Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar šiais metais bus atsisakyta nuolatinės Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos.
Vadovybei priskiriami asmenys (išskyrus Respublikos prezidentą) bus saugomi tik užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga. Jeigu kiltų grėsmė šių asmenų saugumui, jie bus saugomi ir kitu laiku. Vadovybės gyvenamoji vieta bus saugoma 24 valandas per parą.
Taip atrodys pirmųjų valstybėje asmenų apsaugos režimas įsigaliojus Seimui antradienį priimtoms Vadovybės apsaugos įstatymo pataisoms, numatančioms lankstesnę Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos tvarką. Už jas antradienį balsavo 81 Seimo narys, 19 buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen sako, kad įstatymo pataisos siejamos su tuo, kad Lietuvoje šiuo metu galioja daugiausiai resursų reikalaujanti vadovybės apsaugos sistema, lyginant ypatingai su Šiaurės ir Skandinavijos šalimis.
Parlamento vadovės nuomone, įsigaliojus lankstesnei apsaugos sistemai nedaug kas pasikeistų.
„Iš esmės pasikeistų labai nedaug, kadangi numatoma, kad laisvu nuo darbo laiku žmogus galėtų nebūti nuolat saugomas. Bet, jeigu būtų manoma, kad grėsmės yra didelės, tuomet ir režimas būtų atitinkamas. Manau, kad kažkokių esminių pasikeitimų nebūtų, bet manau, kad nueiti su vaiku į polikliniką, pieno nusipirkti į parduotuvę būtų galima ir vienam“, – sakė ji žurnalistams.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad įstatyme viskas racionaliai surašyta. Jo nuomone, jeigu nekyla grėsmė, gyvenant privatų gyvenimą, ta nuolatinė apsauga premjerei ir Seimo pirmininkei nėra reikalinga ir jos lygį galima sumažinti.
Politikas pastebi, kad didelė apsaugos palyda labai stebina periferijoje gyvenančius žmones.
Tuo tarpu parlamentaras Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad buldozeriu sprendžiamas vadovybės apsaugos klausimas. Politikas bandė tai sieti su rinkimais, su siekiu gauti didesnį pliusą kandidatuojant.
„Ar galvojate, kad viešųjų ryšių akcija čia padės?“, – svarstė politikas. Jis bandė modeliuoti situaciją, ką darys apsauga, jei, pvz., premjerė ir Seimo pirmininkė nutartų pasideginti moterų pliaže.
Tokie jo pasvarstymai išsirutuliojo į karštą diskusiją apie pliažą ir politikus, kurioje netrūko įžeidžiančių pasisakymų.
Seimo pirmininkei V. Čmilytei- Nielsen teko prašyti opozicijos atstovus neužsipulti kolegų ir nenaudoti su sveiku protu prasilenkiančių pasisakymų. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taip parlamento vadovė reagavo į Seimo nario Artūro Skardžiaus pamąstymus apie Seimo narį Andrių Navicką, kuris, anot jo, gali vaikščioti „į moterų ir vyrų pliažą ir niekas skirtumo nepastebės“.
Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui pasidarė baisu, kad Seimas gali priprasti „prie durnų seksistinių komentarų“. „Nėra nei juokinga, nei pridera parlamentui“, – mano Laisvės frakcijos atstovas.
Seimo narei Ievai Pakarklytei yra gėda girdėti tokias seksistines replikas. Ji prašė kolegų nesakyti tokių nepagarbių neadekvačių pasisakymų. „Nepagarbu, nemandagu ir baikime šitą seksizmą“, – kvietė ji kolegas.
Tuo tarpu Seimo narė „valstietė“ Asta Kubilienė norėtų, kad valdančiųjų pastabos etikos klausimais nebūtų selektyvios, nebūtų skirtos tik opozicijai, o būtų skirtos visiems.
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad Vadovybės apsaugos tarnyba šalies vadovybę saugo 24 valandas per parą. Seimui priėmus teikiamus pakeitimus, nuolatinė apsauga būtų taikoma tik šalies prezidentui.
Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos įsigalios šių metų rugsėjo 1 d.
Facebook. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 10 d. (AFP-ELTA). „Facebook“ reikalų informatorė Frances Haugen trečiadienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinusi“ dėl bendrovės planų kurti „metavisatą“ – virtualios realybės interneto versiją – dėl privatumo problemų.
Praėjusio mėnesio pabaigoje „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas, susidūręs su blogos reklamos banga dėl F. Haugen atskleistų faktų, paskelbė planus sukurti skaitmeninį pasaulį, kuriame žmonės, naudodamiesi virtualios realybės technologijomis, jaustųsi tarsi bendraudami akis į akį.
Pradėjusi kelionę po Europą ir trečiadienį kalbėdama Prancūzijos parlamente, F. Haugen sakė, kad ji „labai susirūpinusi dėl metavisatos“.
„Facebook“ nori užpildyti mūsų aplinką jutikliais, mikrofonais ir kitais būdais mus stebėti“, o jei šią technologiją pritaikytų įmonės, tai būtų „labai problemiška“.
