Priština

Trumposios naujienos

ES vyriausiasis įgaliotinis smerkia ginkluotą išpuolį šiaurės Kosove. EPA-ELTA nuotr.

Priština, rugsėjo 24 d. (dpa-ELTA). Nežinoma ginkluota grupuotė įžengė į šiaurės Kosovą ir dalyvavo susišaudyme su vietos policija, sekmadienį paskelbė Kosovo premjeras Albinas Kurtis, praneša naujienų agentūra dpa.
 
„Mūsų policijos pajėgos Banskos kaime apsupo apie 30 gerai ginkluotų, uniformuotų vyrų, profesionalių karių ar policininkų“, – premjeras sakė vietos žiniasklaidai ir paragino juos pasiduoti.
 
Ankstyvą sekmadienio rytą kilo susišaudymas tarp Kosovo policininkų ir šios grupuotės. Šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad vienas pareigūnas žuvo, o dar mažiausiai vienas buvo sužalotas. Anot ministerijos, užpuolikai surengė pasalą ir apšaudė policininkus, kai šie atvyko apžiūrėti dviejų sunkvežimių be registracijos numerių, kurie buvo palikti ant tilto, kad užtvertų įvažiavimą į Banską netoli Mitrovicos miesto. Manoma, kad grupuotė iš kaimyninės Serbijos pateko į šiaurės Kosovą, kur daugumą gyventojų sudaro etniniai serbai. Premjeras sakė, kad tai išpuolis prieš Kosovo valstybę, už kurį atsakomybė tenka Serbijai. Anot jo, ginkluota grupuotė turėjo visureigius ir net šarvuotą transporto priemonę. Susišaudyme ji panaudojo granatsvaidžius, rankines granatas ir automatinius ginklus.
 
Ginkluotas susidūrimas yra rimčiausias incidentas tarp Kosovo ir Serbijos pastaraisiais metais. Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis sekmadienį pasmerkė ginkluotą išpuolį prieš Kosovo policijos pareigūnus. „Reikia išsiaiškinti visus faktus apie ataką. Nusikaltėliai turi stoti prieš teisingumą“, – sakė jis. Anot J. Borrellio, ES teisinės valstybės misija Kosove (EULEX) palaiko ryšį su valdžia ir NATO vadovaujamomis taikos palaikymo pajėgomis Kosove (KFOR). Jis dar kartą paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares sumažinti įtampą šiaurės Kosove.
 
Kosovas nuo Serbijos atsiskyrė 1999 m. su NATO parama po karinio konflikto. Valstybė, kurios daugumą gyventojų sudaro etniniai albanai, 2008 m. paskelbė nepriklausomybę.
 
Kosovą pripažįsta daugiau nei 100 šalių. Tačiau Serbija atsisako pripažinti nepriklausomybę ir reikalauja, kad Kosovas grįžtų į jos sudėtį.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2023.09.25; 00:30
Trumposios naujienos

Kosovo policija susirėmė su protestuotojais etniniais serbais. EPA-ELTA nuotr.

Priština, gegužės 29 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį policija paleido ašarines dujas per susirėmimus su protestuojančiais etniniais serbais, reikalaujančiais, kad iš šiaurinės Kosovo dalies pasitrauktų teisėsaugos pareigūnai ir naujai išrinkti merai etniniai albanai.
 
Kosovo serbų mažuma boikotavo praėjusį mėnesį šiaurėje vykusius rinkimus, leidusius etniniams albanams perimti vietos tarybų kontrolę, nepaisant itin menko rinkėjų aktyvumo – jis nesiekė nė 3,5 procento. Praėjusią savaitę Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti paskyrė merus, nepaisydamas Europos Sąjungos ir JAV, padėjusių Kosovui 2008 m. tapti nepriklausomu nuo Serbijos, raginimų.
 
Anksti pirmadienį grupė serbų susirinko prie savivaldybės pastato šiauriniame Zvečano mieste, jame daugiausia gyvena serbai, ir mėgino patekti į patalpas. Policija atsakė ašarinėmis dujomis ir nedelsdama nustūmė juos atgal, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
 
Kosovo policija teigė, kad Zvečane „organizuoti“ demonstrantai taip pat mėtė ašarines dujas, jie buvo susirinkę prie trijų šiaurinio Kosovo miestų rotušių. Šiame rajone gyvena daug etninių serbų, jie liko ištikimi Belgradui ir atmeta Kosovo nepriklausomybę.
 
