„Vienoje kelionėje specialiajame traukinyje naktį į vieną vyriausybinį kupė įleido švedę, kitoje – prancūzę. Hamburge į liukso numerį dažniausiai ateidavo žurnalistė, Berlyne – moteris iš Jugoslavijos, Paryžiuje – garsi publicistė. Prostitutės irgi ateidavo“, – taip „Die Welt” aprašo dosjė, pateiktą 1974 metų gegužės 1 dieną VFR kancleriui Viliui Brantui.
Pasak žurnalisto Villio Kulkės, kancleris buvo šokiruotas, bet ne dėl turinio, o dėl to, kad tie faktai buvo išvardyti raštu oficialiame protokole. Faktai jam buvo ne naujiena, rašo straipsnio autorius, nes buvo kalbama apie jį patį.
Pasak V.Kulkės, sudarant dosjė „išaiškėjo, kad tie „tiekimai“ per daug dažnai vykdavo tiesiog VDR valstybės saugumo tarnybų akyse“. „Ne kas kitas, o V.Branto referentas, dažniausiai įleisdavęs damas į kanclerio apartamentus, keletą dienų prieš tai buvo suimtas kaip aukščiausio lygio šnipas. Tai buvo VDR Nacionalinės liaudies armijos kapitonas Giunteris Gijomas. VDR Federacinė kriminalinė paieška išsakė prielaidą, kad G.Gijomas persiųsdavo į Rytų Berlyną juostas su pašnekesiais ir kitais garsais, įrašytais meilės naktimis“, – rašo V.Kulkė.
„Ir čia kanclerio net neįmanoma buvo pateisinti tuo, kad jis nieko neįtaręs. Prieš metus iki tol jis gavo informacijos, kad prieš G.Gijomą atliekamas tyrimas. Per du mėnesius jam buvo pranešta, kad įtarimai rimti ir G.Gijomo laukia areštas. Ir vis dėlto kancleris paliko šnipą moterų „tiekėjo“ pareigose dar kelioms savaitėms“, – tęsia V.Kulkė.
Pasak žurnalisto, VFR kontržvalgybos vadovas Nollau paprašė Socialdemokratų partijos frakcijos vadovą įtikinti Brantą „kad VFR negali sau leisti turėti kanclerį, kurį galima šantažuoti“.
„Nežinia, koks intensyvus buvo įtikinėjimas, bet V.Brantas šiek tiek vėliau atsistatydino ir užleido vietą Helmutui Šmitui“, – rašo leidinys.
Informacijos šaltinis: „Die Welt”
2016.04.27; 04:33