„Įsivaizduokite, kad dirbate namuose ir jūsų darbdavys nusprendžia: „Noriu būti metavisatos įmone“, – sakė ji įstatymų leidėjams.
„Jūs negalite nuspręsti, ar „Facebook‘ui“ galima jus šnipinėti, kaip kad galite atsisakyti naudoti „Facebook“ asmeniniame gyvenime“, – pridūrė ji.
Buvusi „Facebook“ darbuotoja nutekino žiniasklaidai daugybę vidaus dokumentų, kurie sukėlė kelias savaites trukusią socialinės žiniasklaidos milžinės kritiką dėl jos poveikio trapios demokratijos šalims ir pažeidžiamiems paaugliams.
Per pastarąjį mėnesį duodama parodymus Amerikos ir Europos įstatymų leidėjams ji tvirtino, kad „Facebook“ renkasi pelną, o ne toksiško turinio ribojimą, ir kad negalima tikėti, jog bendrovė pakeis savo elgesį.
Markas Zuckerbergas. EPA-ELTA nuotr.
M. Zuckerbergas atkirto: „Argumentas, kad sąmoningai skleidžiame turinį, kuris piktina žmones, siekdami pelno, yra labai nelogiškas“.
37 metų duomenų mokslininkė F. Haugen Prancūzijos parlamente taip pat papasakojo apie tai, kaip jai sekėsi susidoroti su dėmesiu ir viešumu nuo tada, kai spalio pradžioje ji prisistatė kaip pagrindinis serijos sensacingų „The Wall Street Journal“ pranešimų šaltinis.
„Psichologinė parama yra labai svarbi daugeliui informatorių“, – sakė ji ir pridūrė, kad praėjusiais metais jai pasisekė, kad galėjo grįžti gyventi pas motiną dėl COVID-19 apribojimų.
„Mano motina yra dvasininkė, todėl aš gavau daugybę valandų konsultacijų ir terapijos“, – sakė ji. – Dauguma pranešėjų neturi tokios stiprios paramos. Užtikrinti, kad kas nors padėtų jiems išgyventi visą procesą, yra gyvybiškai svarbu.”
Per ketvirtį nuo liepos iki rugsėjo mėnesio „Facebook“ pranešė gavusi apie 9 mlrd. dolerių pelną.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos policija pradėjo tyrimą prieš fotografą dėl prezidento Emmanuelio Macrono, su maudymosi kelnaitėmis per atostogas plaukiojančio Viduržemio jūroje, nuotraukos. Tai agentūrai AFP patvirtino prokurorai. Tiriama, ar fotografas nepažeidė privatumo.
„Vyksta tyrimas“, – sekmadienio vakarą patvirtino Paryžiaus prokuratūra.
Tai buvo viena iš paparacų nuotraukų, kurias 2020 metų rugpjūtį publikavo paskalų žurnalas „Voici“, ir, kaip pranešama, supykdė 43 metų prezidentą. Kai kuriose nuotraukose E. Macronas, atostogavęs Prancūzijos valstybei priklausančiame Bregancono forte Prancūzijos Rivjeroje, užfiksuotas su maudymosi kelnaitėmis, atsipalaidavęs su žmona Brigitte ir kitais šeimos nariais valtyje. Kitose jis matyti ant vandens motociklo, plika krūtine, bet su gelbėjimosi liemene. Vėliau viena šių nuotraukų, kurioje jis čiuožia vandens motociklu, buvo įtraukta į atostogaujančio Prancūzijos prezidento fotografijų parodą, surengtą Paryžiaus meno galerijoje.
E. Macrono biuras atsisakė komentuoti, bet „Europe 1“ teigė, kad jis ir Brigitte pateikė baudžiamąjį skundą dėl kišimosi į privatumą.
Šių kadrų autorius fotografas Thibault Daliphard‘as sakė naujienų agentūrai AFP, kad antradienį buvo pakviestas atvykti į policijos nuovadą netoli savo namų Pietų Prancūzijoje. „Europe 1“ teigė, kad galerijos savininkas jau apklaustas. Fotoaparato akis. Slaptai.lt nuotr.
T. Daliphardas sakė, kad E. Macrono reakcija jį nustebino, nes nuotrauka, kurioje jis matomas ant vandens motociklo, rodo „jauną, dinamišką prezidentą, atrodantį beveik kaip Kennedy“, tad pamaloninanti. Jis pažymėjo, kad ankstesni Prancūzijos vadovai dažnai fotografuodavosi atostogaudami Bregancono forte, tarp jų ir Charles‘is Pompidou bei Valery Giscard‘as d’Estaing‘as aštuntajame dešimtmetyje.
Tačiau vėlesniems prezidentams, įskaitant E. Macroną, tęsiant tradiciją, paparacai vis drąsiau mėgino užfiksuoti jų privačias akimirkas. Tiek Nicolas Sarkozy, tiek Francois Hollande’as ir jų partnerės taip pat buvo be jų žinios nufotografuotos su maudymosi kelnaitėmis ant žydro vandens forto papėdėje.