„Protestuotojai naudojo smurtą ir svaidė ašarines dujas, mėgino pralaužti apsaugos kordonus ir jėga įsiveržti į savivaldybės pastatą, – sakoma Kosovo policijos pranešime. – Policija buvo priversta panaudoti teisėtas priemones, tokias kaip (pipirų) purškalas, kad sustabdytų protestuotojus ir suvaldytų situaciją“.
 
Serbai reikalauja, kad Kosovo policijos pajėgos – jų buvimas Šiaurės Kosove visada sukelia ginčus – nedelsdamos pasitrauktų, o taip pat ir merai, etniniai albanai, jų serbai nelaiko tikraisiais savo atstovais.
 
Tarp policijos ir protestuotojų stojo Kosove dislokuoti NATO vadovaujami taikdariai, atliekantys misiją KFOR. Aplink Zvečano savivaldybės pastatą buvo apie 50 karių iš Lenkijos ir Vengrijos su visa riaušių apranga, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
 
Po pastarojo meto įvykių KFOR padidino savo pajėgas Šiaurės Kosove ir ragino Belgradą ir Prištiną įsitraukti į ES vadovaujamą dialogą siekiant sumažinti įtampą. „Raginame visas šalis susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakurstyti įtampą arba paaštrinti padėtį“, – sakoma KFOR pareiškime.
Kosovo policija. EPA – ELTA foto
 
Įtampa Kosovo šiaurėje kilo penktadienį, kai policija panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų serbus, protestavusius prieš paskirtus merus. Belgradas reagavo paskelbęs parengtį savo kariuomenėje ir įsakęs judėti sienos link. Pastaraisiais metais to jau imtasi ne kartą.  
 
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per vizitą Kenijoje pareiškė, kad „serbai Šiaurės Kosove kovoja už savo teises“, paminėjo parengtį kariuomenėje ir pridūrė, kad „sprendimą priims Serbijos prezidentas“.
 
„Didelis sprogimas gresia pačioje Europos širdyje, kur 1999 m. NATO įvykdė agresiją prieš Jugoslaviją“, – teigė S. Lavrovas. Jis turėjo galvoje NATO veiksmus prieš Belgradą, 1999 m. veiksmingai užbaigusius serbų pajėgų ir etninių albanų partizanų karą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.05.30; 06:00
Žvalgyba

Persona non grata

Priština, gruodžio 31 d. (ELTA). Kosovo užsienio reikalų ministrė Donika Gërvalla penktadienį paskelbė nepageidaujamu asmeniu Jungtinių Tautų misijos Kosove (UNMIK) darbuotoją iš Rusijos.
 
„Kosovo premjero Albino Kurti pasiūlymu aš šiandien priėmiau sprendimą paskelbti persona non grata UNMIK darbuotoją Rusijos pilietį dėl jo žalingo poveikio, kuris pažeidė nacionalinį saugumą“, – parašė penktadienį savo „Facebook“ paskyroje D. Gërvalla.
 
Spalio 22 d. Kosovo prezidentė Vjosa Osmani paskelbė nepageidaujamais asmenimis du Rusijos diplomatus iš RF ambasados Serbijoje Kanceliarijos Prištinoje. Pasak valstybės vadovės, Rusijos diplomatų veikla „darė neigiamą poveikį Kosovo nacionaliniam saugumui ir konstitucinei tvarkai“.
 
Serbijai priklausęs Kosovo autonominis regionas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę 2008 metų vasario mėnesį. 2010 metais jo nepriklausomybę pripažino JT Tarptautinis Teisingumo Teismas. Pagal Belgrado versiją, šiuo metu Kosovą pripažįsta 104 šalys, Priština teigia, kad tokių šalių yra 117. Kosovo nepripažįsta daugiau kaip 60 šalių, tarp jų – Kinija, Indija, Rusija, Izraelis, Graikija, Ispanija.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.01; 03:00