Programišių ataka

Žvalgyba

Praha, sausio 13 d. (ELTA). Penktadienio rytą kandidato į Čekijos prezidentus Petro Pavelo tinklalapis tapo galingos programišių atakos taikiniu, atakuojamas ir dar vieno kandidato į valstybės vadovo postą Tomášo Zimos tinklalapis, praneša Prahos radijas.
 
Kaip sakė žurnalistams P. Pavelo atstovė Eva Hromádkova, ataka, operatoriaus žiniomis, buvo surengta iš įvairių IP adresų visoje Europoje.
„Nacionalinio kibernetinio saugumo ir informacinio saugumo centro (NUKIB) duomenimis, su ataka susijusi Rusijos programišių grupuotė „NoName057“. Tinklalapio veikla atnaujinta, bet, tęsiantis programišių atakoms, vartotojai gali susidurti su problemomis. Generolo P. Pavelo tinklalapis smarkiai buvo atakuojamas ir visą trečiadienį“, – pareiškė kandidato atstovė.
 
Savo ruožtu biochemijos daktaras, buvęs Prahos Karolio universiteto rektorius Tomášas Zima pranešė, kad dėl DDoS atakos jis negali paskelbti savo tinklalapyje nuorodos į rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitą, ko reikalauja įstatymas.
 
Kaip jau buvo pranešta, Čekijoje penktadienį prasidėjo dvi dienas truksiantys prezidento rinkimai. Balsavimo teisę juose turi 8,3 mln. šalies piliečių.
 
Dabartinio prezidento Milošo Zemano kadencija baigiasi kovo pradžioje. 78–erių politikas po dviejų kadencijų siekti trečiosios nebegali.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.14; 07:34
Trumposios naujienos

Sustabdykime Rusijos agresiją. AFP nuotr.

Strasbūras, lapkričio 23 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį prieš Europos Parlamento (EP) internetinę svetainę surengta kibernetinė ataka. Ji surengta netrukus po to, kai europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe.
 
Apie ataką pranešė EP atstovas žiniasklaidai Jaume Duchas. Jis tviteryje parašė, kad tai buvo vadinamoji DDoS ataka, kuri sukurta dirbtinai padidinti apkrovą ir tokiu būdu sutrikdyti svetainių veiklą.
 
Tuo metu EP pirmininkė Roberta Metsola kalbėjo apie „įmantrų“ išpuolį, su kuriuo šiuo metu tvarkosi informacinių technologijų specialistai. „Tai įvyko po to, kai pripažinome Rusiją terorizmą remiančia valstybe. Mano atsakas – slava Ukraini“, – savo tviterio paskyroje parašė R. Metsola, panaudodama ukrainietišką frazę, kuri reiškia „šlovė Ukrainai“.
 
Anksčiau trečiadienį EP didele balsų dauguma priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje teigiama, kad tyčiniai Rusijos pajėgų išpuoliai ir žiaurumai prieš Ukrainos gyventojus, civilinės infrastruktūros naikinimas ir kiti šiurkštūs tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta terorizmui ir karo nusikaltimams. Todėl europarlamentarai pripažįsta Rusiją valstybe, kuri remia terorizmą ir naudoja teroristines priemones.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.11.24; 00:30
Žvalgyba

Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Nečajevą aptarti galimas sankcijas Maskvai dėl programišių atakos prieš Vokietijos parlamentą 2015 metais.
 
„Federalinio užsienio reikalų biuro valstybės sekretorius Miguelis Bergeris pakvietė Rusijos Federacijos ambasadorių S. Nečajevą pasikalbėti į Federalinį užsienio reikalų biurą. Federalinės vyriausybės vardu jis griežtai pasmerkė programišių ataką prieš Vokietijos Bundestagą“, – teigiama ministerijos pareiškime.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
 
„Rusijos ambasadorius buvo informuotas, kad, remiantis arešto orderiu Rusijos piliečiui Dmitrijui Badinui, kurį gegužės 5 d. išdavė Vokietijos federalinė prokuratūra, Vokietijos vyriausybė sieks Briuselyje pasinaudoti ES kibernetinių sankcijų režimu prieš asmenis, atsakingus už ataką prieš Vokietijos Bundestagą, įskaitant poną D. Badiną“, – nurodo ministerija.
 
Vokietijos užsienio reikalų biuras teigia turįs įrodymų, kad D. Badinas buvo Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, dalyvavęs 2015 m. atakoje prieš Vokietijos parlamentą.
 
Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau šį mėnesį pareiškė turinti įrodymų, kad Rusijos programišiai 2015 m. surengė ataką prieš ją ir pasisavino kanclerės elektroninius laiškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 08:42
Aktualijos

Prancūzijos rinkimų komisija šeštadienį pareiškė, kad asmenų, platinančių informaciją, nutekintą programišių atakos prieš kandidato į Prancūzijos prezidentus Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) rinkimų komandą metu, veiksmai gali būti prilygintini nusikalstamoms veikoms, praneša televizijos kanalas „France24“. 

Ar Emanueliui Makronui lemta tapti Prancūzijos prezidentu? France24.com nuotr.

„Tokios informacijos, kuri buvo įgyta neteisėtai ir kuri, tikėtina, galėjo būti sumaišyta su melaginga informacija, skleidimas gali būti prilygintas nusikalstamai veikai“, – rašoma rinkimų komisijos išplatintame pranešime.

„Svarbiausių mūsų institucijoms rinkimų išvakarėse, komisija prašo visų interneto ir socialinių tinklų vartotojų (…) neskleisti šios informacijos“, – dėstoma pranešime.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.07; 03:15

Aktualijos

Internete paviešinus rinkinį nutekintų dokumentų, kandidato į Prancūzijos prezidentus Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) rinkimų komanda tvirtino tapusi didelio masto programišių atakos taikiniu, praneša BBC.

Pasak rinkimų štabo atstovų, tikri failai buvo sumaišyti su klastotėmis, taip siekiant suklaidinti žmones.

Atstovų teigimu, akivaizdu, kad programišiai siekė pakenkti E. Makronui prieš sekmadienį vyksiantį antrąjį rinkimų turą.

Jame centristinių pažiūrų politikas susirungs su kraštutinių dešiniųjų kandidate Marin Le Pen (Marine Le Pen).

Nutekintieji dokumentai vienoje internetinėje bylų dalijimosi svetainėje buvo paskelbti penktadienį vakare, besibaigiant oficialiam rinkimų kampanijos laikotarpiui.

E. Makrono stovykla dokumentų nutekinimą pasmerkė likus kelioms minutėms iki vidurnakčio, kai turėjo baigtis rinkimų agitacijos laikotarpis.

Nuo tada iki sekmadienio vakaro, kai bus uždarytos rinkimų apylinkės, tiek kandidatams, tiek žiniasklaidai taikomi griežti apribojimai. Tai reiškia, kad E. Makronas iki rinkimų daugiau negalės padaryti jokių naujų pareiškimų.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad buvusį Prancūzijos ekonomikos ministrą palaiko 20 proc. daugiau rinkėjų nei M. Le Pen.

Informacijos šaltinis – www.elta.lt (ELTA vertėja Viktorija Semėnaitė).

2017.05.06; 08:40