Kad išvengtų ilgo paparacų lęšio, E. Macronas aprūpino fortą baseinu, kainavusiu 34 tūkst. eurų, bet vėliau pripažino, kad jūra jam patinka labiau.
Facebook. EPA – ELTA nuotr.
JAV teismas patvirtino taikos susitarimą ginče dėl privatumo tarp socialinių tinklų milžinės „Facebook“ ir 1,6 mln. jos vartotojų Ilinojaus valstijoje, pagal kurį bendrovė turės sumokėti 650 mln. dolerių.
„Džiaugiamės pasiekę susitarimą, kuris leis užbaigti šį reikalą, o tai atitinka mūsų bendruomenės ir akcininkų interesus“, – pranešime teigė „Facebook“ atstovai.
Čikagos advokatas Jay’us Edelsonas 2015 padavė „Facebook“ į teismą, kaltindamas bendrovę rinkus biometrinius veido atpažinimo duomenis ir taip pažeidus 2008 m. priimtą Ilinojaus privatumo įstatymą. Vėliau J. Edelsono ieškinys perkvalifikuotas į kolektyvinį.
2020 m. sausį „Facebook“ sutiko sumokėti 550 mln. dolerių vartotojams, kurių teisės buvo pažeistos, tačiau bylos teisėjas Jamesas Donatas nutarė, kad ši suma yra nepakankama.
J. Donato teigimu, bylos baigtis yra „ypatingas rezultatas“, kuris esą žymi „didelę vartotojų pergalę itin svarbioje skaitmeninio privatumo srityje“.
„Tai yra viena didžiausių už privatumo pažeidimą sumokėtų sumų istorijoje“, – komentavo teisėjas, pabrėždamas, kad kiekvienas ieškovas gaus mažiausiai 345 dolerius.
Vokietijos slaptosios tarnybos emblema
Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba (BND), rinkdama užsieniečių interneto vartotojų duomenis užsienyje, pažeidė Konstituciją, nutarė Vokietijos Konstitucinis Teismas (KT) ir patenkino užsieniečių žurnalistų ieškinį.
BND žvalgybos praktika pažeidžia „pagrindinę telekomunikacijų privatumo teisę“ ir spaudos laisvę, nutarime teigia KT teisėjai.
Tačiau, atsižvelgiant į užsienio žvalgybos svarbą Vokietijos nacionaliniam saugumui, teismas suteikė BND laiko iki 2021-ųjų pabaigos pakeisti savo žvalgybinę veiklą atsižvelgiant į šį nutarimą.
Tai yra pirmas kartas Vokietijoje, kai KT aiškiai nurodo, kad BND turi gerbti pagrindines žmogaus teises, kurias užtikrina Konstitucija, net ir tada, kai žvalgybos pareigūnai veikia užsienyje.
Vokietijos žvalgybos tarnyboms jau dabar neleidžiama taip laisvai rinkti interneto duomenų šalies viduje.
Byla pradėta žurnalistams ir pilietinės visuomenės grupėms pateikus ieškinį po to, kai 2016 m. priimtu įstatymu BND suteikti įgaliojimai be atskiro pagrindimo imtis „strateginio telekomunikacijų stebėjimo“.
Tai leido BND užsienyje rinkti užsieniečių interneto duomenis, klausytis jų pokalbių ir stebėti jų elektroninius laiškus bei dalytis šia informacija su kitomis saugumo tarnybomis. Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne
Vienas ieškovų, organizacija „Reporters Without Borders“, tvirtino, kad tai suteikė BND galimybę šnipinėti užsieniečius žurnalistus „beveik be apribojimų“.
„Didžioji pergalė yra ta, kad Vokietijos institucijos negali išvengti savo konstitucinių pareigų išvykdamos į užsienį ir veikdamos ten“, – teigė kito ieškovo „Society for Civil Rights“ (GFF) atstovė Nora Markard.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų projekto, kurį opozicija yra įtraukusi į ketvirtadienio nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkę, antikorupcinio vertinimo.
Anot „valstiečių“, kreipimąsi paskatino nutylėta projekto autorystė, – nors projekto aiškinamajame rašte projekto autoriumi nurodytas liberalas Simonas Gentvilas, kuris pripažįsta projekto rengimo metu konsultavęsis su advokatūra, dokumento duomenys rodo, kad projektas sukurtas ne S. Gentvilo, bet vienos advokatės kompiuteryje.
Seimo „valstiečių“ frakcija pažymi, kad, „kaip matyti iš viešosios erdvės, šios advokatės domėjimasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektu gali būti susijęs su garsiąja „teisėjų korupcijos“ byla, kurioje buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės ir kurioje figūruoja ne tik teisėjų, bet ir žinomų advokatų pavardės“.
„Siekdami, kad Seime svarstomų teisės aktų projektai nekeltų abejonių, būtų skaidrūs, paprašėme STT įvertinti šį projektą. O tada galėsime tęsti tolesnius projekto svarstymus”, – sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
LVŽS frakcija dažnai naudojasi Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, kurios suteikia teisę įstatymų leidėjui gauti projektų antikorupcinį vertinimą, kurį atlieka STT.
