Kultūros ministerija. Kultūros ministerijos nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys laikosi pozicijos, kad identifikuoti Lietuvai priešiškoms valstybėms parankų naratyvą skleidžiančius atlikėjus ir nustatyti, ar tam tikri asmenys gali koncertuoti Lietuvoje, turėtų gebėti pačios renginius organizuojančios įstaigos. Tai, ministro nuomone, neturėtų būti sprendžiama tiesiog politikams sudarant nepageidaujamų šalyje atlikėjų sąrašus.
 
„Principinė nuostata ir principinis sutarimas, kad turime judėti ne cenzūros keliu, ne formuoti didžiulį įvairiausių atlikėjų ar kitų menininkų sąrašą, kurie negalėtų pas mus atvykti. Tai aš vertinu kaip numestą „banano žievę“, kur visi tik ir laukia, kad mes ant jos paslystume. Visgi tą cenzūros kelią turi keisti nacionalinių ir valstybės įstaigų įgalinimas“, – antradienį po susitikimo su dalies kultūros įstaigų vadovais kalbėjo S. Kairys.
 
Ministras pabrėžė, kad koncertinėms įstaigoms derėtų sudaryti bendradarbiavimo su atitinkamomis institucijomis galimybes, siekiant nustatyti tam tikrų atlikėjų biografijos aplinkybes ir kitus duomenis.
 
„Turi būti mechanizmas, kad įstaiga bet kada galėtų kreiptis, aiškintis, bet mes privalome elgtis kaip civilizuota valstybė ir negali tokia žinia sklisti, kad Lietuvoje norėdamas užlipti ant scenos, turi praeiti spec. tarnybų filtrą“, –  tvirtino S. Kairys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.10.05; 15:51

Artūras Ketlerius

Į Lietuvoje kuriamą finansinių technologijų („FinTech“) sektorių Lietuvoje bandė žengti priešiškų valstybių įmonės, tikina Valstybės saugumo departamentas.

Pirmadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje nurodoma, kad „FinTech“ sektorius domina priešiškas valstybes.

„2017 metais priimti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo pakeitimai sudarė galimybę Lietuvoje steigti specializuotus bankus. Šiomis galimybėmis aktyviai domėjosi ir investavimu užsiimančios bendrovės, įvairias finansines paslaugas teikiančios kompanijos bei finansinių technologijų įmonės, kurių kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų“, – skelbiama ataskaitoje.

VSD teigimu, riziką kėlė ir Lietuvoje registruotų bendrovių bendradarbiavimas su Rusijos įmonėmis, turinčiomis „tiesioginių sąsajų su šios šalies karinės pramoninės kompleksu, veikla“.

Žvalgyba nurodo, kad nustatoma vis daugiau atveju, kai Lietuvoje bando investuoti fondai ar įmonės, kurių akcininkai nėra žinomi, juos bandoma nuslėpti, registruojant įmones lengvatinio apmokestinimo zonose.

„2017 metais buvo nustatyta atvejų, kai pasinaudodami šiomis schemomis Lietuvoje siekė investuoti užsienio fondai ir įmonės, turintys sąsajų su Rusijos ir Baltarusijos piliečiais bei įmonėmis. Kai kurie iš jų siekė gauti teigiamas Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos išvadas“, – teigiama ataskaitoje.

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija siekia, kad Lietuva taptų finansinių technologijų centru ir kviečia įmones iš viso pasaulio steigtis būtent čia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.26; 09:36