dalį – dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.
Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas šiuo metu tikslina padarytos žalos dydį dėl į aplinkos orą išmestų ir į paviršinius vandens telkinius išleistų teršalų kiekio.
Radviliškio miesto gyventojai, kurių gyvenamieji namai yra šalia gaisravietės, prašo pripažinti juos nukentėjusiais byloje ir ketina pateikti prašymus atlyginti patirtą neturtinę žalą.
Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