STT vertinimai leidžia išvengti įstatymo spragų ir tobulinti reguliavimą taip, kad juo nebūtų sukuriamos sąlygos korupcijai pasireikšti.
Šių metų kovo mėnesį parlamentarų grupė įregistravo Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, kuriomis siūloma suteikti galimybę gyventojams sužinoti apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą.
Pagal projektą, asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis.
Jeigu paaiškėtų, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas nedelsiant būtų sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas.
Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuotų asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba.
„Priėmus siūlomas pataisas, atsiras iki šiol neegzistavusi galimybė asmeniui pačiam įvertinti duomenų tvarkymo teisėtumą“, – Eltai yra sakęs S. Gentvilas.
Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, galėtų apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui ir prokurorui. Skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų galėtų būti paduotas per 90 kalendorinių dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dienos.
Įstatyme siūloma numatyti, kad pagrindinės kriminalinės žvalgybos vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėtų per 30 kalendorinių darbo dienų.
Seimo nario S. Gentvilo nuomone, akivaizdu, kad šiuo metu asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo kriminalinėje žvalgyboje teisminė ir institucinė kontrolė neužtikrina veiksmingos aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą apsaugos, teisės į teisėtą asmens duomenų tvarkymą bei veiksmingos apsaugos nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo pavojų.
Projekto autoriai tikisi, kad priėmus siūlomą projektą, padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis.
Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II pirmadienį su princu Harry’iu susitarė dėl „pereinamojo laikotarpio“, kurio metu jam ir jo žmonai Meghan bus leista laiką leisti ir JK, ir Kanadoje, kol galiausiai bus nuspręsta dėl sutuoktinių ateities.
Praėjusią savaitę jie paskelbė norintys atsitraukti į antrą planą ir atsisakyti kai kurių karališkosios šeimos privilegijų.
93-ejų metų karalienė, jos sūnus princas Charles’as bei du jo sūnūs princai Williamas ir Harry’is pirmadienį susirinko į šeimos susitikimą privačiame jos dvare Norfolke, Rytų Anglijoje.
Elžbieta II teigė, kad diskusija buvo labai konstruktyvi, ir pabrėžė, jog ji ir visa šeima „visiškai remia Harry’io ir Meghan norus kurti jaunos šeimos gyvenimą“.
„Nors norėjome, kad karališkosios šeimos dalimi jie išliktų visą darbo dieną, gerbiame ir suprantame jų norą gyventi labiau nepriklausomą šeimos gyvenimą ir išlikti vertinama mano šeimos dalimi, – sakė karalienė. – Harry’is ir Meghan aiškiai parodė nenorintys priklausyti nuo valstybės lėšų.“
„Todėl sutarta dėl pereinamojo laikotarpio, kurio metu Sasekso kunigaikščiai galės paskirstyti savo laiką ir jį leisti Kanadoje bei JK. Tai sudėtingi klausimai, kuriuos mano šeimai bus lemta išspręsti, reikia nemažai nuveikti, tačiau paprašiau, kad finansinius reikalus išspręstume ateinančiomis dienomis“, – teigė Elžbieta II.
Praėjusią savaitę sutuoktiniams paskelbus apie savo sprendimą, karalienė teigė norinti rasti šiai krizei įveikti tinkamą sprendimą.
JAV reguliavimo institucijos nusprendė „Facebook“ skirti 5 milijardų dolerių baudą už duomenų apsaugos pažeidimus, o šie pinigai, pagal susitarimą, bus panaudoti tyrimui – išsiaiškinti, kaip „Facebook“ bendrovė susidoroja su įvairiomis vartotojo duomenų ir privatumo problemomis.
Bendrovė į keblią padėtį pateko pernai, kai pasirodė kaltinimų, jog ji dalijosi vartotojų asmenine informacija su „Cambridge Analytica“ grupe.
Penktadienį „Wall Street Journal“ paskelbė, kad Federalinė prekybos komisija (FTC) nutarimą patvirtino – respublikonai sprendimui pritarė, demokratai buvo prieš.
Pagal prekybos komisijos ataskaitą, susitarimą, kuris bus didžiausia FTC komisijos kada nors skirta bauda už privatumo pažeidimus, dar turės patvirtinti Teisingumo departamentas.
Nors daugiau detalių dar nebuvo atskleista, manoma, kad susitarime taip pat bus įtvirtinti apribojimai, kaip „Facebook“ gali naudoti vartotojų asmeninius duomenis.
Kol kas nėra aišku, ar socialinis tinklas „Facebook“ ir jo vadovas Markas Zuckerbergas rimtai žiūri į vartotojų nerimą dėl privatumo, teigia „Facebook“ tyrimą atliekanti Airijos duomenų apsaugos komisijos komisarė Helen Dixon.
Pasak H. Dixon, jos vadovaujama komisija tęs „Facebook“ ir kitų Airijoje Europos būstines įkūrusių JAV interneto milžinų tyrimus dėl galimų duomenų apsaugos įstatymų pažeidimų.
„Tikrai bus bent keli „Facebook“ tyrimai, kurių išvadas turėsime jau artimiausiais mėnesiais. Pamatysime, ar „Facebook“ ir M. Zuckerbergas rimtai žiūri į vartotojų privatumą ir duomenų apsaugą“, – interviu televizijai CNBC sakė H. Dixon.
Paklausta, ar Airijos duomenų apsaugos tarnybos bendradarbiauja su JAV federaline prekybos komisija, kuri, pasak žiniasklaidos, ketina pradėti „Facebook“ tyrimą Jungtinėse Valstijose, H. Dixon patvirtino, kad „pokalbių buvo“.
„Mes visi prie tų pačių klausimų prieiname iš skirtingų teisėtvarkos pusių, bet mūsų tikslai yra panašūs“, – teigė H. Dixon.
Airijos duomenų apsaugos komisija šiuo metu atlieka 11 „Facebook“ tyrimų. Pagal ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), už duomenų apsaugos reglamento pažeidimus įmonėms gali būti skirtoms didžiulės baudos, siekiančios 4 proc. metinių pajamų. „Facebook“ atveju bauda galėtų siekti net 2 mlrd. dolerių.
Iki šiol Airijos tarnybos nėra skyrusios baudų pagal BDAR. Vis dėlto, tikino H. Dixon, „baudos bus skirtos, jei aptiksime pažeidimų“. Tuo pačiu komisarė patikino, kad bauda nėra savitikslė, o svarbiausia – pokyčiai bendrovių privatumo politikoje ir sudaromas precedentas kitoms įmonėms.
„Žinoma, baudos yra svarbios, tačiau jos – tik dalis viso vaizdo“, – sakė H. Dixon. Pasak jos, visuomenė pradeda suprasti visus socialinių tinklų verslo modelio ypatumus.
„Manau, „Cambridge Analytica“ skandalas buvo tas persilaužimo momentas, kai žmonės suprato šio verslo modelio ypatumus ir tai, kaip jų pačių asmeniniai duomenys atneša pelną bendrovėms“, – kalbėjo H. Dixon.
Airijos duomenų apsaugos komisaro tarnyba pradėjo pirmąjį „Google“ tyrimą. Airijos prievaizdai tirs, kaip JAV interneto milžinas naudoja asmeninius vartotojų duomenis reklamai.
Pasak tarnybos, tyrimas pradėtas dėl didelio kiekio paraiškų, nukreiptų prieš bendrovę, ir tai, kaip ji elgiasi su vartotojų duomenimis, praneša „Reuters“.
Kaip teigia vienos iš paraiškų autoriai, interneto naršyklės „Brave“ kūrėjai, kai žmogus apsilanko interneto svetainėje, asmeniniai to žmogaus duomenys, jam pačiam to nežinant, per „Google“ nukeliauja dešimtims ir šimtams kitų bendrovių.
Tyrimo metu tikimasi nustatyti, ar „Google“ laikosi pernai priimto ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).
Airijos institucijos tiria „Google“, nes bendrovė būtent šioje šalyje yra įkūrusi savo būstinę Europoje. Būstines Senajame žemyne yra įkūrusios ir kelios kitos technologijų milžinės, kaip „Facebook“.
Anksčiau gegužę Airijos tarnybos atskleidė, kad iš viso yra atliekami net 17 didelių technologijų bendrovių tyrimai. Tarp tiriamųjų – „Twitter“, „LinkedIn“, „Apple“, „Facebook“ ir „Facebook“ priklausantys „WhatsApp“ bei „Instagram“.
Pagal BDAR, reguliuotojai už pažeidimus gali skirti baudas, siekiančias iki 4 proc. bendrovės pajamų arba 20 mln. eurų, jei 4 proc. pajamų nesiekia šios sumos.
Žvelkime atidžiau. Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Teisinis asmens duomenų apsaugos reglamentavimas neleidžia slapta filmuoti darbuotojų ar jų darbo vietų, net jei darbdaviai siekia užkirsti kelią galimoms vagystėms ar turi kitų teisėtų ketinimų. Tai galutinai patvirtino naujausias Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, priimtas Lopezo Ribalda byloje prieš Ispanijos Karalystę. EŽTT, priėmęs precedentu tapusį sprendimą, akcentavo, kad teismai neturėtų vadovautis neteisėtu būdu gautais įrodymais.
2009-ųjų birželį 5 prekybos centrų tinkle dirbę kasininkai buvo atleisti iš darbo už vagystes bei pagalbą vagiant klientams ir bendradarbiams. Sužinoję, kad nusikaltimai buvo išaiškinti darbdaviui slapta filmavus darbuotojus, kasininkai kreipėsi į nacionalinį teismą, kuris slapta darytus vaizdo įrašus priėmė kaip teisėtai gautus įrodymus. Vėliau kasininkas L. Ribalda kreipėsi į EŽTT ir iškėlė bylą Ispanijai. EŽTT įpareigojo Ispaniją nukentėjusiesiems padengti neturtinę žalą dėl darbdavių padarytų privatumo pažeidimų – sumokėti po 4 tūkst. Eur kompensaciją. Pats teisminis procesas nebuvo pripažintas neteisingu, kadangi vaizdo medžiaga nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais rėmėsi nacionaliniai teismai. Be to, darbuotojai galėjo ginčyti šiuo įrašus teisme.
EŽTT konstatavo, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. EŽTT nuomone, darbdavio teisės, nagrinėjamu atveju – teisė į nuosavybės apsaugą – galėjo būti apsaugota ir kitais būdais bei priemonėmis, taip pat nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei darbdavio teisės į savo nuosavybės apsaugą.
Pasak profesinių paslaugų įmonės „EY“ teisinių paslaugų asocijuotos partnerės Julijos Lisovskajos, precedentu tapęs EŽŽT sprendimas L. Ribalda byloje nereiškia, kad darbdaviai absoliučiai neturi teisės savo patalpose įrengti filmavimo kamerų, tačiau tokią teisę apriboja konkretūs teisėtam vaizdo stebėjimui keliami reikalavimai. Šie ribojimai yra numatyti ir Lietuvos teisėje.
„Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį bei naujojo darbo kodekso 27 straipsnį, vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas tik išimtiniais atvejais, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą, taip pat kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ar netinkamos siekiant išvardintų tikslų. Teisės aktai numato, kad apie darbo vietos ar darbo priemonių stebėjimą darbuotojai turi būti iš anksto informuoti pasirašytinai, – paaiškina J. Lisovskaja.
Be to, Lietuvoje taip pat galioja teisinis reikalavimas apie vykdomą vaizdo stebėjimą pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Inspekcijos ir šalies teismų praktika rodo, kad dažniausiai vaizdo stebėjimas darbo vietoje teisėtu pripažįstamas, kai darbo specifika kelia pavojų darbuotojų sveikatai ar net gyvybei (pavyzdžiui, dirbant su pavojingomis medžiagomis ar įranga), taip pat kai yra didelė vagysčių, užpuolimų, turto niokojimo ar kitų chuliganiškų veiksmų grėsmė. Pavyzdžiui, prekybos tinkluose paprastai galima filmuoti, nes pastarieji, pateikę vagysčių ar kitų neteisėtų veikų statistiką, nesunkiai įrodo, kad vaizdo stebėjimas reikalingas apsaugoti turtą. Šiuo atveju svarbiausia apie vaizdo stebėjimą iš anksto pasirašytinai informuoti darbuotojus, taip pat užtikrinti jų teises, pavyzdžiui, teisę susipažinti su savo asmens (vaizdo) duomenimis, užtikrinti, kad nebūtų filmuojamos vietos, žeminančios žmogaus orumą, pavyzdžiui, persirengimo kabinos, darbuotojų poilsio kambariai ar pan. Vaizdo stebėjimas patalpose, kuriose žmogus pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą, draudžiamas. Darbdaviai turi suprasti, kad negalima slapta filmuoti darbuotojų norint juos kontroliuoti, sekti jų darbo kokybę, efektyvumą ar tiesiog tenkinti smalsumą.
Technikos stebuklai. Virš galvos sklando stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Svarbu ir tai, kad minėtas EŽTT sprendimas reiškia, jog net ir tais atvejais, kai darbdaviai įrengia slaptas vaizdo stebėjimo kameras turėdami teisingų ir pagrįstų ketinimų, kurie vėliau pasiteisina, nereiškia, kad jie nepažeidžia asmenų teisės į privatumą ir kad darbuotojai negali prisiteisti neturtinės žalos atlyginimo“, – pažymi J. Lisovskaja.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad šių metų gegužės 25-ąją įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, pasikeis ir teisinis vaizdo stebėjimo darbo vietoje reglamentavimas. Nors darbdaviui nebeliks pareigos įrodyti, kad vaizdo stebėjimas yra būtinas dėl darbo specifikos, siekiant užtikrinti saugumą ir pan., jam reikės pagrįsti bent vienos iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų egzistavimą, tokių kaip, pavyzdžiui, teisėto intereso turėjimą. Darbdaviai turės patys įsvertinti, ar konkrečiu atveju jie turi teisėtą interesą vaizdo stebėjimui. Reglamentas teisėto intereso sąvokos detaliai neapibrėžia, todėl tai lieka „pilka zona“ ir atsiranda rizika pernelyg plačiai interpretuoti šią sąvoką.
Pagal naująjį reglamentą, jeigu bus vykdomas vaizdo stebėjimas dideliu mastu, papildomai reiks atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą.
Ar galėtumėt ramiai gyventi, jei per langą nuolat stebėtų ir jei tik kas nepatiks – tuoj apskųstų? Ar norėtumėt bendrauti su bendradarbiu, dalintis mintimis su kaimynu, kuris apskundžia viršininkams ir policijai? Patiktų gyvenimas kameroje, kur pro akutę tave nuolat stebi kontroliuojanti akis?
Ar įmanoma laisvai rašyti ir kurti, dalintis požiūriais aplinkoje, kur sėdi skundikų gaujos narys, gal ne tave skundžiantis, bet ką gali žinot, kada jam užeis ir nepatiksi? Nors ir gero norintis, tavo pažįstamas, nedurnas ir garbus kituose reikaluose žmogus?
Kaip seniau buvo sunku rasti šeimą, kurios narių neišvežė, taip dabar nelengva rasti žmogų, kurio pažįstamų ar jo paties feisbukas neužblokavo. Kas čia darosi, primena seną gerą rusišką stalinizmą: kiekvienoj laiptinėj po informatorių, visur kyšo didelės ausys, fiksuojančios, ką kalbi ir galvoji. Vienas po kito dingsta draugai, po to vėl atsiranda, atsėdėję zonoje parų ar mėnesį – atsargūs, pikti, pritvinkę keršto.
Reikia imti galvoti, ką sakai, ar tai kam patiks, ar vykusiai pajuokausi, ar nenubaus, nepaskųs, neištrins tavo įžvalgų, ar tavęs iš viso neišmes į virtualią tamsą. Senasis gerasis, laisvasis ir gyvas feisbukas mirė. Nepriklausomybės nuo valdžios ir idiotų minios nuomonių, nevaržomos raiškos galimybių pasaulis gęsta akyse.
Kaip uždrausti kitam reikšti tau nepatinkančias mintis? Labai paprasta, Kisa – tereikia apskųsti multikultūrinei ir tolerantiškai feisbuko administracijai, kad pažeidi taisykles. Juk kiekvienas, polemizuojantis ir karštai besiginčijantis, kur nors yra pasakęs aštrių žodžių. Surandi tokį gal keleto metų senumo įrašą ar net trumpą komentarą kitų diskusijoje – ir paskundi, kad kursto neapykantą.
O dėl šventųjų karvių, kurių negalima kritikuoti laisvajame pasaulyje – stukačiams galimybės begalinės! Gali kiek nori kolioti lietuvius, rusus, lenkus ar čiukčius ir tai bus nuomonės raiška. Bet nors žodelį neigiamo apie žydus ar arabus – ir jau tautinė neapykanta, užblokuos. Kiek nori tyčiokis iš Jėzaus Kristaus ir krikščionybės, bet jei ką apie musulmonus ar atbėgėlius – bus jau neapykanta religiniu pagrindu.
Pakritikuosi gėjų, lesbietę, transseksualą – dingsi iš feisbuko ilgam, nes tai diskriminacija, nors kitaip manančius apie lytinę orientaciją galima apmėtyti mėšlais kiek tik nori, ir kas tik nori, tas tą daro. Aišku, jei juodaodį pavadinsi tokiu lietuviškai, irgi bus baisiausias nusikaltimas ir rasinė neapykanta.
Surink gaują bendraminčių ir skųskit į sveikatą žmogų, kurio pažiūros nepatinka, bet ne už pažiūras, o už „feisbuko bendruomenės taisyklių pažeidimą”, kurį surasi visada. Feisbukas juk nepajėgus išnagrinėti milijonus ir milijonus skundų, pirminiame lygyje viską sprendžia algoritmas – jei bus raktinių žodžių ir skundų daug, apskųstąjį neabejotinai, automatiškai, nieko net nenagrinėję užblokuos.
O jei pereisi prie sekančio lygio ir kalba eis apie paskyros uždarymą, tą juk nagrinės kokie nors feisbuko pigiai nusamdyti Filipinų, Taivanio ar Indijos kompiuterininkai, norintys prisidurti prie algos, kurie kalbos ir tavo šalies specifikos neišmano ir tai, ką parašei, supranta su Google vertėju. Jų verdiktas irgi beveik visada bus neigiamas.
Šio metodo pionieriai Lietuvoje – gerai organizuoti, turintys uždarą (kur matai savo draugus, esančius nariais, bet nematai ką jie rašo ir negali be kvietimo įstoti) ir slaptą (kurios net buvimo niekam nerodoma) feisbuko grupes. Pasivadinę jie nekaltai – „Jorkšyro elfais”, įkūrėjas – žinomas tinklaraštininkas Ričardas Savukynas, pravarde Rokiškis Rabinovičius. Viršelyje pilna mielų šuniukų, tik jie ne šuniukų veisimu užsiima – tai feisbuko stukačių kontora, kurioje pagal komandą masinius skundus rašo beveik 1000 lietuvių.
Technikos stebuklai. Virš galvos sklando stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš pradžių „elfai” skundė feisbuką užtvindžiusius „koloradus” su rusiškomis koloradų juostelėmis, buvo dalis informacinio karo su interneto troliais ir suvaidino teigiamą vaidmenį. Bet veikiai didele dalimi išsigimė, tapo konservatorių oponentų ir jiems nepalankių nuomonių reiškėjų skundikais. Prieš pora metų buvo suorganizavę ir kibernetines atakas, siekdami įsilaužti į oponentų interneto puslapį, kas yra baudžiamasis nusikaltimas.
Sakot, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ir neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 str.)? Ir Lietuvos baudžiamasis kodeksas už trukdymą reikšti įsitikinimus ir pažiūras duoda iki 3 metų belangės (BK 169 straipsnis)? Nejuokaukit, verčiau pažiūrėkit, kas tą daro – ir suprasit.
Čia visas šalies tolerancijos ir laisvės žvaigždynas. Mirga marga VU TSPMI studentai, valdiškų institucijų klerkai. Nors vežimu vežk žurnalistus – buvę ir esami Lietuvos Ryto žmonės su A.Kuznecovaite priešaky, Delfio komanda su J.Tvaskiene, griežti ir teisingi 15 min. vyrukai su D.Pancerovu, o apie LRT šaunuolius su programos „Vremia” vadovu A.Matoniu tai ir kalbėti nėra ko.
Ir konservatoriai, konservatoriai ir dar kartą konservatoriai – nuo Jaunųjų konservatorių lygos vadovų, valdybos narių, savivaldybių deputatų ir kito mailiaus iki M.Adomėno su žmona, buvusio Kauno miesto mero A.Kupčinsko, A.Anušausko. O feisbuko stukačių sąrašą vainikuoja narys nuo pat pradžios – iškilmingai pridėjęs putlią rankutę prie širdies – Gabrielius Landsbergis.
Blogas pavyzdys užkrečiamas, atėjo metas akmenis rinkti. Bemat atsirado grupių, užsiimančių tuo pačiu, kerštavimais ir užsiveisė toks beprotiškas feisbuko kirmėlynas, kurio neišnaikins jokios kovos. Pavienių stukačių ir organizuotų skundikų, nemokamų dundukų ir apmokamos suinteresuotų davatkų gaujos, veganų, feminizmo ir kitų tikėjimų fanatikai siaučia nuščiuvusiose Buko Veido alėjose. Tai nebegrįžtamas procesas.
Stebėjimo, pasiklausymo ar radijo ryšių slopintuvas? Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Tame kilniame reikale šauniai dalyvauja žurnalistai. Štai, žinomas publicistas ir blogeris A.Bačiulis buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos rekomenduotas dalyvauti Europos žurnalistų generalinėje ansamblėjoje Vilniuje. Manot, dalyvavo? Kurgi ne, jo pažiūros nepatiko nusmuktaklyniams „žurnalistams” iš žiniasklaidos bendrovės Nanook. Bemat parašytas skundas pažįstamiems Europos žurnalistų asociacijos organizatoriams ir A.Bačiulis eliminuotas.
Man irgi grasino ir konservatorių, ir valstiečių fanai, tik gaila, ištryniau jų šlykščius komentarus ir nebeturiu įrodymų, bet po to tuojau pat buvau imtas blokuoti. Feisbuko stukačiai neabejotinai bandys būsimuose rinkimuose užblokuoti visus įtakingus nuomonių formuotojus. Tik skundaliai visada yra ir bus buki – per anksti atskleidė savo planus. Iki rinkimų visi susikurs švarias nuo pseudotolerantiškumo paskyras, įsisteigs savo tinklaraščius ir nieko nebeužblokuosit, mielieji.
Cenzūra
Stukačiai choru rėkia – mes už Lietuvą, už teisybę, už laisvę, lygybę ir brolybę! Va tik truputėlį paskundinėsim tuos, kurie mums nepatinka. Tokia, mat, Lietuvoje yra kova už Tiesą ir Šviesą – užčiaupti burnas ir eliminuoti oponentus iš diskusijos. Taip juk lengviau, negu argumentuotai, be cenzūros kalbėtis.
Minčių policininkai visada yra menkystos, jokio skirtumo, kas ir vardan ko skundžia – šlykštus pats myžalais dvokiantis metodas, jų akys, prisipildančios džiugesio, kai kitam iš pasalų sėkmingai įkandi. Jiems per sunku gyventi laisvame pasaulyje, kur stalinizmo dėsniai negalioja ir savo tiesą reikia įrodyti.
Išeitys paprastos. Užblokuokit visus iki vieno žinomus skundalius. Atsisiųskit feisbuko duomenų kopiją – ir tavo daugelio metų darbas, mintys, nuotraukos niekur nedings. Privatumo nustatymuose nustatykite visų senų įrašų prieinamumą tik draugams – tada stukačiai jų nebematys ir negalės apskųsti. Ir jau pats metas įsteigti viešą gėdos lentą, kur būtų pagerbti feisbuko stukačių vardai.
Tikslas nepateisina priemonių, priemonės parodo tikrąjį tikslą. Mėšluotom rankom niekas sveiko ir gero maisto nepagamina. Meluodamas niekas neįtvirtins tiesos, o ranka Maradonos įmuštas įvartis amžinai bus Argentinos rinktinės gėda. Organizuoto zekų stiliaus metodai niekada neatneš laisvės – tai, kad smirda, rodo tą, kas smirda.
Įgyvendindama pernai birželį Seimo priimto Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimų nuostatas, Finansų ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo reglamentuojama, kokia tvarka ir kokiais terminais prižiūrimi finansų rinkos dalyviai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės teikti įstatyme išvardytą informaciją.
Pabrėžtina, kad nutarimu jokių naujų informavimo prievolių nenustatoma, tik detalizuojamos įstatymo nuostatos.
